Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Ž. ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. S. Š., R. S., S. G. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja M. Ž. parodė, kad jos brolis E. A. S. tėvus išsivežė į Vilnių, o ji liko prižiūrėti tėvų visą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Brolis kartais atvažiuodavo į tėviškę. Melioruojant žemę tėviškė buvo nugriauta. Jos nugriovimu rūpinosi abudu su broliu. Iš sodybos daiktus pasiėmė tiek brolis, tiek ji. Žemę atgavo tik po motinos mirties. Žemės atgavimu rūpinosi ji viena. Neprisimena kada žemę atgavo, tačiau atkūrimas užtruko ilgai. Ji iki šiol prižiūri likusią žemę, moka mokesčius.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais S. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja M. Ž. ir E. A. S. lygiomis dalimis priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti šios turtą, ir nurodė, kad nors ir buvo maža, tačiau gerai prisimena senelius. (duomenys neskelbtini) m. rudenį pas juos atvažiavo seneliai ir joms buvo pasakyta, kad dabar jie gyvens kartu su jais, nes močiutė labai nusilpusi ir negali rūpintis ūkiu. Mirus seneliui, jų šeima gavo didesnį butą, į kurį persikėlė ir močiutė. Apleistą senelių sodybą pradėjo plėšti. Gerai prisimena kaip buvo griaunama sodyba. Dar liko žemė, kuria žodiniu bendru sutarimu rūpinosi pareiškėja. Tėvas po savo motinos mirties davė pareiškėjai dokumentus, kad susitvarkytų paveldėjimą. Jos tėvas kartu su pareiškėja kreipėsi dėl nuosavybės atkūrimo. Buvo kreiptasi ir į teismą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo. Tėvas mirė prieš metus laiko.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais R. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja M. Ž. ir E. A. S. lygiomis dalimis priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti šios turtą, ir nurodė, kad sesuo viską papasakojo teisingai. Seneliai apsigyveno su jais, kadangi tėvui tapo sunku tiek privažinėti pas juos į kaimą. Senelis pas juos pragyveno tris mėnesius, o močiutė su jų šeima gyveno ilgai. Visa šeima ją prižiūrėjo. Paskutinius tris metus prižiūrėdavo pakaitomis. Tai kainavo daug jėgų. Nebuvo paprasta. Jaunesnioji sesuo važiuodavo kartu su tėvu į tėviškę. Jos tėvai irgi prižiūrėjo senelių namus.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. S. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja M. Ž. ir E. A. S. lygiomis dalimis priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti šios turtą, ir nurodė, kad viskas buvo taip kaip pasakojama. Dėl namo nieko negali pasakyti. Prisimena, kad jos tėvas nuolat važiuodavo į tėviškę ją prižiūrėti. Su tėvais ji gyveno tik tris mėnesius, kol mirė senelis. Močiutei mirus tėviškės jau nebebuvo, kadangi melioracija buvo vykdoma tuo metu, kai seneliai atvažiavo pas juos į Vilnių.

Motyvuojamoji dalis

M. Ž. pareiškimas tenkintinas visiškai, o suinteresuotųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. S. Š., R. S. ir S. G. pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais paaiškinimų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog po O. S. mirties – (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) liko paveldimo turto – 5.7800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 53). Mirusioji testamento nepaliko. O. S. turėjo du vaikus: pareiškėją bei sūnų E. A. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdinius. Pastarieji mirusiosios turtu rūpinosi ne tik iki šios mirties, tačiau ir šiai mirus – baigė tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjai bei E. A. S. dėl priimto palikimo niekas jokių pretenzijų nepareiškė.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d. numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Mirusiosios O. S. asmeninių daiktų, namų buities reikmenų paėmimas, rūpinimasis nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, po to rūpinimasis ir pačiu žemės sklypu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja M. Ž. ir E. A. S. aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdami įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.

Esant keletui įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip (Lietuvos Respublikos CK 5.68 str.). Palikimas yra pasidalijamas bendru įpėdinių susitarimu, nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešajame registre. Ir tik įpėdiniams nesusitarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, prašymas nustatyti, jog palikimą pareiškėja ir E. A. S. po O. S. mirties priėmė lygiomis dalimis, atmestinas.

Nors teismas netenkino suinteresuotų asmenų V. S. Š., R. S., S. G. pareiškimo dalies dėl to, kad palikimas buvo priimtas lygiomis dalimis, tačiau laiko, kad pareikštą reikalavimą iš esmės patenkino, todėl sprendžia iš pareiškėjos M. Ž. ir suinteresuotų asmenų su savarankišku reikalavimu V. S. Š., R. S., S. G. lygiomis dalimis priteisti teismo turėtas 12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų ir šaukimų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims – po 3 Eur iš kiekvienos į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos M. Ž. pareiškimą tenkinti visiškai, o suinteresuotų asmenų V. S. Š., R. S., S. G. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Eduardas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą.

Likusioje dalyje suinteresuotų asmenų V. S. Š., R. S., S. G. pareiškimą atmesti.

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Priteisti iš M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tris eurus (3 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš V. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tris eurus (3 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tris eurus (3 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tris eurus (3 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.