- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-08
- Bylos Nr.
- 2-664
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2675-38/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV“ dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Sivysta“ kreipėsi į teismą prašydamas215 221,29 Lt skolos ir palūkanas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog skola yra didelė, atsakovas ilgą laiką vengia ją sumokėti ir visaip vilkina skolos apmokėjimą, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 7 d. nutartimi areštavo UAB „Ranga IV“ 215 221,29 Lt pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Teismas nutartyje nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas, kurio šalys neišsprendė gera valia, todėl yra tikimybė, jog atsakovas gali imtis veiksmų dėl kurių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu (CPK 144 str. 1 d.), todėl taikytinos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi įsiskolinimas atsirado kaip nesąžiningų atsakovo veiksmų pasekmė, todėl teismas manė, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešant atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
UAB „Ranga IV“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
1. Nėra pavojaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nenurodė jokių įrodymų pagrindžiančių teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą. Atsakovas yra didelė ir patikima kompanija, jos apyvarta 2004 metais sudarė 119 223 588 Lt, pelnas 360 317 Lt. 2005 metų 9 mėnesių apyvarta 99 45 951 Lt, pelnas – 3 181 044 Lt. Vien atsakovo pelnas yra daug didesnis, nei ieškovo reikalaujama suma. Todėl atsakovui bus nesunku įvykdyti teismo sprendimą.
2. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones piktnaudžiauja savo teisėmis, nes tesime yra nagrinėjama kita byla tarp tų pačių šalių. Sprendimas toje kitoje byloje turės prejudicinę reikšmę šios bylos sprendimui. Žinant šią aplinkybę, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra trukdymas normaliai atsakovo komercinei veiklai, o ne teismo sprendimo vykdymo užtikrinimas.
3. Kitoje byloje teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2 000 000 Lt sumai motyvuodamas tuo, jog atsakovas yra stabiliai veikianti įmonė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas. Atsakovas šioje byloje taip pat yra stabiliai veikianti įmonė turinti pakankamai turto, todėl netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Sivysta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovo teiginys, jog jis yra stabiliai veikianti įmonė, negarantuoja, jog teismo sprendimas bus realiai įvykdytas, nes atsakovo skola du kartus viršija jo pelną. Atsakovo pateikiami duomenys apie prejudicinį ryšį kitoje byloje neatitinka faktinių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CPK 144 straipsnį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, taip pat nustato ir šių priemonių taikymo sąlygas bei esminį taikymo apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią tikėtinam skolininkui išvengti skolos mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-146/2002).
Iš ieškinio matyti, kad ieškovo reikalavimas yra 215 221,29 Lt (b.l. 1-3). Iš atsakovo 2004 metų pelno nuostolių atskaitos (b.l. 440) matyti, kad atsakovo pajamos 2004 metais buvo virš 119 mln. Lt, grynasis pelnas – 278 645 Lt. Per 2005 metų 9 mėnesius atsakovo pajamos buvo virš 99 mln. Lt, grynasis pelnas 3 181 044 Lt (b.l. 45). Atsakovas turi materialaus turto virš 7 mln. Lt (b.l. 47). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovo reikalaujama suma, lyginant su atsakovo turimu turtu ir gaunamomis pajamomis, yra nedidelė. Duomenų, kad atsakovas bandytų slėpti ar stengtųsi mažinti savo turimą turtą - nėra. Esant šioms aplinkybėms negalima teigti, kad būsimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio, atsiradus kitoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, ieškovui kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, todėl nutartis naikintina, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.