- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 1-313-659/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01128-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Nukentėjusysis
- L. Š., V. R.
- Kaltinamasis
- D. P.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Rumbinaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame,
D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustato:
D. P. laikotarpiu nuo 2012-02-13 iki 2012-02-26, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 02:00 val., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę atgauti iš nukentėjusiojo L. Š. 240 litų skolą, t.y., nuėjęs į A. Š. priklausantį neužrakintą garažą, esantį Dituvos k., Priekulės sen., Klaipėdos r., pagrobė L. Š. priklausančius du bendros 640 Lt vertės ratus su diskais „MOMOCORSE“ ir padangomis „(duomenys neskelbtini)45 R17 94W XL“ bei du bendros 640 Lt vertės ratus su diskais „MOMOCORSE“ ir padangomis „WANALIS – 1063 225/45Z R17 94W XL“. Tokiu būdu D. P. savavališkai vykdydamas pripažįstamą, bet nerealizuotą tikrą savo teisę, padarė didelės žalos L. Š. teisėms ir teisėtiems interesams.
Be to, 2012-07-27 apie 03.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su nukentėjusiuoju V. R., iš jo rankų mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ IMEI Nr. 35690803897992 120 litų vertės, kuriame buvo “Tele 2” tinklo "Pildyk" SIM kortelė 10 litų vertės, o V. R. pareikalavus grąžinti, pastarasis negrąžino ir iš būti išėjo. Tokiu būdu D. P. atvirai pagrobė V. R. priklausančio turto už 130 litų.
Kaltinamasis D. P., pranešus jam apie įtarimą ir apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 294 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir parodė, kad L. Š. buvo jo draugas. Jo tėvai sodyboje tvėrėsi tvorą, darbus atlikinėjo pats L.. Kadangi jie buvo geri draugai, tai jis L. padėjo dirbti. L. gavęs užmokestį iš tėvų už pagalbą mokėdavo jam. Kiek L. duos jam pinigų susitarę nebuvo, kiek duodavo, tiek būdavo gerai. Prieš L. išvažiuojant į Norvegiją su juo ir jo tėvais sutarė, kad likusį tvoros aptvėrimo darbą jis pabaigs vienas. Šiaip L. už vieną tarpą mokėdavo 20 Lt, o kadangi jis liko pabaigti vienas, todėl jam pažadėjo už vieną tarpą 25 Lt. Jis neprisimena, kad jam L. būtų sakęs, jog jo darbą užskaitys už skolą, jog jis pinigų negaus. Kai apie tai kalbėjo, jie buvo išgėrę alkoholio, darė L. išlydėtuves, todėl gali viso pokalbio tiksliai neprisiminti. Darbą baigė 2011 m. rudenį, tiksliai laiko neprisimena. V. Š. pasakė, jog jis yra skolingas L. ir jam pinigų neišmokėjo, tuomet jis supyko. Apie tai kalbėjo su L.. Pokalbio su L. metu jis nesutiko su tuo, dėl ko pastarasis jam norėjo priskaičiuoti skolą. Tarp jų kilo konfliktas. L. jam priskaičiavo į skolą senas išlaidas, kurias turėjo kartu važinėdami pas merginas, naktinius klubus bei už degalus, kuriuos jis pylė į automobilį, kai abu važiavo į darbą. L. paprašė bent paskolinti jam 200 Lt, tačiau neskolino. Negali pasakyti po kiek laiko, po kiek dienų ar savaitės, sugalvojo iš A. Š. neužrakinamo garažo, pasiimti ten sudėtus L. automobilio ratus, juos parduoti ir taip atsiimti jam neišmokėtus pinigus. Jam nerūpėjo, kad tie ratai yra verti daugiau nei 240 Lt, kuriuos jam neišmokėjo Š.. Tai nusprendęs iš karto nevykdė savo plano. 2012 m. vasario mėnesį, buvo nedirbantis, labai reikėjo pinigų, todėl ryžosi nuvažiuoti ir tuos ratus pasiimti, vėliau parduoti. Žinojo, kad namuose Š. yra, jie miega, bet tikėjosi, jog šuo nelos ir jų nepažadins. Važiavo būdamas blaivus. Automobilį pasistatė toliau, kad Š.nesimatytų per langus. Buvo nakties metas, apie 2 val., kiemas buvo neapšviestas, tamsus. Jis žinojo, kad L. savo ratus laiko neužrakinamame garaže, durys ten išlaužtos. Pririštas šuo lojo, bet name šviesos neužsidegė, į kiemą niekas neišėjo. Įėjęs į garažo vidų šviesos nedegė, ten šviesos nėra. Neprisimena tiksliai kurioje vietoje tie ratai buvo sudėti, kažkur per vidurį garažo. Paėmęs į kiekvieną ranką po ratą, nusinešė juos į savo automobilio, kuriuo važinėja „Nissan Almera“ bagažinę, taip per du kartus susidėjo visus keturis ratus. Sekančią dieną jis susisiekė su senu klasioku T. M., kuriam pasiūlė už 900 Lt pirkti automobilio ratus. Su pastaruoju bendravo per „Skype“ programą. Jog ratai vogti T. M. nesakė. T. M. jam už ratus sumokėjo 700 Lt, su šia suma jis sutiko ir jam ratus pardavė. Gavęs pinigų 200 Lt jis įnešė į savo sąskaitą per bankomatą, o grįžęs namo internetu grąžino sms kreditą. Likusius pinigus išleido savo reikmėms tenkinti. Po to, kai išaiškėjo jo padarytas nusikaltimas jis su Laurynu susitiko, pastarojo atsiprašė. L. Š. jam atleido, su juo susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. (b.l. 53-54)
2012-07-27 atvažiavo pas A. J., į Naujakiemio g. Pas jį buvo dar ir A. J. su savo panele, vėliau prisijungė ir T. D.. Ten gerdami alkoholinius gėrimus, pradėjo kalbėti apie V. R., kad pastarasis yra skoloje. T. D. pas jį gyveno savaitę, už kurią paprašė 300 litų. Po to T. D. persikraustė pas A. J.. Pas T. D. buvo likę raktai nuo buto, kur gyveno savaitę, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Jis su A. J., T. D. ir A. J. išvažiavo pas V. R.. Kieno mintis buvo važiuoti pas V. R., nebeatsimena. Apie 02.00 val. ar 03.00 val. nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. T. D. su turimu raktu atrakino duris ir jie visi įėjo į butą, kur yra vienas kambarys, o virtuvė yra atskirai. Nusimovė batus. V. R. dar nemiegojo, jis buvo kambaryje. Nėra tikras, bet atrodo, kad V. R. draugė buvo virtuvėje. Jis įėjęs, jam pasakė grąžinti pinigus. V. R. sakė palaukti, nes jis neturi, kad vėliau atiduos. Pokalbio metu jis gulėjo lovoje, todėl jam pasakė išlipti iš lovos ir atsistoti. V. R. nesikėlė, todėl jis ėjo link jo. V. R. tada jam spyrė iš kojos, taip jį nustumdamas, o jis jam sudavė vieną smūgį į galvos sritį, po to vieną kartą dar spyrė koja ir sudavė dar vieną ar du smūgius rankomis. Kur pataikė jam spirdamas koja, nurodyti negali, nes to neprisimena. Tada jis atsitraukė, paėmė jo telefoną. Neatsimena tiksliai, kaip jį paėmė. Manė, kad jį paėmėm nuo lovos, tačiau galėjo būti ir taip, kad paėmėm iš V. R. rankų. Išeidamas pasakė, kad telefoną grąžins, kai jis atiduos skolą. Ir tada visi išėjo. Išėjęs telefoną atidavė A. J., nes būtent jam V. R. buvo skoloje. Kur šiuo metu yra paimtas telefonas, nežino, bet jis turėtų būti pas A. J., nes, kaip minėjo, jam tada jį padavė. Jis prisipažįsta, kad paėmė telefoną ir sudavė smūgius, tačiau tiek daug smūgių, kiek nurodyta įtarime, nesudavė. Be to, sudavė smūgius ne dėl to, kad paimti telefoną, o dėl to, kad jis pirmas spirdamas koja jį pastūmė. Tikrai neplanavo jo mušti, nes atėjo ramiai, tvarkingai, nusimovė batus. Viso įvykio metu draugai stovėjo šalia, nesikišo ir nieko nedarė. V. R. pažįsta jau labai senai, buvo draugai. (b.l. 161)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis L. Š. parodė, jog 2011 m. pavasarį nusipirko vasarines padangas su lietais diskais. Nusipirko 4 vienetus, visas vienodas, ratlankių pavadinimas „MONO CORSE“, dydis R17. Pirko iš žmogaus Šilutės mieste, todėl įsigijimo dokumentų neturi. Už lietus diskus mokėjo 1000 litų, o padangos buvo nudėvėtos. Dėl nusikaltimo jam padaryta 1280 Lt turtinė žala, nes 280 Lt jis buvo mokėjęs atskirai už naudotas padangas. Ratų vagyste ji įtaria D. P., nes pastarasis jo prašė paskolinti per „skype“ 200 Lt, tačiau jis D. neskolino, po ko pastarasis ant jo supyko. (b.l. 19-21 )
Nukentėjusysis L. Š. papildomos apklausos metu parodė, jog iš tyrėjos gavo pavogtuosius automobilio ratus, juos apžiūrėjęs nustatė, kad jie yra nesugadinti, tokie pat kaip ir buvo pavogti. Visiškai tinkami naudojimui, todėl dėl grąžintų ratų pretenzijų neturi. 2012-04-19 apie 18 val. jam sms parašė D. P., pakvietė susitikti. Susitiko prie Minijos. D. prisipažino, kad jo ratus pavogė. Jie pakalbėjo dėl skolų, viską išsiaiškino. Jų piniginiai reikalai kaupėsi apie pusę metų. D. įsivaizdavo, kad jis jam dar skoloje, todėl ir pavogė ratus, nors iš tikrųjų taip nebuvo ir tai jis pokalbio metu pripažino. Kadangi jam automobilio ratai sugrąžinti, turtinė žala nepadaryta, D. P. jo buvęs draugas, jo atsiprašė, todėl jis D. už padarytą nusikaltimą atleidžia, prašo baudžiamąją bylą pastarojo atžvilgiu nutraukti ir juos sutaikyti. Sutinka parašyti susitaikymo protokolą. (b.l. 23-24 )
Nukentėjusysis L. Š. papildomos apklausos metu parodė, jog D. skola jam, kurią sudaro 200 Lt susidarė ne per vieną dieną ar mėnesį, ji susidaro iki metų laiko. D. nesiskolino didelių pinigų sumų, gal ir skolinosi 10 ar 20 Lt, tačiau neprisimena, bet kai kur nors važiuodavo jis už D. mokėdavo. Jie buvo labai geri draugai, todėl kartu leisdavo laisvalaikį. Deividui sakydavo, jog jo sumokėtus pinigus jis turi gražinti, tačiau iki 2011 m. išvykstant jam į Norvegiją, skolos grąžinęs nebuvo. Kai dirbo kartu prie tvoros, pinigus jam mokėjo tėvai, už vieną tarpą 20 Lt. Tėvai D. nesamdė, D. jam padėjo, o jis pastarajam kažkiek pinigų duodavo. Dėl gaunamų pinigų D. pretenzijų nekėlė. Prieš išvažiuojant jis D. pasakė, jog pastarasis baigs tvorą, bet pinigų negaus, o jis nurašys jo esamą skolą. Ratus su lietais diskais ir padangomis jis už 1 280 Lt pirko pats. Tuos pinigus uždirbo sunkiai dirbdamas namų ūkyje, nes tėvai yra ūkininkai, augina daržoves, grūdus. Kai tėvai pranešė, jog jie pavogti labai nuliūdo. Buvo ir yra nedirbantis, todėl iš jo pagrobiant 1280 litų vertės turtą, jam buvo padaryta didelė žala. Šiai dienai jo daiktai grąžinti, civilinio ieškinio nereiškia. D.pretenzijų neturi. (b.l. 25-26 )
Nukentėjusysis V. R. parodė, kad su N. T. nuomojosi vieną kambarį, dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Kitame kambaryje gyveno kitas nuomininkas, t.y., A. J.. Vieną raktą nuo buto turėjo jis su drauge, o kitą A. J.. 2012-07-27 apie 03.00 val. jam miegant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kartu su savo drauge, į butą atsirakinant spyna raktu, įėjo D. P., gim. 1991 m., A. J., gim. 1992 m., ir T. D., gim. 1994 m. Kaip jie įėjo nejuto, tačiau pabudo nuo smūgio į galvą. Pirmą smūgį sudavė, nuo kurio ir atsibudo, D. P.. Jie visi buvo girti, kažką visi kalbėjo, tačiau nežino ką, nesuprato. Iš jo nieko nereikalavo. D. P. jį mušė ir rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Jis nuo jo smūgių rankomis užsidengė galvą. Viskas vyko jam gulint lovoj. Vienu momentu, kai jis iš kojos spyrė į galvą, atsitrenkė į sieną ir trumpam buvo praradęs sąmonę. Mano, kad galėjo gauti apie 30 smūgių į įvairias kūno vietas. Smūgių sekos nurodyti negali, nes jų buvo daug. T. D. ir A. J. nieko jam nedarė, jie tik stovėjo šalia bei vaikštinėjo po butą. Vienu momentu, kai D. P. nuėjo į kitą kambarį, kur tuo metu buvo ir T. D. ir A. J., jis greitai paskambino į policiją. Jie išgirdo, kad jis paskambino į policiją ir pradėjo tarpusavyje kalbėti, kad reikia bėgti. Tada dar atėjo D. P., kuris sudavė jam ne mažiau 5 smūgių ir paėmęs jo telefoną "Nokia" 120 litų vertės, kuriame buvo Tele 2 tinklo "Pildyk" kortelė tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 litų vertė, išėjo. Pačios kortelės vertė 5 litai bei ji buvo papildyta 5 litais, todėl bendrai vertina 10 litų. Po to jo draugė žiūrėdama per langą pamatė, kad lauke stovi A. J., kuris, kaip mano, ir galėjo duoti raktus nuo buto. Po įvykio dar apžiūrėjo ir duris, jos buvo tvarkingos, nesulaužytos, todėl ir mano, kad A. J. galėjo paduoti jiems raktus. Su šiais asmenimis seniai bendravo, todėl juos ir pažįsta, tačiau apie pusę metų jie jau nebendrauja ir kodėl jie taip galėjo pasielgti, nežino. Atvykus policijai, dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į Klaipėdos m. ligoninę, ten po apžiūros buvo išleistas gydytis į namus. (b.l. 98-99)
Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad pasilieka prie liudytojo 2012-07-31 apklausos metu duotų parodymų ir juos tvirtina. D. P., T. D., A. J., A. J. pažįsta, kadangi kartu augo vaikų globos namuose „Rytas“ apie 5 metus laiko. 2012-07-27 apie 03.00 val. nakties jam miegant kartu su drauge N. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), butas yra bendrabučio tipo, rakinamos tik laukinės bloko durys, kambarių durys yra nerakinamos, pajuto smūgį į žandą, nuo kurio jis pradėjo nesiorientuoti aplinkoje. Nuo pirmo smūgio sąmonės neprarado ir prieš save jam gulint lovoje pamatė D. P., o šalia pastarojo stovintį A. J.. Kaip suprato, D. P. sudavė pirmą smūgį. N. T. gulėjusi šalia jo, išsigandusi išbėgo į šalia esantį neužrakintą kambarį. Jis pats buvo blaivus. D. P. ir A. J. buvo girti, kadangi nuo jų sklido alkoholio kvapas. Ankščiau jokių konfliktų su jais nėra turėjęs, niekam nėra skolingas, dėl ko buvau sumuštas, nežino. Visus smūgius sudavė D. P. į nugaros sritį, į veidą, į galvos sritį, koks kiekis smūgių suduota buvo nurodyti negali ir neatsimena. Į kambarį galėjo įeiti tik atrakinus kambario duris, kadangi ankščiau T. D. pas jį keletą naktų yra miegojęs, nes neturėjo gyvenamosios vietos, tačiau jam raktų nebuvo davęs. A. J. nuomojosi jo bloke kambarį ir turėjo raktą nuo laukinių bloko durų, todėl mano, kad jis duris ir atrakino bei įleido D. P.. Negali tvirtinti, ar A. J. buvo įėjęs į kambarį tuo metu, kai jį mušė D. P.. Tikrai tvirtina, kad T. D. buvo įėjęs į kambarį tuo metu, kai jį mušė D. P., bet T. D. jam nieko nedarė, smūgių nesudavė, negrasino. Kokiu tikslu jį mušė, negali pasakyti, kai D. P. nutraukė smūgių sudavimą ir išėjo į bloke esantį kitą kambarį, jis skubiai paskambino į policiją ir mobilų telefoną laikė rankoje. D. P. sugrįžus į kambarį, kažkas pasakė, kad iškvietė policiją, tada D. P. jam sudavė dar keletą smūgių į galvos sritį ir iš rankų išplėšė mobilų telefoną „Nokia“. Daugiau nieko nepagrobė. Tuo metu kai D. P. pagrobė mobilų telefoną kambaryje buvo ir A. J.. Kai atvažiavo policija, kiemas buvo apšviestas, todėl lauke pamatė policijos pareigūnus, kalbančius su D. P., A. J., T. D. ir A. J.. Po įvykio D. P. nematė, kur jis galėtų būti, nežino. N. T. smūgiai suduoti nebuvo. (b.l. 105-107)
Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2013-01-22 D. P. jam atidavė 130 Lt- tai suma, kuria įvertino pavogtą telefoną su kortele ir papildymo suma. Jam buvo atlyginta padaryta 130 Lt materialinė žala, todėl pretenzijų neturi. (b.l. 108)
Liudytojas A. Š. parodė, kad jis gyvena vienkiemyje (duomenys neskelbtini) 2012-02-26 apie 18.00 val. jis nuėjo į nerakinamą garažą ir pamatė, kad yra pavogti keturi vienetai lietų diskų su vasarinėmis padangomis, kurie priklausė jo sūnui L. Š., kuris šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje. Paskambinęs sūnui jis pranešė apie padangų vagystę, kuris jam pasakė, kad dėl diskų ir padangų vagystės jam padaryta 1380 Lt žala. (b.l. 16-17 )
Papildomai apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad sūnaus draugas D. P. žinojo apie laikomus automobilio ratus garaže. Su Sūnumi D. P. buvo draugai, kartu važinėdavosi mašina. Įtaria, kad būtent D. pavogė sūnaus automobilio ratus, nes kiek žino, D. yra pasiėmęs SMS kreditą, niekur nedirba. (b.l. 18)
L. T. M. parodė, kad 2012 m. žiemą, tikriausia sausio mėn., jam į „Skype“ parašė buvęs klasiokas D. P., kuris paklausė, gal žino, kam yra reikalingi automobilio ratai su diskais. Jis pasakė, kad turi 17 mm „MONO CORSE“ ratlankių komplektą su vasarinėmis padangomis. Paaiškino, kad tai ratai nuo jo asmeninio automobilio, kurį pardavė. Kadangi jam trūksta pinigų kelionei, todėl nori parduoti minėtus ratus. Iš D. nusipirko ratlankius su padangomis už 700 Lt. Jis net nežinojo ir nesuprato, kad ratai gali būti vogti. (b.l. 32-33)
L. N. parodė, kad su V. R. nuomojosi vieną kambarį, dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Kitame kambaryje gyveno kitas nuomininkas, t.y., A. J., gim. 1992 m. 2012-07-27 apie 03.00 val. į butą įėjo D. P., gim. 1991 m., A. J., gim. 1992 m., ir T. D., gim. 1994 m., su kuriais ne daug bendravo, tačiau juos pažinojo. Jie įėję pas juos į kambarį, įjungė šviesą, todėl iš karto atsibudo. D. P. iš karto priėjo prie jo draugo V. R. ir pradėjo jį mušti. A. J. priėjęs prie jos, nuvedė į kitą kambarį, kad nežiūrėtų, kaip mušamas jos draugas. Kadangi buvo kitame kambaryje, tai negali nurodyti, kur ir kiek smūgių buvo suduota V. R., tačiau kol dar nebuvo išvesta, matė, kaip D. P. jį pradėjo mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Pirmą smūgį sudavė į žandikaulį. D. P. jį mušė apie 20 minučių. Jie kažką kalbėjo, kad jis ima iš žmonių pinigus ar panašiai, tačiau nieko aiškaus nepasakė. Po to T. D. išgirdo, kad draugas V. R. kviečia policiją ir pasakė kitiems. Tada D. P. nuėjo į kambarį, kur buvo V. R., T. D., kuris stovėjo prie išėjimo durų, o A. J. buvo su ja kitame kambaryje. Kaip D. P. paėmė telefoną, priklausantį V. R., ji nematė, tačiau girdėjo, kaip V. R. garsiai pasakė, atiduok telefoną. Tada suprato, kad D. P. paėmė telefoną. Kitas niekas ir negalėjo, nes, kaip minėjo, Tomas buvo prie durų, o A. su ja kitame kambaryje. Dar išeinančiam D. P. liepė grąžinti telefoną, tačiau jis jai tik pasakė: "viskas, ate." Ji pati nenukentėjo, iš jos nieko nepaėmė. (b.l. 110)
Liudytojas A. J. parodė, kad pažįsta A. J., T. D., V. R. ir D. P., nes visi augo vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“. 2012 m. vasaros metu kartu su V. R. ir draugėmis gyveno bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Žino, kad ne kartą V. R. priimdavo nakvoti T. D., kurį išnaudodavo finansiškai, todėl T. D. ne kartą yra sakęs, kad V. R. pastarajam yra skolingas. 2012 m. liepos mėnesį pas A. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su J. S., T. D. ir D. P. gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo visi girti, todėl kiek atsimena, T. D. sakė, kad V. R. jam skoloje ir pasiūlė nuvažiuoti pas jį viską išsiaiškinti. Nuvažiavę taksi automobiliu, jis nuėjo į naktinę parduotuvę nupirkti alaus, o D. P., A. J. ir D. P. nuėjo pas V. R. į namus. Jis pas V. R. į bendrabutį nėjo ir laukė prie baro pastato. Kai grįžo draugai, visi išvažiavo taksi automobiliu pas A. J.. Neatsimena, bet kažkuris pasakojo, kad mušėsi, tačiau visi buvo girti, tad buvo neaišku, ką jie pasakojo. Po kelių dienų sužinojo, kad buvo sumuštas V. R., berods papasakojo D. P.. Nuo 2012 m. spalio mėn. su V. R. nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. R. sakė, kad draugams nėra davęs raktų nuo bendrabučio ir jų neįleido. Bendrabučio butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo maždaug landynė, kas norėdavo, eidavo. Mano, kad V. R. nori pasipelnyti iš D. P., T. D. ir A. J..(b.l. 113-115)
Liudytojas A. J. parodė, kad tikslios dienos ir laiko neprisimena, kai vieną naktį būdamas kartu su D. P., A. J., ar tą vakarą kartu buvo ir T. D., neprisimena, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Nežino dėl kokių priežasčių nuvyko pas V. R.. Atsimena, kad kalbėjosi su V. mergina N., pavardės nežinau, o ką tuo metu darė jo draugai, neprisimena, nematė. Tą vakarą buvo labai girtas, apsvaigęs nuo alkoholio, iš to vakaro daugiau nieko neprisimena. Ką veikė toliau, negali pasakyti, nes neprisimena, ar tą vakarą vyko muštynės negali pasakyti, ar D. paėmė mobilaus ryšio telefoną taip pat negali pasakyti, tiesiog nieko neprisimena. Kaip pateko į butą negali pasakyti, kur tuo metu buvo A. taip pat negali pasakyti. Visus vaikinus pažįsta ir žino vardus pavardes, nes kartu gyveno vaikų namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini). (b.l. 117-118)
Papildomai apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad D. P. davė iš V. R. paimtą mobilaus ryšio telefoną. Kuriuo metu jam atidavė telefoną, pasakyti negali, neprisimena. Šiuo metu jau telefonas yra sulūžęs ir išmestas. Negali nurodyti, kada tiksliai jį išmetė, bet panašiai po dviejų savaičių nuo įvykio. (b.l. 119)
Tokiu būdu, kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta.
D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo veikos kvalifikuojamos pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 294 str. 1 d.
Kaltinamajam D. P., atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę – prisipažino kaltu, yra nedirbantis, neteistas, bei atsižvelgiant į kitas aplinkybes, skirtina prokurorės pareiškime prašoma bausmė – bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteisti:
pagal LR BK 294 str. 1 d. paskirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą;
pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėjus, skirti galutinę subendrintą bausmę - 13 MGL (1690) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminą nustatyti šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 281,66 Lt.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti 2012-04-19 ir 2013-01-18 nutarimais paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei 2013-01-18 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, nuteistasis turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.