- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 1-88-389/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30818-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
DARIUS PAŠVENSKAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), staklių operatoriumi, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-14 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d. 1170 Lt dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. P. 2015 m. gegužės 23 d., apie 18.30 val., prie pastato esančio (duomenys neskelbtini) mieste, panaudojo fizinį smurtą prieš D. K., t.y. sudavė smūgį D. K. į veidą, taip padarydamas apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžį, dėl ko D. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis D. P. kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, prisipažino visiškai ir parodė, kad visų detalių neatsimena, prašo vadovautis jo pirminiais parodymais. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini) baro (duomenys neskelbtini). Sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą. Jis nugriuvo. Iš kurios pusės sudavė smūgį, neatsakys, nes tuo metu buvo išgėręs. Sudavęs smūgį, nuėjo ir viskas. Grįžo namo. Neatsimena visų detalių, nes viskas seniai buvo. Vėliau teko bendrauti su nukentėjusiuoju po įvykio. Nukentėjusiajam tą patį vakarą skambino, jis nekėlė ragelio. Vėliau nukentėjusysis pats perskambino, keliais žodžiais pasikeitė ir viskas, nes buvo darbe, negalėjo telefonu kalbėti. Dar neatsiprašė nukentėjusiojo. Prašo nepykti, kad taip gavosi, dabar atsiprašo. Blogai vertina savo poelgį, pasikarščiavo. Telefonu kalbėjo, žodis po žodžio, įvyko konfliktas. Taip sureagavo. Blaivus taip nebūtų sureagavęs. Gailisi dėl to, ateityje tokios klaidos nebedarys. Gyvena su drauge ir 2 mažamečiais vaikais. Vienas vaikas yra bendras, kitas-draugės. Vaikams 3 ir 8 metai. Juos išlaiko. Draugė baigė mokslus, ieško darbo. Visos pajamas iš jo darbo. Atlyginimas minimalus, plius priedai. Realiai į rankas gauna apie 300 Eurų, nes buvo paimti kreditai, daug nuskaičiuoja antstoliai. Buvo nuvykęs po teismo posėdžio tą pačią dieną į Sodrą ir Ligonių kasas, surašė sutartis, kad per metus atlygins Sodrai ir Ligonių kasai, kai jos atsiųs sutartis ir nurodys kiek reikės mokėti kas mėnesį. Dabar tų sutarčių neturi, nes turi gauti patvirtinimą, kad viskas yra gerai. Dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti visiškai sutinka, kad reikia atlyginti žalą. Dėl neturtinės žalos 10000 Eurų mano, kad yra šiek tiek per daug prašoma. Tiksliai nepasakys visko, nes buvo išgėręs, neatsimena. Gavosi taip, kad buvo žodis po žodžio, nepatiko vienam, kitam. Kiek atsimena, ar jį “gaidžiu“ pavadino, o jam išgėrusiam to ir tereikėjo. Blaivus taip nebūtų daręs, būtų ranka numojęs. Iki baro nuvyko autobusu, ar taksi automobiliu, kažkuriuo viešuoju transportu. Prie baro su nukentėjusiuoju nevyko pokalbis. Nukentėjusysis jo nematė, nes jis iš už nukentėjusiojo nugaros ėjo. Nukentėjusysis tuo metu buvo prie (duomenys neskelbtini) baro. Aplinkui žmonių nematė, jis stovėjo, kalbėjo telefonu. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo, judėjo kažkiek, tai suprato, kad gyvas. Nežiūrėjo būklės. Kai grįžo namo, tada jam skambino pasiteirauti, kaip ten kas. Jis tada nekėlė ragelio. Yra praeityje teistas, kadangi buvo pirkęs vogtą telefoną ir tai žinojo. Dar yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, nes buvo sulaikytas dėl muštynių prie klubo. Nieko neatsimena, nes prabudo areštinėje. Bauda, kuri priteista teismo baudžiamuoju įsakymu yra nesumokėta, nes neturi pinigų. Vienam reikia išlaikyti šeimą, yra du mažamečiai vaikai, nuomojamas butas. Kadangi prie jo prisikabino, tai jis nestovėjo vietoje. Bandys žalą atlyginti dalimis, nes iš karto galimybių nėra. Turto neturi.
Kaltinamajam D. P. visiškai prisipažinus kaltu ir išsamiai paaiškinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. P. visiško kaltės prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta šiais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo D. K. apklausos protokolo (b.l. 16-19, t. 1) matyti, jog jis parodė, kad 2015 gegužės 23 d., apie 18 val., į mobilų telefoną paskambino M. L.. Jie kalbėjosi apie alimentus dukrai L. K.. Besikalbant iš M. L. ragelį perėmė vyriškis, kuris nepristatė, tačiau mano, kad tai galėjo būti M. L. brolis T.. Vyriškis telefonu pradėjo keikti, klausė, kur jis yra. Jis bandė su tuo vyriškiu šnekėtis gražiai, tačiau jam to padaryti nepavyko. Vyriškis dar kartą paklausė, kur jis yra, o jis jam pasakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli „Opel centro“, kavinės (duomenys neskelbtini). Jis baigė pokalbį ir iš savo mobilaus ryšio telefono perskambino savo draugei D. M.. D. M. paklausė kur ji yra, bet neatsimena, ką tikslai atsakė, tačiau iš jos perėmė telefono ragelį tas pats vyriškis, su kuriuo jis kalbėjosi, kai skambino M. L.. Vyriškis vėl paklausė, kur jis yra. Jis jam pasakė kaip ir ankščiau ir padėjo telefono ragelį. Savo telefonu perskambino kažkokiam draugui ir, būdamas lauke prie kavinės, kalbėjosi. Po kelių minučių išgirdo iš nugaros pusės žingsnius ir norėjo atsisukti, bet nebespėjo, nes gavo smūgį į kairės pusės žandą. Nuo suduoto smūgio nugriuvo, o nugriuvęs gal apie kokį metrą nučiuožė, taip čiuoždamas nusibrozdino dešinės pusės kaktą ir atsirado po dešine akimi mėlynė. Trumpam buvo praradęs sąmonę, o kai atsipeikėjo, šalia nematė jokių asmenų. Neužilgo priėjo vienas iš jo bendradarbių-D. B., kuris padėjo atsikelti, paklausė, kas jam nutiko. Jis atsakė, kad gavo į galvą. Neužilgo atvyko greitoji medicinos pagalba, tačiau, kas ją iškvietė, jis nežino. Medikai jį apžiūrėjo, siūlė važiuoti į priėmimo skyrių, tačiau jis atsisakė. D. B. iškvietė taksi ir abu nuvyko pas D. B. į namus, kur iš karto nuėjo miegoti, nes svaigo galva ir prastai jautėsi. Jo miegas buvo labai neramus, skaudėjo kairės pusės žandikaulį, svaigo galva. Apie 9-11 val., grįžo į namus. Kadangi jautėsi prastai, svaigo galva ir labai skaudėjo kairės pusės žandikaulis, išsikvietė į namus greitąją medicinos pagalbą. Po apžiūros jis buvo pristatytas į Panevėžio ligonės priėmimo skyrių. Ligoninėje buvo nustatyta, kad yra lūžęs kairės pusės žandikaulis. Reiškia civilinį ieškinį 10000 eurų neturtinei ir 40.56 eurų turtinei žalai atlyginti.
Iš liudytojo D. B. apklausos protokolo (b.l. 103-105, t. 1) matyti, jog jis parodė, kad 2015-05-23, tikslaus laiko nepamena, kartu su bendradarbiu D. K. buvo bare (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Jis buvo stipriai neblaivus, kai jį pažadino kažkas, liepė eiti į kiemą. Prie smuklės rado savo draugą D. K., gulintį ant šaligatvio. Prie jo buvo kažkokia mergina, kuri klausė, ar kviesti greitąją. Ji iškvietė greitąją ir nuėjo. Kai atvyko medikai, D. K. apžiūrėjo. Tada jis iškvietė taksi ir kartu su D. K. grįžo pas jį į namus. Kitą rytą pamatė, kad D. K. stipriai ištinęs žandikaulis ir pasiūlė vykti į ligoninę. D. K. nepasakojo, kas jį sumušė.
Iš 2015-06-11 specialisto išvados Nr. G 684/15 (05) (b.l. 35, t. 1) matyti, kad apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžis D. K. padarytas kieto buko daikto poveikyje. D. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamojo D. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., nes jis sužalojo žmogų.
Valstybinės ligonių kasos 476.42 Eur civilinis ieškinys už nukentėjusiajam D. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo D. P..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 215.46 Eur civilinis ieškinys už apdraustajam valstybiniu socialiniu draudimu D. K. išmokėtą ligos pašalpą tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo D. P..
Byloje civilinis ieškovas D. K. pareiškė 40.56 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos.
Teismas, įvertindamas padarytą žalą, bei nukentėjusiojo prašomą piniginę satisfakciją, daro išvadą, kad prašoma suma nėra per didelė, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai bei priteistinas iš kaltinamojo D. P..
Taip pat nukentėjusysis D. K. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos. Padarytą žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad po žandikaulio lūžio gydėsi ligoninėje ir ambulatoriškai, nedirbo nuo 2015-05-24 iki 2015-07-24, iki šios dienos jaučia baimę, nerimą, nemigą, bijo aplinkinių žmonių.
Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata–asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata–natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama, siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.
Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai–tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės–tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiosios gyvenimą. Jeigu pasekmės, susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Šioje byloje nukentėjusiajam padaryta žala jo asmens sveikatai, jo sveikata sutrikdyta nesunkiai.
Teismas, vertindamas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir žalą, padarytą nukentėjusiojo asmens psichinei sveikatai. Nukentėjusysis po įvykio tapo nervingas, blogai miegojo.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, bei į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, į tai, kad juo dėl jo galėjo kilti ir daug sunkesni padariniai ir kaltinamasis tai turėjo suprasti, kaltinamasis dirba, todėl galės atlyginti padarytą žalą, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies bei priteisiamas iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiajam D. K..
Iš kaltinamojo D. P. išieškotinos proceso išlaidos valstybei 4.32 EUR (LR BPK 103 str. 6 p.) ir 111.98 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam D. P., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, jog jis teisiamas antrą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, dirba, baustas administracine tvarka (b.l. 68, t. 2), į Priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitą neįrašytas (b.l. 70, 72 t. 2), padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo (LR BK 11 str. 3 d.) priskiriama nesunkiems nusikaltimams, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Paskirta bausmė bendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 2 p., 3 p.,7 d., laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 40.56 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam D. K. ir dirbti bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72⁹ str., skirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 40.56 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam D. K. ir dirbti bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir 338.85 Eur dydžio baudą, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 40.56 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam D. K. ir dirbti bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti-panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš D. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Vasario 16-osios g. 60, LT-35167, Panevėžys, kodas 191674725, a.s. Nr. LT777300010129002656, bankas AB “Swedbank”, įmokos kodas 282, 215.46 Eur žalos atlyginimo.
Priteisti iš D. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, į.k. 191351679, a.s. LT217300010002484333, AB “Swedbank”, banko kodas 73000, 476.42 Eur už D. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Priteisti iš D. P. 870 Eur D. K. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš D. P. proceso išlaidų valstybei 4.32 Eur ir 111.98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą šiame teisme.