- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e1-334-1037/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09532-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- Ž. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), keturis kartus teistas, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje18 parų arešto bausme, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. J. kaltinamas tuo, kad 2020 m. balandžio 28 d., apie 00 val. 10 min., Kiršių gatvėje, Tryškių seniūnijoje, Telšių rajone, ties pastatu, pažymėtu Nr. 21, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, bei vengė atlikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dviejų metų laikotarpiui vairuoti kelių transporto priemones. Tokiais savo veiksmais Ž. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.
Įtariamasis Ž. J., apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. balandžio 27 d., apie 21 val., atvyko pas savo giminaitį A. B., gyvenantį Eigirdžių miestelyje, Telšių rajone, su kuriuo gėrė alų. Kiekvienas iš jų išgėrė po 2,5 litro, 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Kiek vėliau jis nusprendė jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoti namo. Su juo kartu važiavo ir jo giminaitis A. su savo drauge D.. Ties Kiršių kaimu, Telšių rajone jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė 1,84 promilių neblaivumą. Paaiškino, kad nuo praėjusių metų vasaros jam atimtas vairuotojo pažymėjimas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (e. b. l. 40–42, 91–92).
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje įrodyta ne tik pateis kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas, bet ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
2020 m. balandžio 28 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, alkotesterio prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0203, patikros Nr. 1175237, 2020 m. balandžio 28 d., 0 val. 16 min., atlikto pirmo patikrinimo metu Ž. J. nustatė 1,84 promilių girtumą, o 2019 m. balandžio 28 d., 00 val. 36 min., atlikto antro patikrinimo metu – 1,89 promilių girtumą (e. b. l. 7).
2020 m. balandžio 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad Kiršių gatvėje, Kiršių k., Tryškių sen., Telšių r. sav., ties pastatu Nr. 21, ant žvyro dangos kelio kelkraščio stovi geltonos spalvos automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kėbulas gausiai aplipęs purvu, aplankstytas, apibraižytas, paveiktas korozijos, nuo kėbulo nusilupęs apsauginis lakas. Galinis automobilio buferis, dešinėje pusėje, atitrūkęs nuo kėbulo, ties galiniu vilkimui skirtu kabliu susikaupusios medienos liekanos. Automobilio salono galinėje dalyje, ant grindų matosi 3 tušti alkoholinio alaus buteliai su užrašais: „Utenos“, „Brolio“, „Herkus“ (e. b. l. 10–19).
2020 m. balandžio 28 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 112/2020, automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (su užvedimo spynelės rakteliais), priverstinai nuvežtas iš įvykio vietos, esančios Kiršių gatvėje, Tryškių sen., Telšių r. sav., į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Šiaurinės g. 6B , Telšiai (e. b. l. 4).
Iš 2020 m. gegužės 18 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2019 m. liepos 5 d. Ž. J. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos registrą, nes Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2019 m. liepos 3 d.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 3 d.. 2019 m. liepos 10 d. Ž. J. pasirašytinai supažindintas su šia baudžiamojo poveikio priemone, jos vykdymo sąlygomis ir vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis (e. b. l. 96).
2019 m. liepos 10 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, kuriuo Ž. J. nustatytos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams – vykdymo sąlygos, priemonės ir kontrolė (e. b. l. 97–105).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties ir VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas–savininkas yra A. M., tačiau 2020 m. balandžio 7 d. automobilį R. R. pardavė Ž. J.. Vidutinė šio automobilio kaina Lietuvoje– 678 Eur be PVM.
Motyvuojamoji dalis
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad Ž. J. padarytos veikos atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, nes jis, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, ir tai darė laikotarpyje, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jam skirtina bausmė.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Ž. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis 4 kartus teistas, paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas ne kartą, paskirtų baudų nemoka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui ankstesniais nuosprendžiais jau buvo skirtas ir areštas, ir laisvės atėmimas, tačiau asmuo ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgiant į visą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas, gali padėti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto kaip bausmės rūšies minimalus dydis už nusikaltimą yra 15 parų, o maksimalus 90 parų, už baudžiamąjį nusižengimą minimalus yra 10 parų, o maksimalus 45 paros (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad nusikaltimo sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė, o baudžiamojo nusižengimo sankcijos vidurkį atitinka 27 parų arešto bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo Ž. J. veiksmuose nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus nusikalstamas veikas padariusio asmens charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam Ž. J., už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina 50 parų arešto bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje skirtina 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir skirtina galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė. Įvertinus tai, kad byla baigta baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas nurodytas A. M., tačiau iš pateiktos 2020 m. balandžio 7 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad kaltinamasis Ž. J. šią transporto priemonę įgijo iš R. R.. Įvertinus tai, darytina išvada, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, todėl jis konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.
Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 75 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. J. paskirti galutinę – 50 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti Ž. J. priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomąUAB „Tomadas“ aikštelėje, esančioje Šiaurinės g. 6B, Telšiai.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. gegužės 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Kaltinamasis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį Trakų g. 10,Šiauliai.
Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Kaltinamajam išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.