- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-1608-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04665-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- R. P., D. K.
- Ieškovas
- E. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių R. P. ir D. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovėms R. P. ir D. K. dėl įkeldinimo ir naudojimosi gyvenamojo namo dalimi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovių R. P. ir D. K. priešieškinį ieškovui E. Ž. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tretysis asmuo A. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E.Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms R.P. ir D.K., prašydamas ieškiniu įkeldinti ieškovą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovės su ieškiniu iš dalies nesutiko. Sutikdamos su ieškovo prašymu nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką, nesutiko su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka. Taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu įkeldinti ieškovą į namą, nurodydamos, kad atsakovės niekada neprieštaravo, netrukdė ieškovui gyventi name, o ieškovas niekada nebuvo pareiškęs noro apsigyventi name, prašė ieškovo reikalavimą dėl jo įkeldinimo atmesti. Pareikštu priešieškiniu prašė nustatyti jų siūlomą naudojimosi tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 225,53 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): atsakovės D.K. vardu įregistruota 1/2 dalis namo, ieškovas E.Ž. ir atsakovė R.P. asmeninės nuosavybės teise valdo po 1/4 dalį namo. Ieškovui E.Ž. nuosavybės teisė į 1/4 dalį namo įregistruota remiantis Vilniaus apygardos teismo 2009-02-23 sprendimu. Įvertinęs šalims tenkančias gyvenamojo namo dalis bei jo išplanavimą, teismas nustatė naudojimosi namu tvarką, įvertinęs maksimalias galimybes siekiant idealiosios dalies atitikimo realiai naudotinai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė įkeldinti ieškovą E. Ž. į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti ieškovui E. Ž., atsakovei R. P., atsakovei D. K., naudojimosi gyvenamuoju namu, turinčiu 225,53 kv. m. bendro ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. ieškovui E. Ž. paskirti naudotis patalpas: 10,85 kv.m. ploto kambarį (pažymėtas plane simboliais 1-14), 2,43 kv.m. ploto sanitarinį mazgą (pažymėtas plane simboliais 1-15), 5,66 kv.m. ploto koridorių (pažymėtas plane simboliais 1-16), 10,31 kv.m. ploto kambarį (pažymėtas plane simboliais 1-17);
2. atsakovei R. P. paskirti naudotis patalpas: 6,39 kv.m. ploto sanitarinį mazgą (pažymėtas plane simboliais 1-3), 25,18 kv.m. ploto kambarį (pažymėtas plane simboliais 1-5), 4,92 kv. m. ploto koridorių (pažymėtas plane simboliais 1-7), 9,98 kv.m. ploto kambarį (pažymėtas plane simboliais 1-8), 4,50 kv. m. ploto verandą (pažymėta plane simboliais 1-9);
3. ieškovui E. Ž. ir atsakovei R. P. paskirti bendrai naudotis patalpas: 3,76 kv.m. ploto verandą (pažymėta plane simboliais 1-1), 16,58 kv.m. ploto kambarį-virtuvę (pažymėtas plane simboliais 1-2), 6,95 kv.m. ploto koridorių (pažymėtas plane simboliais 1-4), 5,77 kv.m. ploto koridorių (pažymėtas plane simboliais 1-6);
4. atsakovei D. K. paskirti naudotis patalpas: 5,40 kv.m. ploto sanitarinį mazgą (pažymėtas plane simboliais R-3), 8,47 kv.m. ploto verandą (pažymėta plane simboliais 1-10), 4,47 kv.m. ploto koridorių (pažymėtas plane simboliais 1-11), 1,85 kv.m. ploto sanitarinį mazgą ( pažymėtas plane simboliais 1-12), 16,51 kv.m. ploto kambarį-virtuvę ( pažymėtas plane simboliais 1-13), 13,57 kv.m. ploto kambarį ( pažymėtas plane simboliais 1-18), 13,35 kv.m. ploto kambarį ( pažymėtas plane simboliais 1-19), 18,52 kv.m. ploto kambarį ( pažymėtas plane simboliais 1-20), 14,91 kv.m ploto garažą ( pažymėtas plane simboliais G-1);
5. ieškovui E. Ž., atsakovei R. P. ir atsakovei D. K. paskirti bendrai naudotis patalpas: 11,39 kv.m. ploto rūsio patalpą - koridorių (pažymėtas plane simboliais R-1), 3,81 kv.m. ploti rūsio patalpą - sandėlį (pažymėtas plane simboliais R-2).
Priteisti ieškovui E. Ž. 566,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės R. P. Priteisti ieškovui E. Ž. 566,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės D. K. Išieškoti iš ieškovo E. Ž. 9,30 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Išieškoti iš atsakovės R. P. 9,30 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Išieškoti iš atsakovės D. K. 9,30 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovė R. P. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą, ieškovui E. Ž.ir atsakovei R. P. paskirti bendrai naudotis 25,18 kv.m. ploto kambarį ( indeksas 1-5), ieškovui paskirti naudoti garažą (indeksas G-1), atsakovei R. P. paskirti naudoti 10,31 kv.m. ploto kambarį (indeksas 1-17), atsakovei D. K. paskirti naudoti 9,98 kv.m. ploto kambarį (indeksas 1-8), 4,50 kv.m. verandą (indeksas 1-9), kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo reikalavimą atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. Atsakovė ir ieškovas 25,18 kv.m. ploto kambaryje (indeksas 1-5) yra įrengę gyvenamojo namo svetainę bei faktiškai šį kambarį naudoja priimti svečius. Dėl to teismas, vadovaudamasis nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijumi, privalėjo šį kambarį paskirti atsakovei R. P. ir ieškovui naudotis bendrai. Teismui nusprendus paskirti atsakovei D. K. 14,91 kv.m. garažą, ieškovas neturi vietos automobiliui statyti, todėl jis privalės statyti automobilį ant atsakovėms priklausančio žemės sklypo, tuo pažeisdamas atsakovių teisę naudotis joms priklausančiu žemės sklypu. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo teisėtumas bus užtikrintas tik tuo atveju, jeigu garažas bus paskirtas naudoti ieškovui.
Atsakovė D. K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą, ieškovui paskirti naudoti 14,91 kv.m. garažą (indeksas G-1), atsakovei D. K. paskirti gyvenamojo namo 9,98 kv.m. ploto kambarį (indeksas 1-8), 4,50 kv.m. ploto verandą (indeksas 1-9). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo teisėtumas būtų užtikrintas tik tuo atveju, kai garažas būtų priskirtas naudotis ieškovui, kuriam nuosavybės teise nepriklauso žemė prie gyvenamojo namo, bei eliminuotų būtinumą atsakovei D. K. priskirti garažą, kaip kompensaciją už jai priskirtą mažesnį patalpų plotą, kuris jai priklauso pagal turimą idealią dalį. Teismas nepagrįstai priskyrė atsakovei R. P. naudoti didesnį gyvenamąjį plotą, negu jai priklauso pagal jos turimą idealią dalį. Tuo atveju, jeigu teismas priskirtų atsakovei R. P. naudoti tik jos prašomas naudoti patalpas, t.y. 10,31 kv.m. ploto kambarį (indeksas 1-17), tuomet atsakovei D. K. būtų priskirtos naudotis jai priklausančios ir prašytos priteisti patalpos , t.y. 9,98 kv.m. ploto kambarys (indeksas 1-8), 4,50 kv.m. veranda (indeksas 1-9), už kurias atsakovei buvo kompensuota priskiriant naudojimuisi garažą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas nurodė, kad nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka maksimaliai atitinka iki ginčo buvusią faktinę naudojimosi tvarką. Ieškovas niekada nesinaudojo ir neturi poreikio naudotis garažu, nes neturi automobilio, o jį įsigijus yra pasirengęs pasirūpinti automobilio statymu ne atsakovėms priklausančiame žemės sklype. Dėl 25,18 kv.m. svetainės (indeksas 1-5) nurodė, kad atsakovei teisė naudotis svetaine yra suteikta, o ieškovas tokio pageidavimo neturi, nes bendras patalpos naudojimas tik sudarys sąlygas konfliktinei situacijai tarp šalių. Pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka atitinka proporcingumo principą bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Prašė palikti sprendimą nepakeistą, o atsakovių skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 225,53 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): atsakovės D.K. vardu įregistruota 1/2 dalis namo, ieškovas E.Ž. ir atsakovė R.P. asmeninės nuosavybės teise valdo po 1/4 dalį namo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalims naudojimosi namo patalpomis tvarką, teisėtai vadovavosi tuo, kad priskiriamų šalims patalpų plotai turi iš esmės atitikti plotus, tenkančius šalims pagal jų valdomas dalis namo nuosavybėje, kad naudojimosi tvarka turi būti racionali ir efektyvi, suteikianti šalims realią naudojimosi patalpomis galimybę, taip pat atsižvelgiant į esamą patalpų naudojimą. Dviejų namo dalių atskiro naudojimo užtikrinimui įrengti atskiri įėjimai į namo patalpas. Į ieškovo ir R.P. naudotas namo patalpas įėjimas iš lauko įrengtas verandoje, plane pažymėtoje simboliais 1-1; į atsakovės D.K. šeimos naudojamas namo patalpas įėjimas iš lauko įrengtas verandoje, pažymėtoje simboliais 1-10. Iš namo patalpų planų matyti, kad tik į rūsio patalpą, pažymėtą simboliais R-1, yra įėjimai iš abiejų atskirai naudojamų namo patalpų dalių.
Atsižvelgiant į šalių nuosavybės teise valdomas namo dalis, atsakovei D.K., valdančiai 1/2 dalį namo, priklauso namo 112,765 kv.m. bendro ploto, 86,645 kv.m. naudingo ploto, 67,425 kv.m. įregistruoto gyvenamojo ploto, 50,88 kv.m. faktinio gyvenamojo ploto.
Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią naudojimosi tvarką, kad atsakovei D.K. naudojimuisi priskyrė iš viso 97,05 kv.m. bendro ploto, iš jų 68,27 kv.m. naudingo ploto (be rūsio patalpos, verandos ir garažo plotų), 61,95 kv.m. įregistruoto gyvenamojo ploto, 45,44 kv.m. realiai turimo kambarių ploto. Kadangi 5,40 kv.m. ploto rūsio patalpa, pažymėta simboliais R-3, naudojama kaip san. mazgo patalpa, faktiškai bendras naudingas atsakovės D.K. naudojamų patalpų plotas sudaro 73,67 kv.m.
Atitinkamai ieškovui E.Ž. ir atsakovei R.P., valdantiems po 1/4 dalį namo, priklauso po 56,3825 kv.m. bendro namo ploto, po 43,3225 kv.m. naudingo namo ploto, po 33,7125 kv.m. įregistruoto gyvenamojo ploto, po 25,44 kv.m. faktinio gyvenamojo ploto. Atsakovės R.P. naudojimui priskirtos 50,97 kv. m. bendro ploto, iš jų 46,47 kv.m. naudingo ploto (be verandos ploto), 35,16 kv.m gyvenamojo ploto patalpos. Ieškovui E. Ž. priskirto naudojimuisi bendras naudingas plotas sudaro 29,25 kv.m., gyvenamasis plotas sudaro 21,16 kv.m.
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad dėl esamo namo patalpų išplanavimo, neatlikus namo rekonstrukcijos, kitokia racionali naudojimosi namo patalpomis tvarka negalima, o nustatytoji naudojimosi patalpomis tvarka atitinka nuosavybės teisėmis turimas dalis, yra patogi visiems bendraturčiams ir užtikrina jiems galimybę naudoti daiktą pagal paskirtį.
Apeliantės R. P. motyvai dėl 25,18 kv.m. ploto kambario (indeksas 1-5) priskyrimo naudotis atsakovei ydingumo, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys racionalumo, efektyvumo ir socialinės taikos principų. Iš esmės visi atsakovės argumentai yra nukreipti į tai, kad minėtoji patalpa turėtų būti paskirta bendram atsakovės ir ieškovo naudojimui. Tačiau toks reikalavimas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra itin neracionalus, įvertinus tai, kad ieškovo ir atsakovės nesieja šeimos santykiai, giminystės ryšys, jų tarpusavio santykiai yra įtempti. Bendrosios dalinės nuosavybės savininkams nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, kyla ginčas, kuris sukuria konfliktinę situaciją tarp šalių, todėl teismui nustatant naudojimosi tvarką, būtina siekti, kad kiltų kuo mažiau prielaidų tolimesnėms konfliktinėms situacijoms ateityje. Todėl izoliuotos patalpos paskyrimas naudotis vienam iš bendrasavininkų yra logiškas ir racionalus. Nors apeliantė nurodė, kad ieškovo interesas, nepaskyrus jam 25,18 kv.m. ploto kambario (indeksas 1-5) bendram naudojimui, yra pažeidžiamas, tačiau pats ieškovas tokią aplinkybę neigia, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ieškovo teisių ir siekių vertinti priešingai. Netenkinus prašymo dėl minėtos patalpos priskyrimo bendram naudojimui, tolimesnis siūlomas naudojimasis patalpomis neatitiktų proporcingumo principo labiau, negu jis nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendime.
Atsakovės D. K. apeliacinio skundo argumentai atmestini dėl to, kad jos siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas labiau neatitiktų proporcingumo principo, negu jis nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovė nurodė, kad jai priskirtos naudojimuisi mažesnio ploto, nei priklausytų pagal idealiąją jos valdomą turto dalį, patalpos dėl atsakovei R.P. priskiriamų didesnio ploto, nei R. P. priklausytų, patalpų. Pagal apeliantės siūlomą naudojimosi tvarką, D. K. atitiektų 97,52 kv.m., o R. P. 36,49 kv.m. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas labiau neatitiktų nuosavybės dalių ir būtų labiau pažeistas proporcingumo principas.
Apeliančių motyvas, kad ieškovas neturės kur statyti savo automobilio, nes ne jam priskirtas naudojimuisi garažas, nevertintinas kaip pagrįstas, nes jis nagrinėjamu atveju nėra svaresnis, negu namo naudojimosi tvarkos nustatymas proporcingai pagal bendrasavininkams tenkančią dalį, be to, garažo paskyrimas naudotis vienai iš atsakovių dar nereiškia, kad ieškovas neišvengiamai statys automobilį ant atsakovių nuosavybės teise valdomo sklypo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.