Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-12-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-5389-369/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-01
Bylos Nr.
A11.-5389-369/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02781-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.
A11-5389-369/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02781-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 12.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovams Mykolui Sadauskui, Laimai Čepelevskei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., vadovaujamos UAB „L. G.“ (toliau – ir Bendrovė) išsinuomotame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. 00 val. iki 2017 m. spalio 19 d., buvo laikomos statybinės ir griovimo atliekos, neturint leidimo, ir tokiais veiksmais A. M., kaip minėtos Bendrovės vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 1 priedo 3 dalies 3.1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo nepripažįsta. Paaiškino, kad jo vadovaujamos bendrovės veikla – atliekų tvarkymas, krovinių bei statybinių atliekų vežimas. Jis yra susipažinęs su atliekų tvarkymo taisyklėmis, pats yra prisidėjęs prie šios srities teisės aktų rengimo. Jo vadovaujama Bendrovė buvo išsinuomojusi sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)ir jame galėjo daryti viską, ko nedraudžia įstatymas. Į jį buvo atsivežta nusipirkta statybinė skalda, kuri turėjo būti panaudota kelių tiesimui. Skaldą jis nusipirko iš UAB „E.“. Ši bendrovė į minėtą sklypą atvežė skaldą ir ją išpylė. Pardavėjas išdavė patvirtinantį dokumentą, kad tai skalda, o ne statybinės atliekos. Tai, kad toje skaldoje pasitaikė didesnių gabalų, dar nereiškia, kad tai statybinės atliekos. Vėliau inspektoriai patikrino įsigytą skaldą, ir nustatė, kad yra keli per dideli gabalai tos skaldos ir įvardino ją statybinėmis ir griovimo atliekomis. Statybinėse atliekose dar turėtų būti ir kitų atliekų – medienos, betono, bet čia to nebuvo. Jo įsitikinimu, šiuo atveju nepagrįstai skalda vien tik pagal frakcijų dydį vertinta kaip statybinės atliekos. Nurodė, jog šiuo metu Bendrovė yra įgijusi taršos leidimą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nereiškė pardavėjui pretenzijų, kad su skalda buvo parduota ir gabalai statybinių atliekų, kurių frakcijų dydis didesnis nei 150 mm.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė L. Čepelevskė nurodė, kad UAB „L. G.“ vadovas buvo informuotas apie patikrinimą, tačiau jame nedalyvavo. Taip pat atstovė paaiškino, kad nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų, kiek procentų reikia surasti didesnių gabalų skaldoje nei 150 mm, kad tai būtų laikoma ne skalda, o statybinėmis atliekomis. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakyme „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ nurodoma, kad dalelių, kurių frakcija didesnė nei 150 mm gali būti naudojama tik toje vietoje, kur jos susidarė, t. y. statybvietėje. Didesni gabalai nei 150 mm, kurių kiekis nėra apibrėžtas, gali būti naudojami tik toje statybvietėje, kur susidaro, kur vyksta statybos darbai, o atvežtos kažkur negali būti panaudotos. Jos gali būti laikomos tik ten, kur susidaro arba gali būti perduodamos atliekų tvarkytojui, kurie gali apdoroti tas statybines atliekas. UAB ,,L. g.“ pažeidimų fiksavimo metu negalėjo apdoroti šių atliekų, kadangi neturėjo leidimo. Bylos nagrinėjimo metu Bendrovė jau kreipėsi dėl tokio leidimo gavimo. Atstovė taip pat nurodė, jog jei statybinės atliekos leidžiamos per smulkintuvą, didesnė frakcija nei 150 mm negali išeiti. Atstovė taip pat nurodė, kad pagal Bendrovei išduotą leidimą, ji galėjo po visą Lietuvą surinkti ir vežti statybines atliekas, tačiau jų laikyti negalėjo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas M. Sadauskas nurodė, kad Bendrovė privalėjo turėti taršos leidimą, bet tokio leidimo neturėjo.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, A. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 235 straipsnio 4 dalyje. ANK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 1 priedo 3 dalies, kurioje įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo, specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui, 3.1 punkte numatyta, kad tai apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta atliekas surenkančių ir (ar) vežančių įmonių pareiga surinktas ir vežamas atliekas pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 4¹ straipsnio reikalavimų. Minėta įstatymo straipsnyje įtvirtinta, kad atliekas būtina tvarkyti: 1) neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai; 2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų; 3) nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, jog piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) 2017 m. spalio 18 d. patikrinimo akte Nr. VR-17.7-447 užfiksuota, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. RAAD pareigūnai nustatė, kad sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikomos galimai statybinės ir griovimo atliekos. 2017 m. rugsėjo 26 d. 10 val. minėtame žemės sklype buvo atliekami skaldos frakcijos matavimai, kuriuos atlikus buvo nustatyta, kad sklype yra laikomos statybinės ir griovimo atliekos neturint leidimo. Šiame patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina ir kartu su patvirtinimo aktu pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog patikrinimo metu buvo nustatyti statybinių medžiagų gabalai, kurių frakcijų dydis vyrauja nuo 200 mm iki 350 mm. Iš UAB „L. G.“ paaiškinamojo rašto, PVM sąskaitos-faktūros ir produkcijos pardavimo sutarties Nr. 17/08/30-1 matyti, jog UAB „L. G.“ iš UAB „E.“ 2017 m. rugpjūčio mėn. 30 d. įsigijo 3056 m³ skaldos. Byloje esančioje 2017 m. rugsėjo 20 d. Atitikties deklaracijoje nurodoma, kad UAB „E.“ deklaruoja, jog 3056 m³ skaldos, pagamintos iš statybinių atliekų (plytų, betono) atitinka privalomuosius reikalavimus bei suderintus su pirkėju pagal jo poreikius, skaldos frakcija nuo 0 iki 150 mm.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama Bendrovė išsinuomotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė skaldą ar statybines atliekas, kurių laikymui reikalingas taršos leidimas. Nors Lietuvos Respublikos teisės aktai nepateikia konkretaus apibrėžimo, kas yra laikoma skalda, tačiau, kaip teisingai nurodė teismo posėdžio metu institucijos atstovai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 16 straipsnyje numatyta, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos: statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas; energijos gavybai ? medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais, kaip nustatyta dokumente „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ bei kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga inertinių atliekų (betono, plytų, čerpių, keramikos ir kt.) frakciją, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti. Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog statybinių medžiagų dalelės, kurių frakcijų dydis didesnis nei 150 mm, nėra laikytinos skalda. Tokios statybinių medžiagų dalys laikytinos statybinėmis ir griovimo atliekomis, o jų laikymui kitoje vietoje nei jos susidarė yra reikalingas leidimas.

Iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. neginčijo, jog statybinių medžiagų gabalai, kurių frakcijų dydis didesnis nei 150 mm, negali būti laikoma skalda, tačiau jis nurodė, kad bendrovės išsinuomotame sklype buvo laikomas pakankamai didelis kiekis skaldos, todėl, natūralu, kad galėjo pasitaikyti ir didesnės frakcijos statybinių gabalų. Jo vertinimu dėl kelių gabalų negalima daryti išvados, kad Bendrovė išsinuomotame žemės sklype laikė ne skaldą, o statybines medžiagas. Su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. pozicija nesutiktina. Kaip nurodė Institucijos atstovai teismo posėdžio metu, teisės aktai nenustato, kiek skaldoje esančių statybinių medžiagų dalių, kurių frakcija didesnė nei 150 mm, turi būti rasta, kad tokia skalda būtų laikoma ne skalda, o statybinės atliekomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skaldoje apskritai negali būti statybinių medžiagų dalių, kurių frakcija didesnė nei 150 mm. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad, kaip nurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir institucijos atstovė, smulkinant statybines medžiagas specialia technika, didesni nei 150 mm frakcijos gabalai tiesiog negali išeiti, o jei tokie gabalai yra – vadinasi jie nebuvo specialiai ruošti kaip skalda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. taip pat pažymėjo, jog Bendrovė pirko skaldą, skalda buvo sertifikuota, tačiau pardavėjas tiesiog galėjo atvežti į sklypą ne tik skaldos, bet ir statybinių atliekų. A. M. nurodė, kad jis tiesiog galėjo ir nepastebėti, kad toje įsigytoje skaldoje galėjo būti ir didesnių statybinių medžiagų gabalų. Teismas tokią A. M. poziciją laiko deklaratyvia ir vertina kritiškai kaip jo gynybinę versiją. Minėtą A. M. poziciją paneigia tai, kad, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, jis gerai išmano teisės aktus, reglamentuojančius, kas yra statybinės atliekos, o kas yra skalda, todėl tiesiog nepamatyti, jog bendrovės išsinuomotame žemės sklype yra statybinių medžiagų gabalų, kurių frakcijos net dvigubai didesnės nei maksimali leistina skaldos dalių frakcijų riba, jis tiesiog negalėjo. Be to, kaip minėta, mechaniškai tvarkant statybines atliekas ir jas ruošiant kaip skaldą, didesnių gabalų nei 150 mm frakcijos tiesiog negali išeiti, ir ši aplinkybė A. M. taip pat buvo žinoma. A. M. versiją, jog jis nežinojo ir nematė, kad sklype yra laikomos statybinės ir griovimo atliekos, paneigia ir tai, kad kai ši aplinkybė visgi tapo žinoma (RAAD pareigūnams nustačius, kad kai kurių statybinių ir griovimo atliekų frakcijų dydžiai beveik dvigubai viršija leistiną normą), jis nesikreipė į pardavėją UAB „E.“ dėl nekokybiškos ar sutarties sąlygų neatitinkančios prekės įsigijimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog byloje esančiais rašytiniais įrodymais, administracinėn atsakomybėn traukimo asmens ir Institucijos atstovų paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį nusižengimo padarymo metu buvo išsinuomojusi A. M. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „L. G.“, buvo laikoma ne skalda, o būtent statybinės ir griovimo atliekos, minėtai bendrovei neturint teisės aktų nustatyto leidimo, o pats A. M. negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad jo vadovaujamos bendrovės išsinuomotame žemės sklype yra laikoma ne skalda, o būtent statybinės ir griovimo atliekos. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog A. M., kaip uždarosios akcinės bendrovės „L. G.“ vadovo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.

A. M. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes – iš bylos medžiagos matyti, kad nors A. M. vadovaujama bendrovė išsinuomotame žemės sklype ir laikė statybines ir griovimo atliekas, neturint leidimo, tačiau minėtas pažeidimas buvo pakankamai greitai pašalintas – Bendrovė ne tik kreipėsi dėl leidimo išdavimo, bet ir pašalino žemės sklype buvusias statybines ir griovimo atliekas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad nusižengimu būtų buvusi padaryta didelė ir neatitaisoma žala aplinkai. Teismui nepateikta duomenų apie A. M. teistumus ar baustumus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. M. UAB „L. G.“ vadovauja jau nemažai laiko, duomenų, kad bendrovė būtų bausta už nusižengimus, susijusius su aplinkos apsauga, taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus A. M. švelnesnę nei ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 235 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas