Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-70-739/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-24
Bylos Nr.: eI-70-739/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00033-2017-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas: A. O.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Jonas Povilionis

Kategorijos

18.2Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę
20.2.1.1Neteisėtas veikimas
20.2.1.2Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
20.2.3.2Neturtinė žala

Administracinė byla Nr. eI-70-739/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00033-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 18.2; 20.2.1.1;20.2.1.2;20.2.3.2 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 24d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjos A. O. atstovams E. O. , advokato padėjėjui J. P.,

atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei J. T.,

trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. O. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. O., veikdama per atstovą - advokato padėjėją Joną Povilionį(toliau – ir pareiškėja), pašalinusi skundo trūkumus, teismui pateiktu patikslintu prašymu(toliau – skundas), prašo įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos(toliau – ir NŽT, ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir atsakovė), atstovaujamą Panevėžio skyriaus, išmokėti piniginę kompensaciją už negrąžintą žemę ir priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos(toliau-ir atsakovė), 10000Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja skunde, jos atstovai teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjai nuo 1992 metų yra neatkuriama nuosavybės teisė į žemę, nuolatos žadama tą padaryti, bet nevykdoma, rodomi vieni sklypai, o ženklinami kiti. 1995m. balandžio 3d. Panevėžio miesto valdybos sprendimu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 400 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau pareiškėja pardavė. Pareiškėjos atstovai teigia, kad 2007 metais pareiškėja išreiškė valią, kad į likusį negrąžintą 3a žemės plotą nuosavybės teisės jai būtų atkurtos lygiaverčiu sklypu Panevėžio rajone. 2007 m. birželio 5d. įvyko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų susirinkimas, kuriame pareiškėją pagal įgaliojimą atstovavo jos kaimynė J. P.. Įgaliotinė pareiškėją informavo, kad tinkamo sklypo nebuvo, todėl ji nepasirinko jokio sklypo. 2007m. rudenį Panevėžio rajono žemėtvarkos viršininkė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) yra laisvos žemės, pasiūlė lygiavertį žemės sklypą netoli (duomenys neskelbtini) upelio, šio upelio kilpoje. Skunde pareiškėja nurodė, kad pretendentų į žemę (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje susirinkimo metu matininkė paaiškino, jog dalį pareiškėjos pageidaujamo žemės sklypo atidavė greta esančios fermos savininkui, o kitą dalį prie upelio paliko pareiškėjai bei, kad likusios žemės dalies pareiškėjai paieškos kitoje vietoje, todėl pareiškėja pasirašė ant tuščių lapų. Teismo posėdžių metu pareiškėjos atstovai aiškino, jog dokumentuose esantys sklypų numerių nesutapimai įrodo, kad vietoje pareiškėjos pasirinkto sklypo, atsirado du sklypai, kurių pareiškėja atsisakė, nes suprato, kad visai ne tuos sklypus pasirinko. Atsisakymus nuo šių sklypų pareiškėja rašė ir 2009 metais, ir 2010 metais. 2013 metais pareiškėjai buvo siūlomi sklypai tarp ūkininkų žemių netoli (duomenys neskelbtini), be jokių privažiavimo kelių, todėl pareiškėja nuo jų atsisakė ir tolimesni veiksmai nebuvo atliekami. 2014 metais pareiškėja gavo žinią, kad už miesto žemę galima gauti mišką. Tuomet pareiškėja nuvyko į NŽT Panevėžio skyrių ir iš specialistės D.R. gavo planelį, kuriame specialistė pažymėjo siūlomą miško sklypo, esančio netoli (duomenys neskelbtini), dalį. Pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu nuvyko į vietą, pasitarę su laukuose dirbančiu žmogumi, nusprendė, kad planelyje pažymėta sklypo dalis yra jiems patikęs beržynėlis. 2015 metais pareiškėja, jos atstovas E. O. su matininku nuvyko į miško sklypo vietą, tačiau paaiškėjo, kad tai ne tas pats beržynėlis, kurį pareiškėja jau buvo apžiūrėjusi. Matininkas parodė sklypą Nr. 53, kuriame telkšojo bala, augo krūmai, todėl nuo jo matavimų pareiškėja atsisakė. Pareiškėja rašė skundus. Vėliau pareiškėja sužinojo, kad jai suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto sprendinių ir ji yra tuo patenkinta. 2016m. gruodžio 2d. NŽT Panevėžio skyriaus raštu pareiškėja vėl buvo kviečiama į Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 9 eilės pretendentų susirinkimą rinktis žemės sklypo, tačiau pareiškėja apsisprendė daugiau į jokius susirinkimus nebevykti ir žemės grąžinimo klausimus spręsti teisme. Pareiškėjos atstovai patvirtino, kad pareiškėja pageidauja, jog jai nuosavybės teisė į likusią negrąžintą žemės dalį būtų atkurta pinigais, todėl teismui pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai piniginę kompensaciją už žemę, nors pareiškėja tokio pobūdžio prašymo Nacionalinei žemės tarnybai neparašė ir nepateikė. Pareiškėjos atstovai nurodo, kad nuosavybės teisės į žemę atkūrimo vilkinimu pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala, ji patyrė nepatogumus, nusivylė valdžios institucijomis. Pareiškėjai padarytą žalą jos atstovai vertina 20000Eur. Pareiškėjos atstovai prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės: Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Panevėžio skyriaus, ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, atsiliepimais į skundą su skundu nesutiko. Atsiliepimuose atsakovės ir jų atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėja 1992 m. kovo 20d. padavė prašymą grąžinti Z. V. iki žemės nacionalizacijos Panevėžio mieste valdytą 0,070 ha žemės sklypą ekvivalentine natūra. 1995m. balandžio 3d. Panevėžio m. valdybos sprendimu pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 400 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pareiškus valią dėl likusios negrąžintos 0,030 ha žemės sklypo dalies grąžinimo ekvivalentine natūra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, 2007m. balandžio 19d. Panevėžio apskrities viršininkas išdavė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 metais pareiškėja buvo įtraukta į 2007m. gegužės 18d. patvirtintą sąrašą asmenų, pretenduojančių (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje neatlygintinai gauti žemės sklypą, tačiau pretendentų susirinkime pareiškėjos įgaliotinė J. P. jokio žemės sklypo nepasirinko. 2018m. rugsėjo 18d. pareiškėja vėl buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje neatlygintinai gauti žemės sklypą pretendentų sąrašą ir 2008m. spalio 16d. pretendentų susirinkime pasirinko du žemės sklypus iš laisvos valstybinės žemės, tačiau vėliau jų atsisakė. Todėl 2011 m.rugpjūčio 24d. NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu buvo panaikinti Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pareiškėjai suprojektuoti du žemės sklypai.2013m. spalio 22d. atsakovas gavo pareiškėjos prašymą , kuriuo prašoma 3 arus žemės persikelti į Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. 2014m. spalio 24d. įsakymu NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto teritorija , pareiškėja įtraukta į asmenų, pageidaujančių gauti neatlygintinai žemės sklypus sąrašą. 2014m. lapkričio 10d. NŽT Panevėžio skyriuje vykusio pretendentų susirinkimo metu pareiškėja pasirinko žemės sklypą iš laisvos žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai buvo suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,97 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas(Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ribas ir plotą pareiškėja suderino, pasirašydama susirinkimo protokolo priede. 2014m. gruodžio 4d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu buvo patvirtintas Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projektinių sprendinių planas(Projektas), kuriame suprojektuotas pareiškėjai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). 2016m. rugpjūčio 3d. skundu pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri pavedė NŽT Panevėžio skyriui patikslinti patvirtinto Projekto sprendinius, išbraukiant pareiškėjai suprojektuotą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi pareiškėja nebuvo pakeitusi valios ir nebuvo pateikusi prašymo neatlygintinai gauti lygiavertį miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Tai buvo padaryta 2016m. rugsėjo 22d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos įsakymu. Pareiškėja buvo informuota apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto pradžią ir 2016m. gruodžio 12d. pranešimu buvo kviečiama atvykti į 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame ji turėjo pasirinkti naują žemės sklypą, tačiau į susirinkimą neatvyko. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad jai pageidaujant, jog nuosavybės teisės į likusį negrąžintą žemės plotą būtų atkurtos pinigais, ji turi pakeisti savo valią ir NŽT Panevėžio skyriui pateikti prašymą, tačiau pareiškėja tokio prašymo iki šiol nėra pateikusi. Atsakovių atstovo nuomone, ne Nacionalinės žemės tarnybos, bet pareiškėjos veiksmai nulėmė, jog jai nėra atkurtos nuosavybės teisės į likusį žemės plotą, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo prašo pareiškėjos reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieškininę senatį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdyje nepasisakė dėl skundo reikalavimų tenkinimo. Paaiškino, kad Panevėžio miesto valdyba atstatė pareiškėjai nuosavybės teisę perduodama 400 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) komercinei veiklai. Kadangi pareiškėja vietoje likusios Panevėžio mieste turėtos 0,030 ha negrąžintos žemės pageidavo gauti lygiavertį sklypą (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir todėl 2007m. balandžio 19d. buvo parengta Panevėžio apskrities viršininko administracijos išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“Nr. (duomenys neskelbtini),Panevėžio miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti žemės sklypo formavimo pareiškėjos nuosavybės teisei į žemę atkurti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad buvusi savininkė Z. (Z.) V. iki žemės nacionalizacijos Panevėžio mieste valdė 0,070 ha žemės. Atkurti nuosavybės teises į nurodytą išlikusį turtą pretendavo žemės savininkės duktė - pareiškėja A. O., 1992m. kovo 20d. Panevėžio miesto valdybai pateikdama prašymą atstatyti nuosavybės teises į žemės sklypą ekvivalentine natūra.

1995m. balandžio 3d. Panevėžio miesto valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) pagal Panevėžio miesto valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo atstatyta nuosavybės teisė į 400 kv.m. ploto žemės sklypą, skirtą komercini veiklai ir esantį (duomenys neskelbtini).

2003m. sausio 7d. prašymu Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pareiškėja prašė jai kompensuoti vertybiniais popieriais už likusią negrąžintą 3 arų žemės sklypo dalį. 2003m. vasario 14d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į likusią 0,030 ha žemę, atlyginant vertybiniais popieriais(akcijomis). 2003m. kovo 13d. pareiškimu pareiškėja atsisakė nuo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo už ją kompensuojant vertybiniais popieriais, nurodydama, kad akcijų pirkimo kaina didesnė, negu pardavimo. Tenkinant pareiškėjos pareiškimą, 2003m. birželio 4d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas 2003m. vasario 14d. sprendimas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).

2007m. balandžio 19d. pareiškėja pateikė prašymą Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui dėl 3 arų žemės sklypo persikėlimo į Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini) seniūniją (duomenys neskelbtini) kaimą. 2007m. balandžio 19d. Panevėžio apskrities viršininkas parengė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės , miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ( toliau – ir Išvada). 2007m. balandžio 20d. prašymu pareiškėja prašė pagal Išvadą suteikti jai lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2007m. kovo 30d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu „Dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ buvo patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo teritorijos ribos ir plotas, laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens sklypų sąrašas ir plotas, nustatyta projekto papildymo rengimo pradžia - 2007m. gegužės 11d. Rengiant Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, 2007m. gegužės 15d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas sąrašas asmenų, papildomai pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn, perduoti patikėjimo teise valdyti valstybinius žemės, miško sklypus Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje sąrašas, kuriame pareiškėja įrašyta į pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą eiliškumą, 9 eiliškumo grupės sąrašą. Pareiškėja buvo pakviesta į 2007m. birželio 5d. organizuojamą Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje piliečių papildomai pateikusių prašymus gauti lygiaverčius žemės, miško sklypus laisvame žemės fonde, pirkti žemės sklypus iš valstybės ūkio veiklai, susirinkimą. Susirinkime dalyvavo pareiškėjos įgaliotinė J. P.. Iš susirinkimo protokolo ir kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos įgaliotinė susipažino su visais laisvos valstybinės žemės sklypais, tačiau nepasirinko nei vieno žemės sklypo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininkas 2008m. rugpjūčio 6d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos plotą ir ribas, laisvos valstybinės žemės plotus, žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų pradžią – 2008 m. rugpjūčio 29d. 2008m. rugsėjo 18d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities viršininkas patvirtino asmenų, papildomai pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn žemės, miško sklypus ir nuomoti žemę iš valstybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašą, kuriame pareiškėja buvo įrašyta į 9 eiliškumo grupę. Pareiškėja dalyvavo 2008m. spalio 16d. pretendentų susirinkime, kurio metu buvo svarstomas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Iš susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėja pasirinko iš laisvo žemės fondo du sklypus: sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra žemės plotą, kuris buvo likęs, atlikus geodezinius matavimus (duomenys neskelbtini) kaime ir laisvo fondo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, pastabų ir pretenzijų neturėjo. Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo svarstymo žiniaraštyje pareiškėja savo parašu patvirtino sutikimą dėl dviejų suprojektuotų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha ploto ir Nr. (duomenys neskelbtini) 0,50 ha ploto ribų ir išdėstymo. Panevėžio apskrities viršininkas 2009m. vasario 11d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtino pareiškėjai suprojektuotus gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2009m. gruodžio 22d. ir 2010m. liepos 29d. prašymais pareiškėja atsisakė nuo suprojektuotų sklypų, teigdama, kad jos pasirinktas sklypas buvo padalintas į dvi dalis, vieną jo dalį atiduodant kitam asmeniui, o pareiškėjai pasiūlytas sklypas yra kitoje vietoje. 2011m. rugpjūčio 24. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto autoriui panaikinti projekto plane pareiškėjai suprojektuotus žemės sklypus.

2013m. rugsėjo 27d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ nuspręsta rengti (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamąjį planą. Pareiškėja pateikė 2013m. spalio 22d. prašymą suprojektuoti jai lygiavertį žemės sklypą Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Asmenų, pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar valdyti patikėjimo teise žemės, miško sklypus sąraše pareiškėja įrašyta į 9 eiliškumo grupę. Ji pakviesta ir dalyvavo 2013m. spalio 22d. vykusiame Panevėžio rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2013m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto prilyginamojo plano pretendentų susirinkime, kuriame pasirinko laisvos valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) 1,23 ha ploto. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentams suprojektuotų žemės sklypų žiniaraštyje pareiškėja savo parašu patvirtino sutikimą dėl suprojektuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1,23 ha ploto ribų ir išdėstymo ir prašė suprojektuoti pasirinktą sklypą. Tačiau 2013m. spalio 24 prašymu NŽT Panevėžio skyriui pareiškė, jog atsisako pasirinkto žemės sklypo, nes prie jo nėra, kaip nurodė pareiškėja, normalaus privažiavimo ir sklypas neatitinka mieste buvusios žemės vertės.

2014m. spalio 27d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamojo plano rengimo“ buvo patvirtinta Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto teritorija ir plotas, nustatytų laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių sąrašas bei asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai, nuomoti ar gauti patikėjimo teise žemės, miško sklypus Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėj. 2014m. lapkričio 10d. Panevėžio rajono(savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje pretendentų, pageidaujančių neatlygintinai gauti nuosavybėn, nuomoti ar gauti patikėjimo teise žemės, miško sklypus rengiant 2014m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo planą, susirinkime pareiškėjai suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 0,97 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas(projektinis Nr.219), kurio ribas ir plotą pretendentų susirinkime pareiškėja suderino pasirašydama susirinkimo protokolo priede. Jokių pretenzijų susirinkime dėl suprojektuoto žemės sklypo pareiškėja nereiškė. 2014m. gruodžio 4d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės , miško sklypai, sąrašo bei projektinių sprendinių planų tvirtinimo“ patvirtintas Asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės miško sklypai, jų plotai ir ribos sąrašas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Projektinių sprendinių planas, kuriame suprojektuotas pareiškėjai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016m. rugsėjo 14d.Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimu, ir tiriant pareiškėjos skundą nustačius, kad 2014m. gruodžio 4d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas pareiškėjai neatlygintinai perduodamas miškų ūkio žemės sklypas(projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjai suprojektuotas nesant išreikštos pareiškėjos valios dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, buvusią Panevėžio mieste, lygiaverčiu miško plotu, NŽT Panevėžio skyriaus vedėjai pavesta spręsti klausimą dėl 2014m. gruodžio 4d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sprendinių patikslinimo, išbraukiant pareiškėjai suprojektuotą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pavedimas įvykdytas 2016m. rugsėjo 22d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukiant pareiškėją ir jai suprojektuotą sklypą iš Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės, miško sklypai, sąrašo bei projektinių sprendinių plano.

2016m. lapkričio 29d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ buvo patvirtinta teritorija Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planams, kurie prilyginami žemėtvarkos projektui, rengti ir jos ribos, asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti valstybinės žemės sklypus Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašą, kuriame pareiškėja 9-to eiliškumo pretendentų grupėje įrašyta pirmu numeriu. Pareiškėja buvo kviečiama į 2016m. gruodžio 12d. asmenų, pageidaujančių gauti žemę Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimą, tačiau į jį nenuvyko. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai paaiškino, kad pareiškėja apsisprendė nebedalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengime, ir nebesirinkti žemės sklypo, kadangi kreipėsi į teismą ir pageidauja, kad teismas jai priteistų piniginę kompensaciją už žemę.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, kuriais, pareiškėjos tvirtinimu, ji buvo apgaudinėjama parodant vienus žemės sklypus, o ženklinant kitus, o taip pat ir atsiradusią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę vilkinimo. Taip pat pareiškėja prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išmokėti jai piniginę kompensaciją už negrąžintą žemę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) nustatyta tvarka.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar yra pagrindas priteisti žalą dėl atkūrimo procedūrų vilkinimo, turi būti nustatyta, ar buvo visos įstatymų numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. nustatytina, jog buvo pateikti ir parengti visi dokumentai, be kurių sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimtas, taip pat turi būti nustatyta, dėl kokių priežasčių tam tikrą laikotarpį buvo nepriimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. ar sprendimas buvo nepriimamas dėl to, kad pati institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vilkino jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą, ar dėl to, kad kita institucija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kurių neatlikus negali būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ar dėl pačių pareiškėjų veiksmų. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog, kai pareiškėjai, prašydami priteisti neturtinės žalos atlyginimą, jos atsiradimą kildina iš nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimo, būtina byloje įvertinti atsakovo veiksmų teisėtumą, t. y. būtina nustatyti, ar pareiškėjų nurodytas viešojo administravimo subjektas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjų teisėms, laisvėms ir interesams ir kada pareiškėjams tapo žinoma apie galimai neteisėtus veiksmus ir jų teisių pažeidimą(žr., pvz., 2015m. vasario 12d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-407-858/2015).

Pareiškėjos skunde nurodytu laikotarpiu nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimus reguliavo: 1991m. birželio 18d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas Nr.1-1454(su vėlesniais pakeitimais)“Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“(toliau – ir Atstatymo įstatymas), nuo 1997m. liepos 9d. šį įstatymą pakeitęs 1997m.liepos 1d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359( su vėlesniais pakeitimais(toliau – ir Atkūrimo įstatymas), 1991m. lapkričio 15d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“(su vėlesniais pakeitimais), 1997m. rugsėjo 29d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“(su vėlesniais pakeitimais)(toliau – ir Tvarka), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas(toliau – ir Žemės reformos įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998m. balandžio 1d. nutarimas Nr. 386 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998m. balandžio 23d. įsakymu Nr. 207“ Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“(su vėlesniais pakeitimais(toliau – ir Metodika) bei kiti teisės aktai.

Skunde ir teismo posėdžiuose pareiškėjos atstovai išsakė argumentus dėl Panevėžio miesto valdybos veiksmų atkuriant nuosavybės teisę pareiškėjai į žemę 1995m. balandžio 3d. sprendimu Nr.128.

Teigiama, kad valdininkai iš pareiškėjos reikalavo pinigų, kad perduotu neatlygintinai nuosavybėn sklypu pareiškėja negalėjo naudotis ir pan. Pareiškėjos atstovai prašo atlyginti tuo pareiškėjai padarytą neturtinę žalą.

Sprendimo priėmimo metu galiojusio Atstatymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo numatyti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo būdai, 5 straipsnis reglamentavo teisės į miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose esančią žemę atstatymo sąlygas ir tvarką. Pagal Atstatymo įstatymo 16 straipsnio nuostatas, valstybė, esant šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą nuosavybėn perduodama tokios pat rūšies ar vertės turtą(ekvivalentine natūra), suteikiant vienkartines valstybės išmokas ar akcijas, panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo. Pareiškėja savo prašyme atstatyti nuosavybės teises į žemę aiškiai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo į visą Panevėžio mieste turėtą žemę: ji prašė nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra. 1995m. balandžio 3d. Panevėžio miesto valdybos sprendimu pareiškėjai nuosavybės teisė į Panevėžio mieste esančią buvusios savininkės žemę buvo atstatyta ekvivalentine natūra – neatlygintinai perduodant 400kv.m. ploto komercinės paskirties žemės sklypą. Taigi, šiuo Sprendimu buvo galutinai išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės pareiškėjai atstatymo į 400kv.m ploto žemės sklypą. Pareiškėja Sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo neskundė. Teismui pateiktu skundu prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl skunde nurodytų Panevėžio miesto valdybos darbuotojų veiksmų, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes nepateikė. Jos atstovai 2017m. lapkričio 9d. teismo posėdyje atsisakė liudytojų iškvietimo ir apklausos, motyvuodami tuo, kad liudytojai vis tiek nepatvirtins skunde nurodytų aplinkybių. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja Panevėžio miesto valdybos darbuotojų neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti Panevėžio miesto valdybos darbuotojų veiksmais padarytą žalą yra nepagrįstas. Pareiškėja nereiškia reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo Panevėžio miesto savivaldybei. Jos atstovai nesutiko, kad Panevėžio miesto savivaldybė, atstovaujama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, būtų įtraukta į bylos nagrinėjimą atsakove, kas taip pat sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjos skundą toje dalyje, kuria prašoma neturtinės žalos, padarytos būtent Panevėžio miesto valdybos darbuotojų veiksmais(aktais,) atlyginimo. Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad 1991m. lapkričio 15d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos(sprendimo priėmimo metu galiojo 1994m. sausio 16d. nutarimo redakcija) 6 punkto antroje dalyje buvo numatyta, kad piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse arba šiems miestams ir miesto tipo gyvenvietėms nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, nagrinėja ir sprendimus priima miestų, rajonų valdybos. Tačiau, 1994m. gruodžio 30d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymui, žemės reformos įgyvendinimo funkcijos buvo perduotos apskričių valdytojams. 1994m. gruodžio 20d. įstatyme Nr.I-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ numatytas perdavimas apskričių valdytojams tų savivaldybių vykdytų funkcijų, kurios naujai priimtais teisės aktais buvo priskirtos apskričių valdytojams, bei kitų Apskrities valdymo įstatyme numatytų funkcijų perdavimas apskričių valdytojams. Nuo 1995m. gegužės 18d. įsigaliojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.470 6 punkto antroje dalyje nustatyta, kad piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, nagrinėja ir sprendimus priima apskričių valdytojai. 2009m. liepos 7d. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymu apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų pareigybės panaikinamos 2010 m. birželio 30 d. ir apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka 2010 m. liepos 1 d. Pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnį(redakcija, įsigaliojusi nuo 2010m. liepos 1d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos nuostatus, nuo 2010m. liepos 1d. ši institucija nagrinėja prašymus ir priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pagal kurį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę funkcijos yra perduotas Nacionalinei žemės tarnybai, neturtinę žalą, kilusią iš šios institucijos veiksmų(aktų), atlygina Lietuvos valstybė. Lietuvos valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prašo taikyti 3 metų senaties terminą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja savo reikalavimą dėl neturtinės žalos, padarytos Panevėžio miesto valdybos veiksmais, atlyginimo iš esmės sieja su laikotarpiu nuo 1992m.kovo 20d.(prašymo atstatyti nuosavybės teisę padavimo) iki 1995m. balandžio 3d.(sprendimo priėmimo) ir/ar net laikotarpiu po sprendimo priėmimo(yra skundžiamasi paties sklypo netinkamumu naudojimui) iki jo pardavimo, kurio procedūros, kaip matyti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996m. kovo 22d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtos 1996m., o kiti dokumentai patvirtina, kad 1998m. balandžio 14d. pareiškėja jau nebuvo 400 kv.m. sklypo Panevėžio mieste savininkė(žr., Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus bylą Nr. (duomenys neskelbtini)).Šiuo ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 84 straipsnis numatė bendrą 3 metų ieškininės senaties terminą. Pagal šio kodekso 86 straipsnį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o pagal 90 straipsnį - ieškininės senaties termino pasibaigimas sudaro pagrindą ieškiniui atmesti. Įvertinus pareiškėjos ir jos atstovų nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėja apie, jos nuomone neteisėtus Panevėžio miesto valdybos darbuotojų veiksmus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuojamas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Konstatuotina, kad ieškininės senaties terminas pasibaigė ne vėliau kaip iki 2001m. balandžio 14d., tai yra iki įsigaliojant 2000m. liepos 18d. Civiliniam kodeksui(jis įsigaliojo 2001m. liepos 1d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja skundą teismui dėl žalos, kildinamos iš Panevėžio miesto valdybos veiksmų, teismui padavė tik 2017m.vasario 15d., todėl pareiškėja praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl Panevėžio miesto valdybos veiksmais(aktais) pareiškėjai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą skundo padavimo teismui metu nuosavybės teisių atkūrimo į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą funkcijas vykdo Nacionalinė žemė tarnyba, kuri, veikdama kaip valstybės atstovė, reikalauja taikyti ieškinio senatį, pareiškėjos skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, padarytos Panevėžio miesto valdybos darbuotojų veiksmais(aktais), atlyginimo taikytina ieškinio senatis, kas taip pat sudaro pagrindą skundui šioje dalyje atmesti(iki 2001m. liepos 1d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 90 straipsnio 1 dalis.).

Toliau yra sprendžiama dėl pareiškėjos skundo dalies, kurioje pareiškėja neteisėtais įvardija atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus, kuriais, kaip teigia pareiškėja, ji buvo apgaudinėjama renkantis lygiaverčius žemės sklypus Panevėžio rajone bei kuriais, anot pareiškėjos, buvo vilkinamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas.

Jau minėta, kad pareiškėja 2007m. balandžio 19d. išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusį valstybės išperkamos 0,030 ha žemės, buvusios Panevėžio mieste, plotą, perduodant jai lygiavertį žemės sklypą Panevėžio rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. 2007m. balandžio 19d. Panevėžio apskrities viršininkas parengė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuri persiųsta į Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą, vienas iš būdų, kuriuo piliečiui yra atlyginama už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra lygiaverčio žemės, miško ar vandens telkinio ploto perdavimas(redakcija, įsigaliojusi nuo 2014m.lapkričio 1d., nuo 1999m.birželio 2d. iki 2014m. lapkričio 1d. galiojusi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto redakcija numatė, kad už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama). Pagal Tvarkos 30 punktą piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Žemės reformos projektų sudarymo, vykdymo ir įgyvendinimo tvarka numatyta Žemės reformos įstatymo 19 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarime Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, patvirtintoje Žemės ir Miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207(bylai aktualios šių teisės aktų redakcijos, galiojusios nuo 2007m. balandžio 20d.ir vėlesnės).

Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdžiuose teigė, kad vykdant Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus, jai buvo suprojektuoti ne tie žemės sklypai, kuriuos pareiškėja pasirinko, o pareiškėjos pasirinktas žemės sklypas buvo atiduotas kitiems.

Žemės reformos įstatymo 10,19 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarime „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje nustatyta tvarka pareiškėja, išreiškusi savo valią pagal Išvadą gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, buvo įtraukta į pretendentų sąrašą, kuris, kaip jau minėta, buvo patvirtintas 2008m. rugsėjo 18d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėją įtraukiant į 9-tą eiliškumo grupę. 2008m. rugpjūčio 6d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens sklypų sąrašas, į kurį 9-tu eilės numeriu įtrauktas 1,60 ha ploto sklypas, o 9-2 numeriu įtrauktas 1,16 ha ploto sklypas, kurių kadastro vietovės bloko Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Metodikos nustatyta tvarka žemės sklypai buvo projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Kiekvienos grupės pretendentai buvo kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime. Nustatyta, kad pareiškėja dalyvavo 9-tai eiliškumo grupei priskirtų asmenų, pretenduojančių gauti lygiaverčius žemės ir miško sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, prašymų svarstyme 2008m. spalio 16d. susirinkime. Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje teigė, kad susirinkimo metu pareiškėja pasirinko 2008m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte numeriu 58 pažymėtą žemės sklypą, kuris tuo metu buvo laisvas bei, kad ji pasirašė tuščiuose lapuose, į kuriuos vėliau buvo įrašytas ne pasirinktas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), bet kiti sklypai. Pareiškėjos atstovų teigimu, šias aplinkybes patvirtina bylos rašytiniuose dokumentuose esantys neatitikimai: vienuose jų įrašant, jog pasirinkti sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o kituose - Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos pareiškėjos skunde pateiktus bei teismo posėdyje jos atstovų išdėstytus paaiškinimus paneigia byloje surinkti įrodymai. Iš jau minėto 2008m. spalio 16d. susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjai buvo siūlomi visi likę po ankstesnių eiliškumo grupių pretendentų pasirinkimo laisvi žemės sklypai ir ji pasirinko laisvos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, kuris buvo likęs atlikus geodezinius matavimus (duomenys neskelbtini) kaime, bei dalį sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Tokį savo pasirinkimą patvirtino pasirašydama (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Nr. (duomenys neskelbtini) piliečių kvietimo į 2008m. spalio 16d. susirinkimą dėl lygiaverčių žemės sklypų pasirinkimo sąraše. Pareiškėjos pasirinkimu minėtuose laisvos žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bloko Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo suprojektuoti žemės sklypai : Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotas atitinkamai: 0,25 ha ir 0, 50 ha. Kad su pareiškėja buvo suderintos jos pasirinktų laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų išdėstymas ir ribos, ji savo parašu patvirtino byloje esančiame Metodikos nustatyta tvarka įformintame Panevėžio apskrities Panevėžio rajono(savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2008m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9-tos eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Teismo posėdyje liudytoja apklausta D.R. parodė, kad pretendentai renkasi žemės sklypus pagal laisvų žemės sklypų sąraše jiems suteiktus numerius, o pasirinktus sklypus projektuojant, jiems suteikiami kiti numeriai, kaip buvo aptartu atveju, suprojektuotiems sklypams suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl sklypų numeracijos skirtumai nereiškia, kad pareiškėja pasirinko kitus sklypus. Liudytoja patvirtino, kad pareiškėja negalėjo pasirinkti jos atstovų nurodyto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šis sklypas tuo metu jau buvo privatizuotas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2002m. gruodžio 13d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuosavybės teisės atkurtos S.B., jai suteikiant neatlygintinai lygiavertį 1,6, ha ploto miško sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), bloko Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė neteisėtų Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmų, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdyje teigia, kad pareiškėjai buvo suprojektuotas ne tas miško sklypas, kurį ji pasirinko 2014 metais Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamojo plano rengimo metu.

2014m. spalio 27d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai, nuomoti ar valdyti patikėjimo teise žemės, miško sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja buvo įtraukta pirmu numeriu 9-to eiliškumo pretendentų grupėje. Tuo pačiu įsakymu patvirtintame Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių sąraše 53 numeriu įrašytas 1,63 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas, kurio bloko Nr. (duomenys neskelbtini). Šis planas buvo skelbiamas viešai internetiniame Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojos D.R. parodymai patvirtino, kad pareiškėja dalyvavo 2014m. lapkričio 10d. Panevėžio rajono(savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje pretendentų, pageidaujančių neatlygintinai gauti nuosavybėn, nuomoti ar gauti patikėjimo teise žemės, miško sklypus rengiant 2014m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo planą, susirinkime. Pareiškėjai buvo parodyti visi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esantys laisvi valstybinės žemės sklypai. Pareiškėjos pasirinkimu, jai buvo suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 0,97 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas laisvos žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (suteikiant projektinį Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ribas ir plotą pretendentų susirinkime pareiškėja suderino pasirašydama susirinkimo protokolo priede Metodikos nustatyta tvarka ir jokių pretenzijų dėl jai suprojektuoto sklypo nepareiškė. Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdyje tvirtino, kad pareiškėja iš anksto, pagal NŽT Panevėžio skyriaus specialistės D.R. jai duotą planą, nuvyko į vietą ir apžiūrėjo siūlomą sklypą. Tačiau 2015m. gruodžio 29d. sklypo ženklinimo metu paaiškėjo, kad pareiškėjai buvo suprojektuotas visai kitas sklypas. Pareiškėja kaip įrodymą, kad jai buvo parodytas ne tas žemės sklypas, kuris vėliau buvo paženklintas, teismui pateikė nufotografuotą planą. Pareiškėjos teigimu, teismui pateiktą planą jai davė D.R.. Šio plano originalo pareiškėja nėra išsaugojusi. Pareiškėjos atstovai teigė, kad teismui pateiktoje plano nuotraukoje pareiškėja apibraukė D.R. siūlytą sklypą. 2017m. rugsėjo 28d. teismo posėdyje liudytoja D.R. parodė, kad ji atspausdino pareiškėjai ištrauką iš laisvos valstybinės žemės sklypų plano, tačiau liudytoja paneigė, kad pareiškėjos teismui pateiktas planas yra būtent liudytojos pareiškėjai duota ir jos atspausdinta laisvos valstybinės žemės plano ištrauka, kadangi tokios konfigūracijos ir dydžio, kaip pareiškėjos teismui pateiktame plane pažymėta, nei 2013m., nei 2014m., nei 2015m. patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane nebuvo. Liudytoja parodė, kad pareiškėja apžiūrėti sklypo vyko savo iniciatyva iki pretendentų susirinkimo. Tačiau nuvykus į vietą be specialių matavimo prietaisų, yra sudėtinga nustatyti žemės sklypo vietą, todėl pareiškėja suklydo dėl sklypo buvimo vietos. Be to, liudytoja patvirtino bei Nacionalinė žemės tarnyba pateikė įrodymus, kad pareiškėjos klaidingai apžiūrėtas sklypas nebuvo įtrauktas į 2013, 2014 ir 2015m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės sklypų sąrašą ir planą, kadangi 2008m. gruodžio 30d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į šį miško sklypą nuosavybės teisės buvo atkurtos L. G.. Todėl daroma išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog ji buvo klaidinama NŽT Panevėžio tarnybos darbuotojų ir kad būtent dėl to 2014m. gruodžio 4d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas pareiškėjai neatlygintinai perduodamas miškų ūkio žemės sklypas(projektinis Nr.219), yra neteisėtas.

Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad 2014m. gruodžio 4d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas pareiškėjai neatlygintinai perduodamas miškų ūkio žemės sklypas(projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjai suprojektuotas nesant nustatyta tvarka išreikštai pareiškėjos valiai, kad jai už valstybės išperkamą žemę, buvusią Panevėžio mieste, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu. Tuo tarpu būtent dėl šios priežasties – nesant išreikštai pareiškėjos valiai dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu, 2016m. rugsėjo 22d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir jai suprojektuotas sklypas buvo išbraukti iš Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės, miško sklypai, sąrašo bei projektinių sprendinių plano. Tačiau pareiškėja šių Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų dėl miškų ūkio sklypo suprojektavimo panaikinimo nelaiko nepagrįstais, priešingai - bylos duomenys patvirtino ir pareiškėjos atstovai teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėja nesutiko su tuo, kad jai būtų neatlygintinai perduotas 2015m. gruodžio 29d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu paženklintas 0,9675 ha miškų ūkio žemės sklypas Panevėžio rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, kurio suprojektavimas pareiškėjai buvo patvirtintas 2014m. gruodžio 4d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos siekis kaip tik ir buvo nukreiptas į tai, kad jai nepatinkantis miškų ūkio paskirties sklypas nebūtų perduodamas pareiškėjos nuosavybėn. Pareiškėjos atstovai teigė, kad pareiškėja yra patenkinta, jog atsakovas priėmė aktus, kuriais pareiškėjai suprojektuotas sklypas buvo išbrauktas iš Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamojo plano sprendinių. Taigi, pareiškėja neįrodinėja, kad ji patyrė neturtinę žalą dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai panaikino administracinį aktą, kuriuo pareiškėjai buvo suprojektuotas jos netenkinantis miškų ūkio paskirties sklypas. Priešingai, pareiškėja jai padarytą žalą sieja su tuo, kad atsakovė pareiškėjai suprojektavo ne tą sklypą, kurį ji pasirinko. Todėl nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiškėja jaučiasi patyrusi ir įrodinėja neturtinės žalos padarymo faktą dėl to, kad jai suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas nebuvo perduotas neatlygintinai pareiškėjos nuosavybėn. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, jog nustačius, kad pati Nacionalinė žemės tarnyba panaikino administracinį aktą, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nes nėra nustatytas šiuo veiksmu neturtinės žalos padarymo pareiškėjai faktas.

Pareiškėja jai padarytą neturtinę žalą kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos vilkinimo atkurti jai nuosavybės teises į žemę.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba neginčija pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į likusią 0,030 ha ploto neatkurtą Panevėžio mieste buvusios savininkės turėto žemės sklypo dalį, tačiau pareiškėja skunde teigia, kad atsakovas nepagrįstai neatlieka jam priskirtų funkcijų.

Nagrinėjamoje byloje aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ne dėl atsakovo nepagrįsto neveikimo, bet dėl pačios pareiškėjos nenuoseklių veiksmų nėra galutinai išspręstas nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo klausimas.

Jau minėta, kad 2003 m. sausio 7d. parašydama prašymą Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui, pareiškėja apsisprendė pakeisti savo anksčiau išreikštą valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo ekvivalentine natūra(lygiaverčiu žemės sklypus) ir prašė už 3 arų žemės sklypo dalį jai kompensuoti vertybiniais popieriais. Tačiau 2003m. vasario 14d. Panevėžio apskrities viršininkui priėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), atkurtos pareiškėjai nuosavybės teises į likusią 0,030 ha žemę, atlyginant vertybiniais popieriais(akcijomis), 2003m. kovo 13d. pareiškimu pareiškėja atsisakė nuo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tokiu būdu. Todėl 2003m. birželio 4d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai atlyginant vertybiniais popieriais buvo panaikintas.

Tik 2007m. balandžio 19d. pareiškėja apsisprendė ir padavė prašymą Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui dėl 3 arų žemės sklypo persikėlimo į Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini) seniūniją (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę((duomenys neskelbtini) kaimą). Tą pačią dieną, tai yra 2007m. balandžio 19d. Panevėžio apskrities viršininkas parengė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės , miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ( toliau – ir Išvada). 2007m. balandžio 20d. prašymu pareiškėja prašė pagal Išvadą suteikti jai lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Nors pareiškėja buvo įrašyta į 2007m. gegužės 15d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą sąrašą asmenų, papildomai pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn, perduoti patikėjimo teise valdyti valstybinius žemės, miško sklypus Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje ir per atstovę dalyvavo pagal 2007m. kovo 30d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymą „Dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime, buvo pakviesta į 2007m. birželio 5d. organizuojamą Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje piliečių papildomai pateikusių prašymus gauti lygiaverčius žemės, miško sklypus laisvame žemės fonde, pirkti žemės sklypus iš valstybės ūkio veiklai susirinkimą, tačiau nepasirinko nei vieno žemės sklypo.

Taip pat pareiškėja dalyvavo pagal Panevėžio apskrities viršininko 2008m. rugpjūčio 6d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) rengiamame Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto papildyme, 2008m. rugsėjo 18d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į asmenų, papildomai pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn žemės, miško sklypus ir nuomoti žemę iš valstybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašą, buvo pakviesta ir dalyvavo 2008m. spalio 16d. pretendentų susirinkime, kurio metu buvo svarstomas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, tačiau pasirinkusi iš laisvo žemės fondo du sklypus, 2009m. gruodžio 22d. ir 2010m. liepos 29d. prašymais nuo suprojektuotų sklypų atsisakė. Dėl šios priežasties 2011m. rugpjūčio 24. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto autoriui panaikinti projekto plane pareiškėjai suprojektuotus žemės sklypus.

Pareiškėja dalyvavo pagal 2013m. rugsėjo 27d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengime, buvo įtraukta į asmenų, pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar valdyti patikėjimo teise žemės, miško sklypus sąrašą, buvo pakviesta ir dalyvavo 2013m. spalio 22d. vykusiame Panevėžio rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2013m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto prilyginamojo plano pretendentų susirinkime, kuriame pasirinko 1,23 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2013m. spalio 24d. prašymu atsisakė pasirinkto sklypo.

Byloje jau minėta, kad pareiškėja taip pat dalyvavo ir 2014m. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamojo plano rengime ir buvo pasirinkusi miškų ūkio žemės sklypą, kurio atsisakė bei kuris 2016m. rugsėjo 22d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išbrauktas iš parengto bei patvirtinto Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamojo plano.

2016m. lapkričio 29d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti rengti Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, pareiškėja įrašyta į asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti valstybinės žemės sklypus Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašą. Ji pakviesta į 2016m. gruodžio 12d. asmenų, pageidaujančių gauti žemę Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimą, tačiau į jį nenuvyko, nes apsisprendė daugiau žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės planų rengime nebedalyvauti, o per teismą reikalauti, kad atsakovas už negrąžinamą žemę jai kompensuotų pinigais.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė teisės aktuose nustatyta tvarka, atsižvelgdama į pareiškėjos išreikštą valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą būdo pasirinkimo, pareiškėjos pasirinktose kadastro vietovėse vykdė pareiškėjai perduotino lygiaverčio žemės sklypo formavimo darbus, laikydamasi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės bei pagal teisės aktų reikalavimus sudarydama žemės reformos žemėtvarkos projektus ar rengdama jiems prilyginamų žemės sklypų planus. Pareiškėja savo skunde ir jos atstovai teismo posėdžiuose iš esmės nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė vilkino jai priskirtų funkcijų atlikimą ar nepagrįstai neveikė. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo vilkinimo ar nepagrįsto neveikimo.

Aukščiau aptarti, pareiškėjos nuomone, netinkami atsakovo veiksmai, yra susiję su konkrečių žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės planų rengimu konkrečiu laiku. Pareiškėja teigė, kad 2008m. spalio 16d. pretendentų susirinkime, kurio metu buvo svarstomas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, jai buvo suprojektuoti ne tie sklypai, kuriuos ji pasirinko. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo minėti sklypai suprojektuoti pareiškėjai, buvo patvirtintas 2009m. vasario 11d. 2009m. gruodžio 22d. ir 2010m. liepos 29d. prašymais pareiškėja atsisakė nuo suprojektuotų sklypų. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo taikyti trijų metų ieškinio senatį pareiškėjos skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal nuo 2001m. liepos 1d. įsigaliojusio CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi vėliausiai apie šiuos, pareiškėjos nuomone, neteisėtus atsakovės veiksmus ir jais padarytą neturtinę žalą, pareiškėja turėjo sužinoti 2009m. gruodžio 22d. pirmą kartą kreipdamasi su prašymu dėl atsisakymo nuo suprojektuotų sklypų. Tačiau į teismą su skundu pareiškėja kreipėsi tik 2017m.vasario 15d., tai yra praleidusi trijų metų ieškinio senaties terminą. Akcentuotina, kad pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, vien senaties termino praleidimas aptartu atveju sudaro pagrindą atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apie kitus skunde nurodytus, pareiškėjos nuomone, neteisėtus atsakovės veiksmus, iš kurių skunde kildinama pareiškėjai padaryta neturtinė žala, tai yra, apie tai, kad 2014m. lapkričio 10d. Panevėžio rajono(savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje pretendentų, pageidaujančių neatlygintinai gauti nuosavybėn, nuomoti ar gauti patikėjimo teise žemės, miško sklypus rengiant 2014m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo planą, susirinkime pareiškėjai buvo suprojektuotas ne tas sklypas, kurį ji pasirinko, pareiškėja sužinojo sklypo matavimo metu, tai yra 2015m. gruodžio 29d. Todėl senaties termino pareikšti reikalavimui dėl šiais skunde nurodytais Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėja nėra praleidusi. Tačiau teismas jau yra konstatavęs, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes nėra nustatytas neturtinės žalos padarymo faktas.

Pareiškėja skundu prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išmokėti jai piniginę kompensaciją už negrąžintą žemę.

Minėta, kad 1992m. kovo 20d. pareiškėja pateikė Panevėžio miesto valdybai prašymą atstatyti nuosavybės teises į žemės sklypą ekvivalentine natūra. 2003m. sausio 7d. prašymu pareiškėja prašė , kad už negrąžintą žemės dalį jai būtų atlyginta vertybiniais popieriais. 2003m. kovo 13d. prašymu Panevėžio miesto vyriausiajam architektui pareiškėja prašė nuosavybės teisę į likusį negrąžintą 3 arų žemės plotą atkurti perduodant neatlygintinai lygiavertį sklypą, kurį pagal 2007m. balandžio 19d. prašymą pageidavo gauti Panevėžio rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, institucijai, kuriai įstatymu yra pavesta nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir priimti dėl jų sprendimus, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais paduotas pareiškėjos prašymas, kuriame yra išreikšta pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisės atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, yra privalomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjos prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių jai atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą. Iš bylos rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovų bei Nacionalinės žemės tarnybos atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo nepakeitė, tai yra pareiškėja nepateikė NŽT Panevėžio skyriui prašymo atlyginti jai už valstybės išperkamą žemę pinigais. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pareigos priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo už nekilnojamąjį turtą atlyginant pinigais ir jos skundo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išmokėti piniginę kompensaciją už žemę negali būti tenkinamas.

Remiantis aptartu, teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė