Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 40-43) nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius gavo buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininko M. S. 2016-01-27 prašymą panaikinti gyvenamąją vietą deklaravusių ir ją pakeitusių V. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), neteisingus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Šio prašymo bei kartu su juo pateiktų dokumentų ir patikrintų registruose duomenų pagrindu Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius priėmė 2016-02-12 sprendimą Nr. (2016-8-SPR)-115 dėl minėtų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Teigiama, kad tokio sprendimo priėmimo metu buvo vadovaujamasi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. ir Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VĮ Registrų centro direktoriaus 2015-12-29 įsakymu Nr. V-294, 68.1 p. nuostatomis, kuriomis nustatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra naikinami, jeigu patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Atsakovė nurodo, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str. 3 d. nenumato pareigos reikalauti, kad gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus. Pagal susiklosčiusią respublikinę deklaravimo įstaigų praktiką, yra prašoma pateikti rašytinius liudininkų (arba daugiabučių namų savininkų bendrijų) patvirtinimus, kad asmenys, dėl kurių duomenų panaikinimo yra kreipiamasi, minėtu adresu negyvena, o patys asmenys yra kviečiami dalyvauti procedūroje dėl jų duomenų panaikinimo ir atvykti į deklaravimo įstaigą. Šiuo atveju kartu su gyvenamosios patalpos savininko M. S. prašymu buvo pateikta daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sūkurys“ pažyma, kad M. S. nuosavybe esančiame bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, niekas negyvena. 2016-01-28 raštais Nr. (33.7.)-GVD10-127 pareiškėja buvo informuota, kad Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje yra pradėta administracinė procedūra dėl jos ir nepilnamečių L. S., gim. (duomenys neskelbtini) , ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pareiškėja buvo kviečiama dalyvauti šioje procedūroje bei atvykti į Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrį. Kadangi buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas M. S. savo prašyme nurodė kitą pareiškėjos bei L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios vietos adresą- (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl informacija apie pradėtą procedūrą buvo siunčiama abiem adresais. Pareiškėja atsakymo dėl pasiūlymo dalyvauti administracinėje procedūroje nepateikė. Atsakovė cituoja CK 4.39 str. 1 d. įtvirtintą teisės normą ir teigia, kad deklaravimo įstaiga netenkinti gyvenamosios patalpos savininko prašymo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo gali tuo atveju, jei yra pateikiama įsigaliojusi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodytų CPK 145 str., taikymo arba kai yra nustatoma, kad asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra teisingi. Teigiama, kad ginčo atveju nebuvo pagrindo abejoti, jog buto savininko 2016-01-27 prašymas panaikinti registracijos duomenis yra nepagrįstas. Pažymi, kad pareiškėja neneigia, kad kartu su vaikais gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o ne (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 str. 2 p. gyvenamosios vietos deklaravimą apibrėžia kaip gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų įstatyme nustatytų duomenų pateikimą gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, o to paties įstatymo 3 p. apibrėžia gyvenamosios vietos sąvoką- pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Asmenys privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą toje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jie faktiškai gyvena. Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VĮ Registrų centro direktoriaus 2015-12-29 įsakymu Nr. V-294, 14.2 p. nurodyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaruoja vienas iš tėvų, o jei nepilnamečio tėvai yra išsituokę- tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 09 07 sprendimu patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią nepilnamečių L. S. ir G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. S., pasikeitus jos gyvenamajai vietai, pareiškėja turėjo deklaruoti tiek savo, tiek nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovės vertinimu, pareiškėjos teiginys, kad ji neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos Klaipėdos mieste, yra nepagrįstas, nes ji nėra benamė, nes ji ir jos nepilnamečiai vaikai turi faktinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teigia, kad pareiškėjos argumentas, jog priimant sprendimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo nebuvo atsižvelgta į nepilnamečių vaikų interesus, nesikreipta į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, nes šios tarnybos dalyvavimas būtinas, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, yra nepagrįstas, nes Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius nesprendžia dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teigiama, kad skundo argumentas, jog nebuvo aiškintasi, dėl kokios priežasties prašymas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo buvo pateiktas, yra nepagrįstas, nes Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius tam neturi jokio teisinio pagrindo. Teigiama, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, jeigu asmenys negyvena gyvenamojoje patalpoje ir dėl to ginčo nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad šios teisės normos taikymui neturi esminės reikšmės tai, ar asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą, turi kitą gyvenamąją vietą, nes tai nėra tiesiogiai susiję nei su daiktinės teisės- nuosavybės teisės turėtojo galimybe įgyvendinti šią savo teisę, nei su asmens, deklaravusio gyvenamąją vietą, teise gyventi toje vietoje, kur yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, ir šios teisės normos taikymui, t.y. priimant sprendimus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo esminę reikšmę turi tik tai, ar asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas ir ar asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta.

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo skundo netenkinti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu.