- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- eI2-3142-566/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08971-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Keliauskas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. R. pateikė teismui skundą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153323 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas 1), 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 23S155746, kuriuo V. R. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. lapkričio 24 d., ir jis įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. lapkričio 24 d. (toliau – ir Sprendimas 2) 3) Įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo atvykti ir laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, jog Migracijos departamento Sprendimai nepagrįsti, kadangi pareiškėjo teistumo faktas savaime negali kelti grėsmės visuomenės saugumui ar/ir leisti manyti, jog tokia jo teisinė padėtis kels grėsmę viešajai tvarkai. Pažymi, kad atsakovas nevertino ir nenagrinėjo kitų aplinkybių susijusių su pareiškėjo asmeniu, neindividualizavo situacijos tik perkėlė Policijos departamento LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadą į Sprendimus. Nurodo, kad jis daugiau neatliko neteisėtų veiksmų, jam nebuvo pritaikyta atsakomybė, tai rodo, kad nusižengimas buvo vienkartinis ir atsitiktinis neteisėtas veikimas, be to, pritaikyta bausmė pakeitė asmenį. Pareiškėjas pripažino padaręs baudžiamąją nusikalstamą veiką ir kaltę, nedelsiant ir gera valia sumokėjo paskirtą baudą, taigi tam tikru aspektu baudžiamasis santykis pasibaigęs. Pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 16 d. dirbo UAB „A“ tarptautinių krovinių pervežimo vairuotoju ir šiuo tikslu, besibaigiant Lenkijos nacionalinei vizai, pateikė prašymą leisti laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas pažymi, kad jo ketinimai ir tikslai gyventi Lietuvoje, dirbti, gauti pajamas ir mokėti mokesčius Lietuvos valstybei.
3. Pareiškėjo nuomone, jam skundžiamais Sprendimais nustatyta pakartotinė sankcija, kuri pagal savo esmę ir prasmę atitinka dvigubo draudimo principo turinį, taigi ir šio principo pažeidimą. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimuose padaryta išvada, kad yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir kad grėsmė yra reali ir objektyviai egzistuoja tikrovėje. Pareiškėjo manymu, Sprendimai yra grindžiami bendro pobūdžio spėjimais ir/ar įtarimais, bet ne nustatytais faktais. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamento atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas nebuvo išsamus ir visapusiškai pagrįstas, kadangi atsakovas nesurinkęs pakankamai duomenų ir neatlikęs visų teisės aktuose nustatytų privalomų procedūrų, nepagrįstai nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą bei prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymi, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovautasi kompetentingų institucijų – Policijos departamento ir VSAT – išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai. Be to, buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės (pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkų nusikaltimą, šeiminiai santykiai nenustatyti, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika trumpalaikiai). Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės numatytos UTPĮ neprilygsta priemonėms numatytoms LR BK, o priemonių taikymas negali būti vertinamas kaip bausmė už padarytą nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje, todėl dvigubo baudimo principas nėra pažeistas. Užsieniečio grėsmės vertinimas yra administracinės dalis.
6. Pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus atsižvelgė ir į kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, t. y. jo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius. Tyrimo metu nustatyta, kad užsienietis neturėjo nacionalinių vizų bei leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, Lietuvos įmonėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. gegužės 17 d. Pateikti prašymą leisti laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas atvyko, turėdamas Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. spalio 17 d. Migracijos departamentas nenustatė, kad užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Nurodo, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl šiam užsieniečiui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Pareiškėjo pateikta darbo sutartis nepaneigia jo grėsmės viešajai tvarkai. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl laikytina, kad Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymi, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti kol jis laikomas turinčiu teistumą, t. y. iki 2026 m. lapkričio 24 d. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Policijos departamento manymu, Sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
10. Nurodo, jog Policijos departamentas išvadą Migracijos departamentui pateikė atlikęs pareiškėjo V. R. vertinimą ar jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei bei įvertinęs į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančią informaciją, kad jis 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 199 straipsnio „Kontrabanda“ 3 dalį. Pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinto įsakymo Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 12 punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata kada pripažįstama, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, t. y. jei nustatoma, kad užsienietis atitinka bent vieną šiame punkte įtvirtintą kriterijų. V. R. nuteistas už sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 199 str. 3 d., tai būtent atitinka Aprašo 12.1 papunktyje numatytą grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Policijos departamento nuomone, Migracijos departamentui pateikta išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą Policijos departamentas vadovavosi Apraše nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais ir nurodė bei vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias, o ne numanomas aplinkybes ar bendro pobūdžio spėjimus. Policijos departamento vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas – Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 23S153323 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi , 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 23S155746, kuriuo V. R. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. lapkričio 24 d., ir jis įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. lapkričio 24 d. teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas UAB „A“ tarptautinių krovinių pervežimo vairuotoju įdarbintas 2023 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu pagal tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją, turėdamas Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. spalio 17 d. Pareiškėjas nacionalinių vizų bei leidimų laikinai gyventi Lietuvoje neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino V. R. kaltu ir nuteisė pagal LR BK 199 str. „Kontrabanda“ 3 d. už tai, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, t. y. už tai, kad jis, 2021 m. rugpjūčio 22 d. vykdamas krovininiu automobiliu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Tverečiaus kelio postą nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus (cigaretes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio banderolėmis), kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudarė 102024,68 Eur, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą. Už šį nusikaltimą V. R. paskirta 6800 Eur bauda, kuri sumokėta 2021 m. lapkričio 25 d.
15. Byloje pateikta Policijos departamento 2023 m. liepos 25 d. išvada Nr. 5-S-17507, kurioje nurodyta, kad V. R. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. V. R. padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta LR BK 199 straipsnio 3 d., pagal LR BK 11 str. „Nusikaltimas“ 5 d. nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Vadovaujantis LR BK 97 str., V. R. laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. lapkričio 24 d.
16. Migracijos departamentas, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S153323 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, 2023 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. Nr. 23S155746, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. lapkričio 24 d. ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimais, kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
17. UTPĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
18. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui yra atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. UTPĮ bei kiti teisės aktai neapibrėžia ir nekonkretizuoja sąvokos „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
19. EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
20. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. UTPĮ 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse. nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka.
21. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad „Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“ 12.1 papunktyje – „Jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas”, 13 punkte – „Užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:” 13.1 papunktyje „Jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.”
22. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 punktu numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
23. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – NAS taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. Nutarimu Nr. 436, 15 punktas numato, kad į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
24. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo reglamento (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalį, perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. SIS reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Vadovaujantis NAS taisyklių 28 punktu, užsienietis turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismas pareiškėją pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 199 straipsnio „Kontrabanda“ 3 dalį. V. R. padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje. Šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Nuteistas ir bausmę už padarytą nusikaltimą atliekantis ar atlikęs asmuo laikomas turinčiu teistumą. Nagrinėjamu atveju V. R. laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. lapkričio 24 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens grėsmės kėlimas yra siejamas ne su bausmės paskyrimo dydžiu, o su teistumo faktu. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis konstatuotina, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 19 d. laikomas teistu. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi įvertino, jog pareiškėjas turėdamas Šengeno vizą ir naudodamasis vizos teikiamomis galimybėmis patekti į Lietuvą ir kartu į visą Šengeno erdvę piktnaudžiavo šia vizos suteikiama teise per Lietuvos valstybės sieną gabendamas kontrabandines prekes, šie veiksmai jį apibūdina kaip asmenį, piktnaudžiaujantį savo teise būti Lietuvos Respublikoje ir ją išnaudojant nusikalstamoms veikoms atlikti. Pareiškėjo padarytas sunkus nusikaltimas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Jo įvykdyta nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, užsienietis galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat neturi ir teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje taip nėra jokių įrodymų ir šalys tokių nepateikė, kad pareiškėjas turi tvirtus socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, nėra duomenų ir apie pareiškėjo tvirtus ekonominius ryšius su Lietuva (pvz. pareiškėjo įsteigtos įmonės ar turimas čia nekilnojamas turtas ar pan.). Vien darbas darbo sutarties pagrindu Lietuvoje įsteigtoje įmonėje (dirba tolimųjų reisų vairuotoju) šių ryšių neatstoja.
26. Teismo vertinimu, atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą 1 nepažeidė pusiausvyros tarp valstybės teisės neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir pareiškėjo fundamentalių interesų. Pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019). Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčijami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, nurodyti aiškūs ir suprantami atsisakymo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą pagrindai. Teismas nenustatė aplinkybių, galinčių patvirtinti skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimų neteisėtumas. Migracijos departamento atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas išsamus, atsakovas pagrįstai, t. y. surinkęs pakankamai duomenų, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. lapkričio 24 d. (iki išnyks pareiškėjo teistumas) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. lapkričio 24 d. (iki išnyks pareiškėjo teistumas). Darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovo priimtus ginčijamus Sprendimus.
28. Skunde pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo skundo reikalavimas yra išvestinis ir gali būti tenkinamas teismui pripažinus ginčijamus Sprendimus neteisėtais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažino ginčijamus Sprendimus teisėtais ir pagrįstais, todėl skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo atmestinas.
29. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas pilna apimtimi kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
31. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestas, todėl pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.