Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8

2007 m. vasario 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimo bausme vieneriems ( 1 ) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė ir paskirta bausmė Panevėžio m. apylinkės teismo 2006 02 13 nuosprendžiu, subendrinta dalinio sudėjimo būdu prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems ( 1 ) metams trim ( 3 ) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. D. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. liepos 16 d. apie 07.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatytas 0, 72 promilės neblaivumas ), iš alaus baro (duomenys neskelbtini) esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą R. P. įmonei „Artaura“ priklausantį turtą – kasos aparatą „Omron“ RS – 28, kurio individualus Nr.(duomenys neskelbtini), 450 Lt vertės, su jame buvusiais pinigais sumoje 20 Lt, bei Tele – 2 „Pildyk“ kortele 10 Lt vertės, viso pagrobė svetimo turto bendros 480 Lt vertės.

Liudytojai E. V. nepagrįstai ir neteisėtai atpažinimo procesinis veiksmas buvo atliekamas du kartus, t.y. vieną kartą iš vaizdo įrašo, o kitą kartą jau parodytas jis atpažinimui. Nurodo, kad liudytoja atpažindama jį gali sąžiningai klysti, nes ji yra įsiminusi jo veido bruožus dėl jų tarpusavio konfliktų ir nesusipratimų bare. Tai pačiai liudytojai apsaugos darbuotojų buvo atvesti dar du vaikinai atpažinimui iš karto po nusikaltimo įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis nurodė ir jo parodymus šioje dalyje patvirtino apsaugos darbuotojas liudytojas R. K., jog jį sulaikius, per apsaugos darbuotojų raciją buvo pasakyta, kad pardavėja iš dviejų atvestų jai parodyti vaikinų atpažino vieną asmenį kaip padariusį vagystę. Nebuvo nustatyti ir apklausti asmenys, kurie vagystės metu buvo bare, neparodyti jiems jokie asmenys atpažinimui. Byloje taip pat nebuvo apklausti tie du vaikinai, kuriuos sulaikė apsaugos darbuotojai, oficialiai parodyti atpažinimui, nepaimti jų biologiniai ar daktiloskopiniai pavyzdžiai specialisto išvadai gauti.

Nuosprendyje nurodomos abejonės dėl jo parodymų, t.y. aplinkybės apie tai, kokiu būdu atsirado prie (duomenys neskelbtini) namo, neturi nieko bendro su jam inkriminuojama nusikalstama veika. Nurodo, kad sąžiningai galėjo klysti, nes tikrai jam nebuvo svarbu, ar susistabdė taksi automobilį, ar telefonu išsikvietė, ar toks automobilis Kranto gatvėje stovėjo ir iš Senvagės nuvažiavo jau iki Nemuno gatvės.

Teismas nepagrįstai ir neteisingai nevertino civilinio ieškovo atstovės nurodomų aplinkybių apie kasos aparato vertę. O būtent, V. P. nurodė, jog šio kasos aparato buhalterinė vertė (įvertinus nusidėvėjimą) – nulinė ir dėl mažareikšmiškumo ši byla turėjo būti nutraukta. Taip pat teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepriėmė įrodymo – dokumento – medicininio pažymėjimo apie tai, kad jo sugyventinė S. D. su kuria jis gyvena 2006 11 16 – nustatytas 10 savaičių nėštumas.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino tinkamai. BPK 20 str. 5 d. numato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė. Teismas nuosprendyje pasisakė, kodėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi liudytojos E. V. bei kitų liudytojų parodymais. Byloje surinktų įrodymų visuma – liudytojų E. V., R. K., V. D. ir D. A. parodymai, asmens parodymo atpažinimas, įvykio vietos apžiūra, kurie išsamiai aptarti nuosprendyje, neginčytinai patvirtina, jog T. D. padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas. Tuo paneigti T. D. parodymai, kad jis bare nebuvo ir kasos aparato nepavogė. Tokie nuteistojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytoja E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kuriuos patvirtino ir akistatos su T. D. metu. Savo pirmoje apklausoje iš karto po nusikaltimo ji apibūdino asmenį, pagrobusį kasos aparatą, po to ji T. D. atpažino iš vaizdo įrašų kartotekos. Šis tyrimo veiksmas buvo atliktas 2006-07-16 nuo 10.40 iki 11.15 val. (b.l. 34-35), o T. D. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas tą pačią dieną 12.20 val.(b.l. 75). Iš to darytina išvada, jog T. D. įtariamuoju tapo būtent E. V. parodymų atpažįstant jį iš vaizdo kartotekos pagrindu. Tokiu būdu, iki šio tyrimo veiksmo atlikimo, atsižvelgiant į tai, jog vietoje, kur buvo rastas pagrobtas kasos aparatas, be T. D. buvo sulaikyti ir kiti asmenys, asmuo, įtariamas šio nusikaltimo padarymu nustatytas nebuvo, todėl atpažinimas BPK 194 str. pagrindu buvo padarytas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo, nes, be to, tokia atpažinimo tvarka yra numatyta ir BPK 192 str. 6 d.

Nuteistojo T. D. skunde nurodytas teiginys, kad liudytojai E. V. nepagrįstai ir neteisėtai atpažinimo procesinis veiksmas buvo atliekamas du kartus, t.y. vieną kartą iš vaizdo įrašo, o kitą kartą jau parodytas jis atpažinimui, nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytoja E. V. prieš atliekant atpažinimo veiksmą buvo apklausta apie aplinkybes, kuriomis ji matė atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias ji gali atpažinti tą asmenį (b.l. 32-33), ir tik po to, siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, liudytojai buvo parodytas ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų vaizdo įrašų kartotekos, kurios metu ji atpažino T. D. (b.l. 34-35). Taigi parodant T. D. atpažinti iš vaizdo įrašų BPK 192 straipsnio 6 dalyje numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Sulaikius T. D., po tam tikro laiko, jis buvo parodytas liudytojai E. V. gyvai. Šis ikiteisminio tyrimo veiksmas atliktas nepažeidžiant BPK 191, 192, 195 straipsniuose numatytų reikalavimų, nes baudžiamojo proceso įstatymai nenumato draudimo tą patį asmenį rodyti atpažinti daugiau nei vieną kartą, juo labiau, kad betarpiškas įtariamo asmens rodymas atpažinti iki minimumo sumažina atpažįstančiojo asmens apsirikimo galimybę lyginant su atpažinimu iš foto ir vaizdo įrašų kolekcijų.

Liudytojai R. K. ir D. A. teisminio posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nurodė, kad po nusikaltimo įvykdymo buvo sulaikyti ir nuvesti į alaus barą duomenys neskelbtini) du vaikinai, kurie buvo parodyti atpažinimui liudytojai E. V., tačiau ji neatpažino nei vieno iš šių parodytų vaikinų, kaip asmens, kuris pavogė iš alaus baras duomenys neskelbtini) kasos aparatą (b.l. 54-55, 58-59), o liudytojas V. D. apklausos metu nurodė, kad stovėdamas prie racijos su sulaikytu T. D., per raciją girdėjo pokalbį, kad į alaus barą (duomenys neskelbtini) nuvežti du vaikinai, ir barmenė iš jų neatpažino vaikino, kuris pavogė kasos aparatą (b.l. 146-147). Dėl šių priežasčių nuteistojo T. D. apeliacinio skundo argumentas, jog jį sulaikius, per apsaugos darbuotojų raciją buvo pasakyta, kad barmenei iš dviejų atvestų jai parodyti vaikinų atpažino vieną asmenį kaip padariusį vagystę ir jo parodymus šioje dalyje patvirtino apsaugos darbuotojas liudytojas R. K., atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai įvardijo T. D. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apie jo atsiradimą įvykio vietoje, t.y. prie Nemuno g. 78 namo, kurioje buvos surastas kasos aparatas, kaip nenuoseklius. Ikiteisminio tyrimo metu jis net kelis kartus patvirtino, kad 2006-07-16 nuo 6.00 val. iki 7.00 val. į Kranto gatvę kvietėsi taksi “Sezamas” telefonu 1445 (b.l. 81, 86), nors iš UAB “Sezamas pateiktos pažymos matyti, kad tuo laiku taksi iškvietimas nebuvo gautas (b.l. 71). Taip pat T. D. negalėjo tiksliai nurodyti merginos, su kuria buvo susitikęs Senvagėje, vardo, jos telefono numerio, gyvenamosios vietos, buvimo Senvagėje tikslo. Skirtingai nurodė asmens, su kuriuo susitiko prie Nemuno g. 78 namo, susitikimo aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. D. iš alaus baro pagrobė svetimą turtą – kasos aparatą 450 Lt vertės ir jame buvusius pinigus sumoje 20 Lt, bei Tele 2 “Pildyk” kortelę 10 Lt vertės (b.l. 23). Atsižvelgiant į pagrobto kasos aparato įsigijimo dokumentus, jo vertė nustatyta tinkamai (b.l. 16). Aplinkybė, jog pagrobto kasos aparato buhalterinė vertė (įvertinus nusidėvėjimą) yra nulinė, šiuo atveju jokios reikšmės neturi, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose 6 p. nurodyta, jog pagrobto turto vertė nustatoma pagal rinkos kainą, o ne pagal įmonės apskaitoje skaičiuojamą daikto buhalterinę vertę . Šioje byloje, kaip minėta, pagrobto kasos aparato rinkos kaina nustatyta tinkamai ir ji abejonės nekelia.

Tokiu būdu, pirmos instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu- liudytojų E. V., R. K., V. D., D. A. parodymais, įvykio vietų apžiūros protokolais, UAB „Sezamas“ pažyma, paneigiančia T. D. parodymus, T. D. kaltė pagrobus kasos aparatą neginčijamai įrodyta. Dėl to nebetenka reikšmės ir aplinkybė, jog iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teismui nebuvo pateikta specialisto išvada dėl T. D. biologinių pėdsakų buvimo ar nebuvimo ant pagrobtojo kasos aparato.

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2006 10 18 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo atliktos operatyvinės priemonės siekiant nustatyti ir apklausti asmenis, kurie vagystės metu buvo alaus bare duomenys neskelbtini), tačiau nustatyti įvykio liudytojų nepavyko (b.l. 74), todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog šie asmenys byloje nebuvo apklausti.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad byloje nebuvo apklausti tie du vaikinai, kuriuos sulaikė apsaugos darbuotojai, nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, 2006 07 16 apie 7.10 val. prie Tulpių g. 21 namo, Panevėžyje apsaugos darbuotojų buvo sulaikyti du jaunuoliai – M. K. ir A. J.. Šie du jaunuoliai buvo nuvežti į alaus barą duomenys neskelbtini) parodyti liudytojai E. V. atpažinimui, tačiau ji paaiškino, kad tarp jų nėra to vaikino, kuris pavogė kasos aparatą. Ikiteisminio tyrimo metu, 2006 07 16, tiek M. K., tiek A. J. buvo apklausti liudytojais (b.l. 63, 67-68).

Nuteistojo T. D. skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepriėmė įrodymo – dokumento – medicininio pažymėjimo apie tai, kad jo sugyventinė S. D. su kuria jis gyvena 2006 11 16 – nustatytas 10 savaičių nėštumas - nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad med. pažyma neįrodo, kad S. D. yra T. D. sugyventinė ir kad jie gyvena kartu, nes ant pažymos nurodyta, kad S. D. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžys, o nuteistasis nurodo gyvenamąją vietą K. B. g. 7, Panevėžys.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

N. T. D. apeliacinį skundą atmesti.