Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2019-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1166-714/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
1-1166-714/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21002-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Kaltinamasis
G. T.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1166-714/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21002-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.12.1.4 (S) (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokurorės Dangiros Vidutienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gegužės 11 d. , apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), mažiausiai vieną kartą ranka sudavė D. M. į veido sritį, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, dešinio viršutinio žandikaulio 1, 2 dantų lūžimus, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

G. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas. Kaltinamojo G. T. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo grindžiama, remiantis žemiau pateiktais duomenimis:

Nukentėjusiojo D. M. parodymai, iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 01.30 val., jam būnant draugo K. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atvažiavo neblaivus G. T., kartu su jo drauge M. D., jos tėvais, (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis miegojo. G. T. jį miegantį užpuolė. Tada jis atsikėlė ir jie išėjo į lauką. Tada G. T. jam dešinės rankos kumščiu sudavė kelis kartus į veido sritį, išmušė du priekinius dantis ir sulaužė nosį. Jis nuo šių smūgių prarado pusiausvyrą, parvirto ir prarado sąmonę. Kai atsigavo, G. T. iš sodybos jau buvo išvažiavęs. Šio įvykio daugiau niekas nematė, niekas nesikišo. Jis nežino, kodėl G. T. jį sumušė, ankščiau jie nesipyko, nekonfliktavo, ir matė jį tik ketvirtą kartą (b. l. 39);

Papildomi nukentėjusiojo D. M. parodymai, iš kurių matyti, kad jis nori patikslinti ir papildyti savo ankstesnius parodymus, o, būtent, tai, kad G. T. vakare atvyko į A. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose jis ir gyvena. Kai jis miegojo, G. T. ištempė jį iš lovos ir jie išėjo laukan. Toliau D. M. patvirtina savo ankstesnius parodymus, nieko nekeičia, tik parodo, kad jis susitaikė su G. T., jis jam atlygino padarytą žalą, sumokėdamas jam 100 eurų, daugiau pretenzijų jis jam neturi (b. l. 44, 45);

2019 m. gegužės 29 d./liepos 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Specialisto išvada Nr. G 235/2019(10), iš kurios matyti, kad D. M. padaryta nosies kaulų lūžimas, dešinio viršutinio žandikaulio 1, 2 dantų lūžimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, kumščiu, aplinkos daiktais ar panašiai, mažiausiai vienu smūgiu. D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (b. l.16 );

Kaltinamojo G. T. parodymai, iš kurių matyti, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jis parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. jo draugė M. D. kalbėjo telefonu su savo seserimi A. P.. Joms bekalbant pradėjo šūkauti D. M., kuris gyvena A. P. namuose. D. M. išvadino jo draugę M. D. necenzūriniais žodžiais, pasiūlė jai duoti į snukį. Kadangi jo draugė M. D. laukiasi jų bendro vaikelio, jis labai supyko, ir apie 23.00 val. kartu su M. D. nuvažiavo pas D. M.. Jis norėjo su juo gražiai pasikalbėti, tačiau G. T. buvo nusiteikęs agresyviai. Kambaryje jis jam vieną kartą sudavė į veidą, o tada jie išėjo į lauką. Jis bandė su juo kalbėtis, bet D. M. nesutiko, todėl jis dar kartą ranka sudavė jam į veidą. D. M. nagais perbrėžė jam nugarą. D. M. kraujas nebėgo ir nuo smūgių jis nebuvo pargriuvęs. Jis parodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 67, 68);

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. T. parodymai, iš kurių matyti, kad jis patvirtina savo ankstesnius parodymu, tik nori patikslinti, jog, kai jis atvyko pas D. M., jis rado jį gulintį lovoje ir ištempė jį iš lovos. Tada jie nuėjo į lauką. Jis patvirtina savo parodymus dėl suduotų smūgių, tačiau nurodo, jog D. M., visgi, buvo nugriuvęs ant žemės. Jis parodė, kad jų konflikto niekas nematė. Jis atsiprašė D. M. ir jie susitaikė. Dėl padarytos žalos jis jam sumokėjo 100 eurų (b. l. 75, 76).

Dėl veikų kvalifikacijos ir bausmės

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui tam, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Vertinant baudžiamosios bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. T. veika, o būtent tai, kad jis ištempė D. M. iš lovos, nuėję į lauką, jis sudavė D. M. kelis kartus į veido sritį, ko pasekoje, D. M. lūžo nosies kaulas, dešinio viršutinio žandikaulio 1 ir 2 dantys, kas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Specialisto išvados duomenimis laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atitinka nusikaltimo, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Kaltinamasis G. T. sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 85 – 92).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

BK 41 straipsnyje yra numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. T. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas (b. l. 83), administracine tvarka nėra baustas (b. l. 82), duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą, nėra, G. T. yra dirbantis, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, suteikia pakankamą pagrindą tvirtinti prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį, t. y. G. T. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir G. T. skirti galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsniu, teismas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikina G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 79 - 80).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepateiktas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. T., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti viena trečiąja dalimi, ir skirti G. T. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. T., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, D. M. ir G. T..

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Lukšienė