Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-1133-1004/2023

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-11-21
Bylos Nr.: 1-1133-1004/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28997-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaidotas Narvidas
Kaltinamasis: D. M.
Nukentėjusysis: L. M.
Civilinis ieškovas: Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Asta Usevičiūtė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1-1133-1004/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28997-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12.; 1.2.4.4.2.30.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.13.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.3 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 21 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Žydrei Kabelienei,dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui,dalyvaujant kaltinamajam D. M.,

nedalyvaujant nukentėjusiajai L. M., nukentėjusiosios atstovei advokatei Astai Usevičiūtei,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvairių detalių ruošėju, teistas šešis kartus:

1) 2000 m. lapkričio 24 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2001 m. spalio 29 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį (su pagal 2000 m. lapkričio 24 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 2 metams su 1/6 dalimi turto konfiskavimu, 2008 m. gruodžio 17 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo papildomos bausmės - 1/6 dalies turto konfiskavimo;

3) 2002 m. kovo 14 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnį (su pagal 2001 m. spalio 29 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 6 metams su 1/6 dalimi turto konfiskavimu, 2003 m. birželio 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį, paliekant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 metams, 2007 m. kovo 23 d. paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikus bausmę;

4) 2009 m. vasario 27 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis);

5) 2011 m. birželio 16 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį, 64 straipsnį (su pagal 2009 m. vasario 27 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 4 metams su automobilio „F. M. W.“ konfiskavimu, 2011 m. spalio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi panaikinta 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalis dėl automobilio „F. M. W.“ konfiskavimo, 2014 m. spalio 20 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;

6) 2016 m. rugpjūčio 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį arba ieškoti darbo per darbo biržą, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. 2017 m. rugsėjo 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. M., kaltinamas tuo, kad: jis, 2023 m. rugpjūčio 2 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, konflikto su sutuoktine L. M. metu, tyčia suimdamas rankos pirštais L. M. už veido apatinės dalies, žandikaulio ir jį spausdamas, ją sužalojo padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžį, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - sutuoktinei L. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2. Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Sutiko, kad padarė nusikalstamą veiką bei prašė remtis jo pirminiais parodymais. Paaiškino, kad civilinių ieškinių jam nebus iš ko mokėti. Gauna minimalų atlyginimą, reikia išlaikyti vaiką, yra paimti kreditai namo remontui. Vien kreditams skiria daugiau nei pusę algos bei nebus iš ko gyventi. Jei neturės iš ko padengti ieškinių, jį perduos antstoliams, o tada dirbti nebeapsimokės. Menkavertė maikutė nereikalinga. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teismas pagarsino (t. 1, b. l. 166-168, 183-185). Labai gailisi padaręs nusikaltimą, nusikaltęs prieš šeimos narį, su kuriuo gyvena ne vieni metai.

3. Iš kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 276 straipsniu teismo posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad:

3.1. Kaltu prisipažįsta visiškai. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, suprato kuo įtariamas, pranešimą apie įtarimą gavo kaltu prisipažįsta visiškai. Psichiatro kabinete neregistruotas, pilnai suvokia savo veiksmus ir gali juos valdyti. L. M. yra jo sutuoktinė, gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 2 d. dieną buvo išvažiavęs, o grįžęs po pietų rado neblaivią sutuoktinę L. M. namuose, kieme. Buvo švogierka S. K., D. M. ėjo kepti mėsos. Dar būnant S. žmona po truputį pradėjo pykti. Išėjus S., žmona dar labiau pradėjo konfliktuoti. Ji D. M. apipylė alumi, suplėšė maikutę, apdraskė nagais kaklą. D. M. gindamasis nuo sutuoktinės mosikavausi rankomis ir gali būti, kad netyčia tuo metu trenkė sutuoktinei L. M. į veidą. Tiesioginio smūgio į L. M. veidą nepamena, prisimena, kad mojavo rankomis, gynėsi, kad ji nesudraskytų. Tada su vaiku įėjo į namo vidų ir užsirakino. Sutuoktinė dar kiek pasibaladojo ir išėjo. Po kurio laiko sužinojo, kad ji yra pas mamą (duomenys neskelbtini). Buvo iki ten nuvažiavęs, paliko vaiką ir grįžo vienas namo. Po kurio laiko vakare atvyko policijos pareigūnai. Gailisi jei sužalojo savo sutuoktinę L. M., nenorėjo, kad būtų tokios pasekmės (t.1, b. l. 169-172);

3.2. Papildomai apklaustas parodė, kad laikosi prieš tai apklausoje duotų parodymų, kad, sutuoktinei L. M., namų (duomenys neskelbtini), kieme, 2023 m. rugpjūčio 2 d., suėmė už veido, spaudė ir savo veiksmais jai sulaužė žandikaulį. L. M. jį išprovokavo, ji buvo neblaivi, kibo. Nepakenčia girtų moterų, todėl ėmė pyktis. Be to ji apipylė alumi, suplėšė maikutę, apdraskė nagais kaklą. Nenorėjo jos sužaloti, nenorėjo tokių pasekmių, buvo supykęs ir ant karštųjų taip gavosi. Nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 183-185)

4. Įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį, nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis iš esmės visiškai pripažino savo kaltę, pageidavo tuojau pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 2, b. l. 40). Nusikaltimų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

5. Kaltinamojo D. M. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

5.1. Nukentėjusioji L. M. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Su brolio žmona S. K. kepė šašlykus ir gėrė alų. Buvo išgėrusi apie 2-3 butelius po puse litro alaus. Apie 16 val. 30 min. į namus grįžo sutuoktinis D. M.. Išėjus S. K. D. M. pradėjo priekaištauti, kad pas juos ateina S. K. bei tyčia pačiupo už kaklo rankomis ir stipriai suspaudė, taip ją sužalojo, padarė žandikaulio lūžimą bei sukėlė fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar. Įvykio metu buvo neblaivi, D. M. blaivus. Su D. M. yra susituokę apie 2 metus, iki tol apie 4 metus gyveno kartu nesusituokę. Su juo turi bendrą vaiką – dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) metais. Įvykio metu dukros namuose nebuvo, ji buvo pas senelę. D. M. ir ankščiau yra smurtavęs prieš ją, dėl to į policiją nesikreipė (t. 1, b. l. 1-8);

5.2. Nukentėjusioji L. M. apklausta papildomai parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. namuose, (duomenys neskelbtini), namo kieme, sutuoktinis D. M. prieš ją smurtavo, sulaužė abiejų pusių žandikaulį. Namo kiemas yra uždaras. Sutuoktinis D. M., apie 16 val. 30 min., grįžo namo piktas. Jis pyksta, kad pas juos namuose būna S. K.. Jis pradėjo vadinti S. necenzūriniais žodžiais. Tada giminaitė S. K. išėjo namo ir ji nematė kaip vėliau sutuoktinis prieš ją smurtavo. Sutuoktinis būnat kieme abiem rankom čiupo už veido, labiau kur apatinis žandikaulis ir labai stipriai spaudė rankomis žandikaulį. stūmė jį nuo savęs, gynėsi ir D. M. ją paleido. Gali būti, kad gindamasi nuo sutuoktinio, kai jis stipriai abiem rankom spaudė žandikaulį, galėjo suplėšyti jo maikutę, tačiau gynėsi labai skaudėjo. Jis įbėgo į namus ir užsirakino. Kadangi jos neleido sutuoktinis į namus, išėjo pas mamą. Tada iš mamos kreipėsi pas medikus. Civilinį ieškinį byloje reikš (t. 1, b. . 24-27);

5.3. Liudytoja S. K. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d., apie 12 val. atėjo į svečius pas L. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kartu su savo mažamete dukra. Su L. kepė šašlykus, o dukra žaidė su L. mažamete dukra. Apie 16 val. į namus grįžo L. sutuoktinis D. M. ir ji su dukra išėjo namo. Su jomis kartu išėjo ir L. dukra. Iki joms išeinant jokių konfliktų tarp L. ir D. nebuvo. Būnant pas L. motina, atėjo L., kuri skundėsi, kad ją sumušė jos vyras D., skundėsi, kad skauda veidą. Jai siūlė vykti į ligoninę. Nuvykus į ligoninės priimamąjį jai buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis (t. 1, b .l. 63-65);

5.4. Liudytoja S. P. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. dirbo pagal patvirtintą grafiką kartu su Panevėžio AVPK Biržų r. PK RS vyresniuoju tyrėju D. K.. Buvo gautas pranešimas iš Panevėžio budėtojo, jog ligoninės priėmimo skyriuje moteris su sužalojimas. Nuvykus į priimamąjį išsiaiškinta, kad nukentėjusioji yra L. M., kartu buvo jos giminaitė S.. L. M. pasakojo, kad sutuoktinis jai čiupo už kaklo spaudė ir ją sužalojo, lūžo žandikaulis, buvo sukeltas skausmas. Bendravo su S., kuri pradžioje pasakojo, kad matė smurtą, po to paklausinėjus paaiškėjo, jog anksčiau ji yra mačiusi kaip L. M. vyras D. M. prieš ją smurtavo. 2023 m. rugpjūčio 2 d. įvykio aplinkybių S. negalėjo papasakoti, nes tuo metu ji jau buvo išėjusi. L. M. buvo nustatytas girtumas. Kadangi L. M. konkrečiai nurodė kaltininką, nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl nusikalstamos veikos fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 68-70);

5.5. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad pareiškėja L. M. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 16 val. 30 min. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinis D. M. tyčia pačiupo jai už kaklo rankomis ir stipriai suspaudė, taip ją sužalojo, padarė žandikaulio lūžimą bei sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t. 1, b. l. 1-8);

5.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas sodybos kiemas yra gatvės vakarinėje pusėj, nuo gatvės apie 30 metrų. Gyvenamojo namo pietinėje ir rytinėje pusėje kiemo danga yra žvyras. Mano šiaurinėje pusėje yra žalia veja. Ant kurios stovi kepsninė. Grumtynių žymių nėra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 19-20, 21-23);

5.7. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įtariamojo D. M. kūną, ant jo kaklo priekinėje dalyje matyti odos nubrozdinimai. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 121-123, 124-126);

5.8. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. M. nustatyta apatinio žandikaulio abipusis lūžis, padaryta kietais bukais daiktais (u), dviem tauminiais poveikiais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą (2023 m. rugpjūčio 2 d., 20.20 val.). pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, negalima atmesti galimybės, kad apatinio žandikaulio abipusis lūžis galėjo būti padarytas rankos pirštais spaudžiant žandikaulį. Nustatytas apatinio žandikaulio abipusis lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 75-76);

5.9. Iš tarnybinio pranešimo „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ matyti, kad jame užfiksuotos įvykio aplinkybės – kad D. M. smurtavo prieš savo sutuoktinę L. M., nukentėjusios neblaivumas – 1,78 promilės (t. 1, b. l. 79-81);

5.10. Iš tarnybinio pranešimo „Dėl filmuotos medžiagos baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad iš kūno kamerų duomenų bazės buvo paimti „Body“ kamerų vaizdo įrašai nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. 20 val. 47 min. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. 22 val. 17 min. (t. 1, b. l. 82-83);

5.11. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti „Body“ kamerų įrašai. 1. Pirmas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230802-204707UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 10 min. 42 s. Vaizdo įrašas filmuojamas 2023 m. rugpjūčio 2 d. 20 val. 47 min. Matyti kaip pareigūnai atvyksta į priėmimo skyrių. Skyriuje, palatoje sėdi moteris apvyniota galva. Moteris, L. M.. Pareigūnas: kas jums atsitiko? Moteris: vyras biški užpyko. Pareigūnas: ką padarė? Moteris: griebė už kaklo, negalvojau, kad žandikaulį sulaužys. Pareigūnas: sulaužė žandikaulį? Moteris: daktarai sako, aš tai nežinau, įskilo, sulūžo. Gydytojas: sulūžo. Moteris: aš nenorėjau pyktis. Gydytojas: negalima nervuoti vyro, su vyru reikia švelniai, maloniai. Moteris: tai ne pirmas kartas buvo. Pareigūnas: kodėl susipykote? Moteris: nežinau, čia vyro reikia klausti. Pareigūnas klausia apie nepilnamečius vaikus, klausia kur vaikas buvo. Pareigūnas: tiesiog ranka suspaudė ir. Moteris: nu ir išėjo. Pareigūnas: smūgių nesudavė? Moteris: ne, iš tikrųjų nenorėjau kreiptis, bet sako geriau eik, ne pirmas kartas. Pareigūnė prieina prie koridoriuje sėdinčios moters. Pareigūnė: jūs atlydėjote? Moteris: taip. Pareigūnė: buvote kartu? Moteris: taip, aš ne pirmą kartą matau kaip vyras smurtauja. Aš šiandien kai pasakiau nedaryk tu taip jis pradėjo grasinti visokiais žodžiais. Pareigūnė: ką matėt, ką darė? čia draugė jūsų? Moteris: čia mano vyro sesuo. Šiandien paėmė už kaklo palaikė (rodo kaip laikė už kaklo) ir tvojo (rodo lūpas). Pas ją tokie laiptai yra, tai būną, kad nuo jų nuleidžia. Pareigūnė: čia šiandien? Moteris: taip, taip, šiandien, nes jos ir ranka subraižyta, aš ne pirmą kartą matau kaip ji kenčia. Pareigūnė: jie sutuoktiniai? ženoti yra? Moteris: taip. Pareigūnė: kiek laiko jie gyvena kartu? Moteris: 6 metai. Pareigūnė: vyras neblaivus šiandien? Moteris: dabar nepasakysiu, įvykio metu buvo blaivas. Moteris pasakoja įvykio aplinkybes. 2. Antras apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230802-204709UTC+0300“. Vaizdo įrašas filmuojamas 2023 m. rugpjūčio 2 d. 20 val. 47 min. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Matyti kaip pareigūnai atvyksta į priėmimo skyrių. Skyriuje, palatoje sėdi moteris apvyniota galva. Moteris, L. M.. Pareigūnas: kas jums atsitiko? Moteris: vyras biški užpyko. Pareigūnas: ką padarė? Moteris: griebė už kaklo, negalvojau, kad žandikaulį sulaužys. Pareigūnas: sulaužė žandikaulį? Moteris: daktarai sako, aš tai nežinau, įskilo, sulūžo. Gydytojas: sulūžo. Moteris: aš nenorėjau pyktis. Gydytojas: negalima nervuoti vyro, su vyru reikia švelniai, maloniai. Moteris: tai ne pirmas kartas buvo. Pareigūnas: kodėl susipykote? Moteris: nežinau, čia vyro reikia klausti. Pareigūnas klausia apie nepilnamečius vaikus, klausia kur vaikas buvo. Pareigūnas: tiesiog ranka suspaudė ir. Moteris: nu ir išėjo. Pareigūnas: smūgių nesudavė? Moteris: ne, iš tikrųjų nenorėjau kreiptis, bet sako geriau eik, ne pirmas kartas. Gydytojas pasako, kad pirminė diagnozė girtumas ir žandikaulio lūžis. Moterys ir pareigūnai nueina į tarnybinį automobilį. Nustatomas nukentėjusios girtumas. Rašomi procesiniai dokumentai. Moteris pasakoja policijos pareigūnui kaip prieš ją smurtavo, kad čiupo už kaklo, moteris sako, kad jai skausmą sukėlė. 3. Trečias apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230802-211709UTC+0300“. Vaizdo įrašas filmuojamas 2023 m. rugpjūčio 2 d. 21 val. 17 min. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Matyti policijos tarnybiniame automobilyje sėdinčios dvi moterys. Policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Moteris pasakoja, kad kai grįžo L. M. sutuoktinis jis ėmė iš karto konfliktuoti. S. K. nurodo, kad pradėjo smurtauti, tada kai ji išėjo. Moteris nenori pasakoti apie kitus smurto atvejus. Toliau pareigūnas pildo procesinius dokumentus, naudingos informacijos negauta. 4. Ketvirtas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230802-214709UTC+0300“. Vaizdo įrašas filmuojamas 2023 m. rugpjūčio 2 d. 21 val. 47 min. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Pareigūnas pildo procesinius dokumentus, naudingos informacijos negauta; 5. Penktas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230802-221709UTC+0300“. Vaizdo įrašas filmuojamas 2023 m. rugpjūčio 2 d. 22 val. 17 min. Vaizdo įrašo trukmė 8 min. 13 s. Pareigūnas pildo procesinius dokumentus, naudingos informacijos negauta (t. 1, b. l. 84-87);

5.12. Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. M. savo iniciatyva pateikė marškinėlius, paaiškindamas, kad marškinėlius konflikto metų jo žmoną apipylė jį alumi ir suplėšė marškinėlius (t. 1, b. l. 105-107);

5.13. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi D. M. pateikti marškinėliai. Apžiūrimi marškinėliai yra baltos spalvos su juodais piešiniais. Marškinėlių priekyje yra nedidelė skylutė, nugaroje didelė įplėšta skylė. Marškinėliai yra XXL dydžio, „L. D.“ firmos, trumpomis rankovėmis. Apžiūros metu fotografuota (t.1, b. l. 108-110, 111-113);

5.14. Iš nutarimo „Dėl daiktų perdavimo saugojimui į saugyklą“ matyti, kad kartoninę pakuotę, kurioje yra suplėšyti marškinėliai, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje, perduota saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (t. 1, b. l. 114-115).

6. Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimo iki penkerių metų.

7. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka, bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo prisipažinimo, aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalį 3 punktą, kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, gyvenamojo namo kieme, konflikto su sutuoktine L. M. metu, tyčia suimdamas rankos pirštais L. M. už veido apatinės dalies, žandikaulio ir jį spausdamas, ją sužalojo padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžį, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - sutuoktinei L. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Baudžiamosios atsakomybės, bausmės ir baud žiamojo poveikio priemonėsskyrimo pagrindai ir motyvai

8. D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Prokuroras kaltinamajame akte nenurodė, tačiau teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu prašė teismo pripažinti, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad nukentėjusioji elgėsi kaltinamojo atžvilgiu provokuojančiai ir tai sąlygojo nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusioji L. M. atliko prieš kaltinamąjį priešiškus, neteisėtus veiksmus, kurie galėjo iššaukti kaltinamojo smurtą jos atžvilgiu. Nustatyta, kad kaltinamasis, konflikto su sutuoktine L. M. metu, tyčia suimdamas rankos pirštais L. M. už veido apatinės dalies, žandikaulio ir jį spausdamas, ją sužalojo padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžį. Nukentėjusioji nurodė, kad gindamasi nuo kaltinamojo apdraskė jam kaklą ir suplėšė marškinėlius. Liudytoja S. K. nurodė, kad iki jai išeinant konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nebuvo, t. y. ji nematė prie kokių aplinkybių buvo sužalota nukentėjusioji. Teismo vertinimu yra neteisingai interpretuojama veikos, pasekmių bei priežastinio ryšio sąvokos, todėl teismas nelengvina kaltinamojo padėties. Provokuojantis nukentėjusiojo elgesys gali būti tokiu pripažįstamas tik tada, kai jis prieš pat veikos padarymą atlieka neteisėtus, piktybiškus ar viešosios moralės požiūriu netinkamus veiksmus prieš patį kaltinamąjį ir tada kaltinamasis dėl tokių veiksmų spontaniškai yra išprovokuojamas atlikti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Šioje byloje aptariama situacija atspindi visiškai atsietus nukentėjusiosios veiksmus nuo kaltinamojo elgesio. Kaltinamojo elgesį galima įvertinti kaip siekį atkeršyti už tai, kad jam nesant namuose nukentėjusioji su liudytoja S. K. vartojo alkoholį. Dėl to netenkinamas prokuroro prašymas pripažinti šią aplinkybę kaip lengvinančią kaltinamojo atsakomybę.

10. Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsni).

11. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

13. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, pasekmes (padarytas vienas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas), į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, į kaltinamojo asmenybę, į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad D. M. anksčiau teistas šešis kartus, paskirtas bausmes atlikęs, teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 147-154, 155-158), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 145-146), dirbantis (t. 2, b. l. 142-143). (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 1, b. l. 136). Duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Teismo nuomone, D. M. nors ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai – smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę ir jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, tačiau geba tinkamą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Naują nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, padarė 2023 m. rugpjūčio 2 d. t. y. po 6 metų po anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (terminuotas laisvės atėmimas) įtakos ir poveikio kaltinamojo D. M. elgesiui nepadarė, kaltinamasis toliau daro nusikalstamas veikas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga skirti straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį skiriant artimą minimaliam jos dydžiui numatytam įstatyme (Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnis). Pagrindo skirti švelnesnę bausmę nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

14. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. M. yra dirbantis, turintis tvirtus socialinius ryšius (augina mažametį vaiką, yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą), nors ir anksčiau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją realiai atlikęs, bet teistumas yra išnykęs, atsižvelgiant ir į valstybinį kaltinimą palaikusio prokuroro baigiamosiose kalbose išsakytą poziją, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis vis dar gali pakeisti savo kriminalinį elgesį ir poelgius teigiama linkme jo visiškai neįzoliuojant nuo visuomenės, todėl jam taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant įpareigojimus – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti dirbą, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

Civiliniai ieškiniai.

15. Nukentėjusioji L. M. pareiškė 4233,12 Eur sumai civilinį ieškinį, kurį sudaro 3500,00 Eur neturtinė žala ir 733,12 Eur turtinė žala (negautos pajamos (darbo užmokestis)) (t. 1, b. l. 40-42):

15.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

15.2. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusiajai L. M. dėl kaltinamojo D. M. smurtinių veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji buvo nedarbinga, juto stiprų fizinį skausmą, išgąstį, buvo du kartus operuota, jaudinosi dėl dukros, kurią, kol ji buvo ligoninėje, prižiūrėjo mama, patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į kaltinamojo D. M. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą. Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinių ieškinių jam nebus iš ko mokėti. Gauna minimalų atlyginimą, reikia išlaikyti vaiką, yra paimti kreditai namo remontui. Vien kreditams skiria daugiau nei pusę algos, todėl nebus iš ko gyventi. Jei neturės iš ko padengti ieškinių, jį perduos antstoliams, o tada dirbti nebeapsimokės. Su neturtinės žalos dydžiu nesutiko. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis byloje nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Minėta, jog nukentėjusiajai L. M. kaltinamojo D. M. tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbioje kūno vietoje – galvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad turtinės žalos dydžiu (pinigine kompensacija) siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti, dėl neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Įvertinus visas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 3500,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taipogi teismų praktiką, todėl priteistina nukentėjusiosios L. M. naudai.

15.3. Nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nukentėjusiosios reikalavimas 733,12 Eurų turtinei žalai atlyginti yra dėl nedarbingumo negautos pajamos. Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji yra dirbanti ir pagal teismui pateiktus Sodros duomenis – po kaltinime nurodyto įvykio ji nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo nedarbinga ir gavo ligos pašalpą (t. 1, b. l. 45-51). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl negautų pajamų atlyginimo tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo D. M. priteisiant nukentėjusiajai 733,12 Eur turtinei žalai atlyginti.

16. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1358,03 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 94-95). 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Panevėžio teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 99-101). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad L. M. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Patirta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika ir atsiradusi jos padarymo metu, ieškinys yra realus ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis, jį pripažįsta ir pats kaltinamasis, nors ir nurodo, kad neturi iš ko jo atlyginti, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 1358,03 Eur suma civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai ir kiti bylos klausimai.

17. Kaltinamajam D. M. 2023 m. rugpjūčio 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 1-4), 2023 m. rugpjūčio 7 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (t. 2, b. l. 8-10), 2023 m. spalio 4 d. nutartimi pratęstas šios kardomosios priemonės terminas iki 2023 m. gruodžio 7 d. (t. 2, b. l. 15-17), paliktinos galioti ir, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

18. Kaltinamasis D. M. laikinai sulaikytas nebuvo.

19. Kompaktinio disko laikmena su vaizdo ir garso įrašais – 1 vnt., esanti byloje (t. 1, b. l. 100, 106, 112) , nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

20. Marškinėliai, paimti iš D. M., saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 114-115), yra menkaverčiai, D. M. atsisako juos atsiimti, todėl, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Finansų skyrius pateikė 2023 m. lapkričio 8 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 67-70), kurioje nurodė, kad L. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 205,00 Eur ir priteistinos valstybės naudai. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios L. M. interesus atstovavo advokatė Asta Usevičiūtė. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę nukentėjusiajam nagrinėjant bylą teisme pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. 2023 m. rugsėjo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai L. M. buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba jos atstove paskiriant advokatę Astą Usevičiūtę (t. 1, b. l. 39). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra įrodytas ir tenkintinas, Bylos nagrinėjimo metu valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiosios advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir 205,00 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo D. M. valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).

22. Iš kaltinamojo priteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei (t. 3 pažyma, Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims.

Įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, D. M. privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios L. M. ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 3500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinės žalos ir 733,12 Eur (septynių šimtų trisdešimt trijų eurų dvylikos euro centų) turtinės žalos atlyginimą ieškovei L. M..

Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1358,03 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų trijų euro centų) žalos atlyginimą ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Kompaktinio disko laikmeną – 1 vnt., esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktinį įrodymą – marškinėlius, paimtus iš D. M., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,48 Eur (keturiasdešimt šešių eurų keturiasdešimt aštuonių euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 205,00 Eur (dviejų šimtų penkių eurų) išlaidas už advokatės atstovavimą nukentėjusiajai, valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas