Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-360/2015

2015 m. gegužės 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

nuteistojo R. A. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. gynėjo advokato Henriko A. M. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

R. A. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ketverių (4) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems (5) metams trims (3) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendį.

Ieškinys patenkintas, priteista Irenai O. G. 13 990 Lt (trylika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt litų) (4051,78 EUR) turtinei žalai atlyginti iš R. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai kad, veikdamas kaip vykdytojas bendrininkų grupe apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra veikdamas kaip vykdytojas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis ir galimai su teismo ieškomu A. Č., 2013-10-14 10.00 val. nenustatytam asmeniui iš Alytaus pataisos namų paskambinus nukentėjusiajai I. O. G., kuri naudojasi abonentu (duomenys neskelbtini) į namus, Kaune, prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju, pateikus melagingus duomenis apie trečių asmenų tariamą naudojimąsi jos sąskaita, bei išviliojus AB SEB banko ir AB DNB banko išduotas internetines prieigas bei nurodžius nukentėjusiajai Irenai O. G. jos turimas pinigines lėšas AB SEB banko sąskaitoje pervesti į AB DNB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), jai nurodymus atlikus, iš kompiuterinio įrenginio IP(duomenys neskelbtini), veikusio per mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. Č. vardu, prisijungus prie nukentėjusiosios sąskaitos ir pervedus 13990 litų į D. Š. sąskaitą AB DNB banke, jis išgrynino pinigus Skuodo mieste, taip apgaule, galimai A. Č., savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, Irenai O. G. priklausantį 13990 Lt turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. gynėjo advokato H. A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

R. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 d., dėl sukčiavimo. Apeliantas nesutinka su R. A. nuteisimu, teigia, kad nuteistasis nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nepadarė, byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, pagrindžiančio jo kaltę. Apelianto manymu, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, dėl to jo kaltės klausimu buvo padarytos nepagrįstos išvados. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. A. kaltės pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, tai yra jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, būtina dar kartą išanalizuoti byloje surinktus bei teisiamojo posėdžio metu pateiktus bei ištirtus įrodymus.

Nukentėjusioji Irena O. G. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, tačiau palaiko ieškinį ir tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2013-10-14 apie 10.00 val. jai paskambinęs vyriškis prisistatė S. Š., dirbančiu Vilniaus centriniame banke, ir pasakė, kad prie jos sąskaitos buvo prisijungę nežinomi asmenys, norint tam užkirsti kelią reikia jos prisijungimo kodo bei slaptažodžio sąskaitos, esančios SEB banke. Ji visus duomenis pateikė. Vyriškis jai nurodė nuvykti į SEB banką ir išsiimti elektroninės bankininkystės kortelę, o banko darbuotojui pasakyti, kad kortelė reikalinga sąskaitoms apmokėti internetu, jog ji tariamai įsigijo kompiuterį, įspėjo apie tai nesakyti artimiesiems. 2013-10-14 ji nuvažiavo į SEB banką ir įsigijo elektroninės bankininkystės kortelę su prisijungimo kodais, slaptažodžius. Tą pačią dieną, apie 16.00 val. jai vėl paskambino tas pats vyriškis ir ji jam pasakė elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodį. Vyriškis pasakė, kad jos sąskaita dabar saugi, o jis jai paskambins. 2013-10-15 apie 9.00 val. paskambino tas pats vyriškis, paprašė nuvykti į SEB banką, nuimti pinigus ir juos perkelti į DNB banko neterminuotą sąskaitą, paaiškinęs, kad DNB banke jiems paprasčiau saugoti jos sąskaitą. Pareiškė išvykstąs į Latviją, perdavė bendravimą tariamam M., kuris jai taip pat nurodė vykti ir perkelti pinigus į DNB banką bei įsigyti elektroninės bankininkystės kortelę. 2013-10-15 apie 12.00 val. ji nuvyko į SEB banką, nusiėmė sąskaitoje buvusius 14 000 Lt, autobusu nuvyko į DNB banką Savanorių pr. 221, Kaune, ten atidarė naują sąskaitą, gavo elektroninės bankininkystės kortelę. Grįžus namo, jai vėl paskambino tas pats vyriškis, kuriam ji padiktavo DNB banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Vakare ji viską papasakojo dukrai, apie 18.15 val. jos nuvyko į DNB banką, kur sužinojo, kad nuo jos sąskaitos į D. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per penkis kartus pervesta 13990 Lt, sąskaitos likutis 5 Lt. 2013-10-16 vėl sulaukė nepažįstamo asmens skambučio, prisistatė R. M. iš FNTT, jis skambino iš kito telefono numerio. Pokalbio metu vyras pasakė, kad rytoj ji privalo atvykti į FNTT Spaustuvininkų g. 7, Kaune, apklausai, tačiau iki tol turi iš savo sąskaitos banko AB „Citadelė“ pinigus pervesti į DNB banką, nes sąskaita „Citadelės“ banke yra nesaugi, nors iš vakaro sakė, kad nesaugi tik SEB banko sąskaita. Skambinęs asmuo taip pat pasakė, kad ji klaidingai nurodė internetinės prieigos kodus ir jie negali prisijungti. Ji pokalbio metu neišsidavė žinanti, kad jis sukčius ir pasiteiravo, ar DNB banke jos pinigai saugūs. Vyras pasakė, kad šiuo metu jos pinigus pervedė į „rezidento“ D. Š. sąskaitą ir jie yra labai saugūs. Pirmo pokalbio metu ji buvo užsiminusi, kad turi ir kituose bankuose sąskaitų, tačiau jų prisijungimų kodų nepasakė, nes jų neturi, ( 1 t., 13-14,15 l.).

Liudytojas D. Š. parodė, kad R. A. atvažiuodavo su pusbroliu į Aleksandrijos kaimą, turėjo daug draugų, būdavo prie parduotuvės, yra su juo asmeniškai bendravęs. Praėjusių metų vasarą, datos tiksliai neprisimena, būnant prie parduotuvės, paklausė, ar jis neturi banko sąskaitos, paaiškino, kad draugas turi parsiųsti iš Norvegijos pinigų mašinai pirkti, sumos nesakė. Kodėl pats R. A. negali atsidaryti sąskaitos, nepaklausė. Minėjo, kad „kai parsiųs, gausi ir tu pinigų“. Jis pažadėjo sąskaitos numerį atsiųsti SMS žinute iš savo Ežio kortelės numerio, kurio neatsimena. R. A. telefono numerį turėjo iš anksčiau. Sąskaitos numerį nusiuntė antrą dieną, po dviejų trijų savaičių R. A. paskambino, kad reikia važiuoti išimti pinigų. R. A. atvažiavo taksi, juodu nuvažiavo į Skuodą prie senosios „Maximos“ parduotuvės esančio bankomato. Jo limitas buvo keli tūkstančiai litų, R. A. klausė apie limitą. Nuėjo abu į banką padidinti pinigų limito jo sąskaitoje. Su banko darbuotoja kalbėjosi R. A., jis pildė dokumentus, paprašė 40 000 Lt limito. Sutvarkę dokumentus išėjo prie bankomato. Užėjo į parduotuvę, nusipirko cigarečių, parūkė, R. A. kažkam skambino. Jis pažiūrėjo ar nėra pinigų, jų dar nebuvo, R. A. vėl paskambino kažkam ir tada jis pažiūrėjo, PIN kodą jam buvo pasakęs. Pinigų dar nebuvo, atidavė jam kortelę, paskambino kažkam ir liepė eiti paimti pinigus. Du kartus išėmė pinigus, trečią kartą ėmė iš kito bankomato prie naujosios „Maximos“ parduotuvės. Išėmė beveik 14 000 litų. Išėmęs pinigus, įsikišdavo juos į kišenę. Kai turėjo visus pinigus, įdavė juos R. A.. Šis klausė, ar užteks 600 litų ir įdavė jam šią sumą. Jeigu kas klaustų, liepė sakyti, kad juodas vyras paprašė sąskaitos numerio, kodėl taip liepė sakyti, nepaaiškino. Jis nieko neklausinėjo, nepagalvojo, kad situacija įtartina. Policijos darbuotojai jį pakvietė praėjus pusei metų. Su R. A. nemažai kartų buvo susitikęs Skuode, Aleksandrijoje. Apie pinigų išgryninimą nekalbėjo. R. A. skambindavo, susitikdavo, telefonu klausinėdavo, kur jis yra. Pakviestas pas pareigūnus, suprato, kas įvyko. Klausė R. A., kas yra, šis sakė, kad nieko. Pasakojo, kad buvo apklaustas, šis klausė, ką kalbėjo policininkams. Pokalbis su R. A. buvo po apklausos Skuode. Kaune buvo apklaustas po kelių mėnesių. R. A. pavardę nurodė Kauno pareigūnams, ten pasakė viską. Pats sugalvojo pasakyti teisybę. Dabar žino, kad ir su kitais pažįstamais jis taip pat elgėsi, dar trys žmonės yra apgauti, jie taip pat įdavė sąskaitas, R. A. pravedė jiems pinigus.

Iš 2013-10-16 Kauno AVPK Kauno m. Dainavos policijos komisariato KPS vyr. tyrėjas T. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiosios telefonas su displėjumi, nustatyta, jog jai skambino abonentai Nr.86 8947 459 ir Nr. 86 5372614. (1 t., 25 l.). Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad vykdant technines priemones nustatyta, kad minėti numeriai priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai, kurie pagal bazinių stočių duomenis ALT 04C, nejudamai jungiasi adresu Ulonų g. 39, Alytaus m. (1 t., 122 l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Irena O. G. pateikė AB DNB banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio nustatyta, kad 2013-10-15 ji įnešė į sąskaitą 14 000 Lt, iš sąskaitos tą pačią dieną pinigai pervesti į D. Š. sąskaitą (1 t., 21-23 l.), analogiška informacija gauta ir AB DNB banko pranešimu (1 t., 68-70 l.).

AB SEB banko pranešimu nustatyta, kad 2013-10-14 prie Irenos O. G. internetinės bankininkystės buvo prisijungta 16:54:45 ir 17:12:53 iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (1 t., 65 l.).

UAB „Bitė Lietuva“ pranešimu nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini), jungiantis į IP adresą (duomenys neskelbtini) (šis IP skirtas AB DnB bankui, 1 t., 77 l), abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė A. Č. (1 t., 47 l.).

Iš AB DNB banko pateikto D. Š. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013-10-15 į jo sąskaitą iš O. G. sąskaitos pervesta 13 990 Lt (500 Lt, 3000 Lt, 3500 Lt, 3900 Lt ir 3090 Lt) (1 t., 84-85 l.).

DNB banko pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad prie bankomato pinigų gryninimo 2013-10-15 iš D. Š. sąskaitos metu matomas asmuo, kuris bendrauja su šalia esančiu asmeniu. (1 t., 86, 87-90 l.)

DNB banko pateikto vaizdo apžiūros protokolu nustatyta, kad 2013-10-15 vaizdo įrašo pradžia nuo 15.30 val., matomi į banką įeinantys du jaunuoliai, vaikinas apsirengęs tamsios spalvos ilga striuke su gobtuvu banko darbuotojai paduoda dokumentą, atsisėda prie stalo, vaikinas, apsirengęs striuke iki juosmens, stovi. Su pirmuoju vaikinu banko darbuotoja bendrauja, prie stalo atsisėda ir antrasis vaikinas. Pirmajam vaikinui banko darbuotoja duoda lapus, šis daro atžymas ir grąžina banko darbuotojai. Atsistojus vaikinams nuo stalo, antrasis vaikinas duoda banko darbuotojai popierinį pinigą, tačiau ši atsisako priimti ir vaikinas jį pasiima atgal, 15.46 va. abu vaikinai išeina iš banko patalpų (1 t., 133-135 l.).

AB DNB banko raštu nustatyta, kad 2013-10-15 D. Š. kreipėsi į banką dėl padidinimo dienos išgryninimo limito iki 40000 Lt per dieną (1 t., 131 l.).

2014-10-23 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr.26-1-01343-13 tyrimas A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų atžvilgiu išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (1 t., 4 l.).

Nuteistasis R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas vadovaujantis BPK 80, 82 str. R. A. neminėjo aplinkybių, kad prie bankomato būtų buvęs kartu su D. Š. ar kad abu būtų ėję į banką, o nurodė, kad pas jį buvo D. Š. kortelė, ir šis yra prašęs nuimti nuo kortelės pinigus ir jam ( D. Š.) atvežti ( 1 t., b. l. 44). Po to R. A. pakeitė parodymus ir paaiškino, kad liudytojas D. Š. sako netiesą, pripažino, kad fotonuotraukoje, esančioje 1 t. 89 l. prie bankomato 2013-10-15 yra jis, neneigė, kad kartu su juo ėjo į banką, tačiau būtent jis, R. A. buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, juo buvo pasinaudota. Tačiau tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs ir esminėmis detalėmis sutampantys liudytojo D. Š. parodymai, ir byloje pateiktas vaizdo įrašas iš DNB banko, iš kurio matyti, kad į banką atėjo du asmenys ir tai sutampa su liudytojo D. Š. parodymais, kad su banko darbuotoja bendravo R. A., o jis ( D. Š.) tik pildė pateiktus jam dokumentus. Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino pirmosios instancijos teisme, jo parodymai atitinka kitą baudžiamosios bylos medžiagą, todėl nėra pagrindo jais abejoti, o R. A. paaiškinimai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės ir nuslėpti nusikalstamos veikos bendrininkus.

Kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo remtasi vieninteliu tiesioginiu įrodymu – liudytojo D. Š. parodymais, tačiau išanalizavus visus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius (nukentėjusiosios I. O. G. parodymai, tarnybinis pranešimas, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, AB SEB banko, AB“Bitė Lietuva“ pranešimai, AB DNB banko pateiktas video įrašas bei banko išklotinės ir pranešimas) įrodymus galima pagrįstai teigti, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Remiantis šia nuostata konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, grindžiant kaltę netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad tais įrodymais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine.

Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius ar jų dalį. Tik nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog R. A., veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2013-10-14 10.00 val. nenustatytam asmeniui iš Alytaus pataisos namų paskambinus nukentėjusiajai Irenai O. G., kuri naudojasi abonentu (duomenys neskelbtini) į namus, Kaune, prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju, pateikus melagingus duomenis apie trečių asmenų tariamą naudojimąsi jos sąskaita, bei išviliojus AB SEB banko ir AB DNB banko išduotas internetines prieigas bei nurodžius nukentėjusiajai Irenai O. G. jos turimas pinigines lėšas AB SEB banko sąskaitoje pervesti į AB DNB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), jai nurodymus atlikus, iš kompiuterinio įrenginio IP (duomenys neskelbtini), veikusio per mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. Č. vardu, prisijungus prie nukentėjusiosios sąskaitos ir pervedus 13990 litų į D. Š. sąskaitą AB DNB banke, jis (R. A.) išgrynino pinigus Skuodo mieste, taip apgaule, galimai A. Č., savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, Irenai O. G. priklausantį 13990 Lt turtą. Nagrinėjamojoje byloje nusikalstama veika (sukčiavimas) buvo padaryta dalyvaujant trims bendravykdytojams – nuteistajam R. A., ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, bei asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas., kurie buvo iš anksto susitarę ir pasiskirstę užduotimis. R. A. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje (sukčiavime) pasireiškė tuo, kad jis melagingai nurodęs D. Š., jog jam draugas turi pervesti pinigus, ir paprašęs leisti pasinaudoti jo sąskaita, kartu su D. Š. paėmė iš jo (D. Š.) sąskaitos 13990 Lt, kuriuos į jo sąskaitą galimai pervedė A. Č.. Su nukentėjusiąja jis pats nebendravo ir jos neapgaudinėjo, taigi jo veiksmai pripažinti nusikalstamais tik todėl, kad atlikti pagal susitarimą su nenustatytu asmeniu, kuris kalbėdamas su nukentėjusiąja telefonu, apgavo nukentėjusiąją ir nulėmė jos apsisprendimą pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą ir padiktuoti prisijungimo prie sąskaitos duomenis. Be šio nenustatyto bendravykdytojo ir kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veiksmų nebūtų įmanomi ir R. A. veiksmai paimant iš bankomato į D. Š. sąskaitą pervestus pinigus. Taigi išvada, kad R. A. apgaule įgijo svetimą turtą (padarė sukčiavimą), galima tik pripažinus jog jis bendrininkavo su nenustatytu asmeniu, kuris bendravo su nukentėjusiąja ir bendrininkavo su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris iš nukentėjusiosios sąskaitos pervedė pinigus į D. Š. sąskaitą ir taip nukentėjusiąją apgavo. Taigi, nors visi šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Taigi tais atvejais, kai asmuo, kuris pats nerealizavo visų būtinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu vykdytoju, ar vykdytoju, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pripažįstama, kad jis nusikalstamą veiką padarė kaip bendravykdytojas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos pagrįstai galima teigti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tiek asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas yra pakaltinami ir sulaukę baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus (BK 24 str. 1d.), nes byloje nustatyta, kad asmuo, kuris skambino nukentėjusiajai, tuo metu buvo Alytaus pataisos namuose ir jis galimai atliko bausmę, taigi buvo nuteistas, vadinasi buvo sulaukęs baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus ir pakaltinamas, kitas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas taip pat teistas daug kartų, paskutinį kartą 2013-06-07 Visagino m. apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, šiuo metu jam paskelbta paieška.

Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas pripažindamas, kad R. A. veikdamas kaip vykdytojas bendrininkų grupe apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra veikdamas kaip vykdytojas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, su teismo ieškomu A. Č., apgaule, A. Č., savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, Irenai O. G. priklausantį 13990 Lt turtą, padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., padarė teisingą ir pagrįstą išvadą.

Kolegija mano, kad apylinkės teismas priimdamas R. A. apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir tenkindamas civilinį ieškinį priteisė nukentėjusiajai I. O. G. 13990 Lt turtinei žalai atlyginti iš nuteistojo R. A..

Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą valstybei priteisti 28,95 Eur, turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis R. A. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. A. nepriteistinos.

Įvertinus apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo R. A. kaltės, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. gynėjo advokato Henriko A. M. apeliacinį skundą atmesti.