Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-382/2015

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01276-2014-1

2015 m. gegužės 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. spalio 28 d. nusikaltimo padarymo) trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. lapkričio 1 d. nusikalstamos veikos padarymo) trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. spalio 24 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 8 d. inkriminuotų nusikalstamų veikų) J. R. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. nuolat baugino savo motiną B. R. vartodamas psichinę prievartą – grasindamas jai fiziniu susidorojimu ir turto sugadinimu. 2014 m. liepos 21 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, J. R. užėjęs į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę spardė (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyvena jo motina B. R., duris ir reikalavo įleisti jį į butą. Tą pačią dieną, apie 13.00 val., J. R. vėl atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė ir reikalavo įleisti jį į butą. Apie 15.50 val. J. R. vėl atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė ir reikalavo jį įleisti į butą, grasindamas, kad išdaužys jos buto langus. Tą pačią dieną, apie 23.00 val., J. R. vėl atėjęs prie B. R. buto durų, jas spardė. Kitą dieną, t. y. 2014 m. liepos 22 d., J. R. apie 12.20 val. atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė ir vadino B. R. necenzūriniais žodžiais. 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 23.00 val., J. R. atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė ir grasino, jog išdaužys jos buto langus. 2014 m. rugpjūčio 13 d., apie 13.30 val., J. R. atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė ir nuplėšė nuo sienos B. R. priklausančią pašto dėžutę, ją sutrypė ir išmetė kieme. 2014 m. rugpjūčio 18 d. J. R., apie 9.30 val., atėjo prie B. R. buto durų ir jas spardė. Vėliau apie 13.50 val. J. R. vėl atėjo prie B. R. buto durų, skambino durų skambučiu ir jį sugadino.

J. R. nesunkiai sutrikdė savo motinos sveikatą. 2014 m. rugsėjo 5 d., apie 12.11 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), jis nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį, t. y. būdamas motinos B. R. bute, jis tyčia ją pastūmė, jai atsigulus ant lovos, jis atsisėdo B. R. ant pilvo ir suėmęs abiem rankomis jai už kaklo spaudė bei ne mažiau kaip tris kartus abiejų rankų kumščiais sudavė jai smūgius į veidą, taip B. R. padarė netaisyklingos formos poodines kraujosruvas kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinės lūpos dešinėje pusėje su muštine žaizda viršutinėje lūpoje, penkias viena žemiau kitos išsidėsčiusias skersų juostų formos poodines kraujosruvas kaklo priekinio paviršiaus dešinėje pusėje su dviem smulkiais skersų juostų formos paviršiniais odos nubrozdinimais – nudrėskimais, kompresinį stuburo juosmeninio III slankstelio viršutinės plokštelės lūžį. Šie padaryti sužalojimai B. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

J. R. pažeidė viešąją tvarką. 2014 m. spalio 28 d., apie 22.50 val., Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), jis viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, t. y. priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo metė į (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyvena jo motina – B. R., langą akmenį ir išdaužė plastikinio lango stiklo paketą. Tokiais veiksmais J. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė B. R. turtinę žalą.

J. R. pažeidė viešąją tvarką. 2014 m. lapkričio 1 d., apie 15.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), jis viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, t. y. priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo metė į (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyvena jo motina B. R., langą akmenį ir išdaužė plastikinio lango stiklo paketą bei mesdamas akmenį išdaužė B. R. įstiklinto balkono lango stiklą. Tokiais veiksmais J. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei padarė B. R. turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis J. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Nors nuteistasis J. R. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad J. R. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas – du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus, į kaltininko asmenybę, kad nuteistasis būdamas jauno amžiaus nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena asocialiai, nukentėjusiosios neatsiprašė, savo veiksmų kritiškai nevertina, nesigaili. Teismas nenustatė J. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino tai, kad nusikalstamas veikas J. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas J. R. už BK 145 straipsnio 2 dalies, BK 138 straipsnio 2 dalies padarytus nusikaltimus skyrė mažesnes negu šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai laisvės atėmimo bausmes. Už BK 284 straipsnio 1 dalies padarytus nusikaltimus teismas J. R. paskyrė minimalias sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Todėl teismo paskirtą galutinę vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Nors J. R. teisiamas pirmą kartą, tačiau atsižvelgus į jau anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, ilgą laiką sistemingai nuolat baugino savo artimą šeimos narį – motiną, smurtaudamas prieš ją sutrikdė ne tik jos sveikatą, tačiau ir sugadino savo motinos turtą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes minėtų aplinkybių visuma rodo nuteistojo antisocialinių nuostatų stiprumą ir neleidžia pagrįstai tikėtis, kad J. R. ateityje stengsis laikytis įstatymų reikalavimų ir nebenusikals.

Apeliantas taip pat nepagrįstai prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad norint konstatuoti šią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Toks nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad J. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. R. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, ginčijo byloje nustatytas tam tikras faktines aplinkybes, savo elgesį pateisindamas tuo, kad motina neįleisdama jo į namus jį provokavo. Taigi konstatuoti, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų ar atsiprašė nukentėjusiosios, nėra jokio pagrindo. Priešingai, galima teigti, kad jis yra abejingas kilusiems padariniams. Net ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertino ir dėl padarytų nusikaltimų buvo linkęs kaltinti nukentėjusiąją (t. 3, b. l. 24).

Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) nuteistajam J. R. apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas prašė J. R. taikyti 64¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtą bausmę. Pažymima, jog BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, taip pat tai, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šių BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio, kadangi byla nebuvo nagrinėjama nei pagreitinto proceso tvarka, nei buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nei baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą iš nuteistojo valstybei priteisti 92,64 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą J. R. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš J. R. nepriteistinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš J. R. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 92,64 Eur (319,87 Lt), atlyginimą atmesti.