Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininko S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą dėl įkeisto turto arešto ir perdavimo kreditoriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius „Swedbank“, AB Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2012-02-14 pateikė pareiškimą Nr. 03/12/01181 „Dėl įkeisto turto arešto ir perdavimo kreditoriui“, kuriame prašė areštuoti įkeistą turtą ir perduoti jį kreditoriui, kadangi skolininkas ir įkeisto daikto savininkas, 2011-08-17 įspėti dėl priverstinio skolos išieškojimo, negrąžino skolos pagal 2005-05-25 kredito sutartį Nr. 05-029720-FA (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), sudarytą tarp „Swedbank“, AB ir S. S.. Kreditorius nurodė, kad skolininko skola bankui pagal Kredito sutartį yra 894 048,47 EUR negrąžinto kredito, 34 375,82 EUR nesumokėtų palūkanų, 129 823,36 EUR delspinigių, 4 226,00 EUR delspinigių už pradelstas palūkanas, 169,94 Lt išlaidų, susijusių su viešu paskelbimu spaudoje, kreditoriaus sumokėta 10,00 Lt raštinės rinkliava, 133,00 Lt žyminis mokestis bei sutartinės metinės palūkanos, numatytos pagal 2005-05-25 kredito sutartį Nr. 05-029720-FA bei 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skolininkas S. S. su skundžiama nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti kreditoriaus prašymą dėl įkeisto turto arešto ir perdavimo kreditoriui. Nurodo, jog vienašališkas sutarties nutraukimas hipotekos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, todėl priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – ar per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas nutartyje nenurodė, kokiu pagrindu, nuo kurios datos kredito sutartis nutraukta, kokie byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kredito sutartis su skolininku nutraukta. Taip pat skolininkas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nutarties priėmimo dieną Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl neteisėto Kredito sutarties nutraukimo. Taip pat apeliantas nurodo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu ieškinys dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo jau buvo nagrinėjamas teisme, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai tenkino kreditoriaus pareiškimą, nes pagrindinę prievolę numatančios kredito sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas nei nutarties priėmimo metu, nei šio skundo pateikimo momentu dar nėra išspręstas. Be to, kaip nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo atsižvelgti į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad skolos pagal Kredito sutartį priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto negalimas tol, kol nėra išspręstas pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumas. Pasak skolininko, jo ieškinį dėl neteisėto Kredito sutarties nutraukimo nagrinėjantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-23 nutartimi (c.b. Nr. 2-6885-779/2012) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo iš įkeisto turto (Pastato) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011-08-16 nutartį c. b. Nr. 2-4112-144/2011 bei jos pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus sustabdymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kaip vieną iš pagrindinių atskirojo skundo argumentų skolininkas nurodo tai, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar kreditorius su skolininku nutraukė kredito sutartį ir turėjo teisę kreiptis į teismą dėl įkeisto turto arešto ir jo perdavimo kreditoriui. CPK 560 straipsnio 1 dalyje (galiojusioje ginčo nutarties priėmimo metu) nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą Civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Reikalavimo patenkinimas prieš terminą galimas tik nutraukus kredito sutartį. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkui buvo žinomas sutarties nutraukimas, jis netgi pareiškė ieškinį kreditoriui dėl neteisėto sutarties nutraukimo. Pažymėtina, jog įrodymų pateikimas apie kredito sutarties nutraukimą nėra savitikslis, su tuo yra susijęs reikalavimo tenkinimas prieš terminą. Kadangi, kaip matyti iš bylos aplinkybių, sutartis nutraukta, pripažintinas nepagrįstu apelianto atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti skundžiamos nutarties.

Taip pat pripažintinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, jog aplinkybė, kad skolininkas ginčija sutarties nutraukimo teisėtumą, yra pagrindas atmesti kreditoriaus prašymą dėl turtinės teisės arešto ir jos perdavimo kreditoriui. Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su kreditoriaus pozicija, jog vien ta aplinkybe, kad skolininkas ginčija kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti kreditoriaus pareiškimo dėl įkeisto turto arešto ir perdavimo kreditoriui. Skolininko prašymas stabdyti vykdymo veiksmus galėtų būti teikiamas vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui. Be to, negali būti pripažintas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negalėjo priimti skundžiamos nutarties. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, kaip nurodo pats skolininkas, buvo sustabdytas išieškojimas iš įkeisto turto (Pastato) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011-08-16 nutartį, tačiau pagal šią nutartį nebuvo sustabdytas išieškojimas iš turtinės nuomos teisės. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti kreditoriaus prašymo dėl keisto turto arešto ir perdavimo jo kreditoriui.

Esant nurodytų aplinkybių visetui nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-17 nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.