Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-557-929/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-17
Bylos Nr.: 1A-557-929/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21562-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis: L. D., E. M., G. B.
Advokatai: Valerijus Kirpičnikovas

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-929/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21562-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.1; 2.4.6.3.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,nuteistajai L. D. ir jos gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir nubausta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. D. paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant ją išdirbti po 10 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. D. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 4 d. (viena para).

Iš nuteistųjų E. M., G. B. ir L. D. solidariai UAB ,,P.“ naudai priteista 854,89 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį taip pat buvo nuteisti E. M. bei G. B., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad ji, 2020 m. birželio 3 d., apie 18:00 val., būdama prekybos centre „O.“, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su E. M. ir G. B., užėjusi į parduotuvę UAB „P.“ iš prekybos salės pasikėsino pagrobti moteriškas kelnes „EA7“ PJYHKU8/561, 1 vnt., 69,99 eurų vertės, moteriškus šortus „CALVIN KLEIN“ 1JONTD3/401, 1 vnt., 79,99 eurų vertės, moterišką suknelę „CALVIN KLEIN“ 1JNVGI8/401, 1 vnt., 89,99 eurų vertės, moteriškus šortus „LIUJO“ PJKYRI2/561, 1 vnt., 79,99 eurų vertės, o tuo metu E. M. paėmė vyrišką striukę ,,CALVIN KLEIN”, PJCUWV5/321, 1 vnt., vertė 149,99 eurai, vyriškus marškinėlius ,,BOSS”, PI9YQ28/321, 1 vnt., vertė 79,99 eurai, vyriškus marškinėlius ,,CALVIN KLEIN”, PJ063I6/321, 1 vnt., vertė 84,99 eurai, vyriškus marškinėlius ,,BOSS” PJM0K09/321, 1 vnt., vertė 69,99 eurai, vyriškus marškinėlius ,,ARMANI” PJ68401/551, 1 vnt., vertė 89,99 eurai, vyrišką prekę ,,JUST CAVALLI”, PIYAUV5/551, 1 vnt., vertė 159,99 eurai, vyriški marškinėlius ,,BOSS”, IJND1W4/1531, vertė 109,99 eurai, vyriškus šortus ,,CALVIN KLEIN”, JQVT24/321, 1 vnt., 89,99 eurai, vyriškus marškinėlius ,,CALVIN KLEIN”, JQVT12/321, 1 vnt., vertė 89,99 eurai, vyriškus marškinėlius ,,ARMANI” PJHBHQA4/551, 1 vnt., vertė 49,99 eurai, vyriškus marškinėlius ,,BOSS”, PIX8544/321, 1 vnt., vertė 79,99 eurai, vyriškus marškinėlius "ARMANI PJPMCH5", 1 vnt., vertė 49,99 eurai, vyrišką avalynė ,,CAVALLI”, PJH2877, 1 vnt., vertė 179,99 eurai, o tuo metu G. B. prekybos salėje paėmė moterišką suknelę „ARMANI“ P190263/561, 1 VNT., 139,99 eurų vertės, moteriškus marškinėlius „ARMANI“ PJ9DYJ9, 1 vnt., 99,99 eurų vertės, moteriškus marškinėlius „GUESS“ PJBH105/401, 1 vnt., 39,99 eurų vertės, moterišką aksesuarą „GUESS“ PJNCYS5/520, 1 vnt., 59,99 eurų vertės, moteriškas kelnės „HUGO“ PJEH349/208, 1 vnt., 79,99 eurų vertės, moteriškas tampres „NIKE“ PJBB3S6/401, 1 vnt., 39,99 eurų vertės, viso prekių už 2064,77 eurų sumą, priklausančių UAB „P. ”, po ko nesumokėjusi už šias prekes, išėjo iš parduotuvės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi praėjus apsauginius parduotuvės vartus buvo sulaikyta apsaugos darbuotojų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. D. (toliau ir – apeliantė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį ir, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba pakeisti jai paskirtą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę į minimalią piniginę baudą.

Šalies argumentai

2.1. Apeliantė nurodo, kad kaltę ji pripažino pilnai ir labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ji neturėjo gynėjo, o teisiamajame posėdyje dalyvavęs valstybės skirtas gynėjas jai nepaaiškino, kad ji gali nesutikti su viešųjų darbų bausme, taip pat, kad yra galimybė prašyti teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji anksčiau yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, jauno amžiaus. Pažymi, kad jos darbdavys – UAB „B.“ direktorius, kuris yra 100 procentų UAB „K.“ akcininkas, sutinka už ją laiduoti bei garantuoja, kad ji ateityje jokių teisės pažeidimų nepadarys. Be to, apeliante akcentuoja, kad ji padarė teisingas išvadas dėl savo neteisėto elgesio ir ateityje nebenusikals.

2.2. Skunde apeliantė taip pat pažymi, kad darbdavio ji yra charakterizuoja teigiamai, be to, ji atlygino dalį jai solidariai priteistos turtinės žalos, kurią padarė UAB „P.”, todėl mano, kad egzistuoja visos sąlygos, įtvirtintos BK 40 straipsnyje, ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už ją laiduoja padorus ir sąžiningas žmogus, verslininkas, valdantis kelias įmones, kuris pagal savo ilgametę praktiką gali įvertinti savo darbuotojo savybes ir nuspręsti, ar yra pagrindas juo pasitikėti ir už jį laiduoti. Jis įvertino jos dalykines savybes, išsiaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, jos požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir priėmė sprendimą laiduoti už ją.

3. Teismo posėdžio metu apeliantė ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistosios L. D. apeliacinis skundas tenkinamas

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji L. D. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir savo kaltės neginčija, o tik prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba pakeisti paskirtą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę į minimalią piniginę baudą. Atsižvelgdama į paduoto apeliacinio skundo argumentus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistąją L. D. gynė valstybės paskirtas advokatas. Nors apeliantė skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji gynėjo neturėjo, tačiau iš jos 2020 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirminės apklausos protokolo matyti, kad joje dalyvavo ir gynėjas (t. 1, b. l. 65), todėl toks skundo argumentas laikytinas klaidingu. Nepaisant to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistajai buvo žinoma apie laidavimo instituto taikymo galimybę. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistoji turi teisę prašyti atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaudamasi BK 40 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme toks prašymas nebuvo teikiamas, todėl šio teismo klaidos nekonstatuotinos. 2021 m. rugsėjo 1 d. kartu su apeliaciniu skundu teisme buvo gautas R. P. prašymas perduoti L. D. pagal laidavimą jo atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. spalio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu R. P. taip pat prašė nuteistąją L. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pažymėdamas, kad jis galės daryti jai teigiamą įtaką. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir nuteistąją L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti taikant laidavimą.

6. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta bei 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse išdėstytos sąlygos.

7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad L. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), be to, ji nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 85). Nors L. D. vagystę iš parduotuvės UAB „P.“ padarė iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su dar dviem asmenimis, vis dėlto ankstesnių teistumų nebuvimas leidžia spręsti, kad ši veika buvo vienkartinio, o ne sistemingo jos neteisėto elgesio pasekmė, be to, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie mažesnį tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir pačios nuteistosios asmenybės pavojingumą. Įvertintina ir tai, kad viso proceso metu L. D. pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme ji apklausta pripažino visas nustatytas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei davė išsamius parodymus apie jas, tai yra nurodė, kad ji, kartu su E. M. ir G. B., 2020 m. birželio 3 d. automobiliu nuvyko į PC ,,O.” esančią parduotuvę UAB „P.”, kurioje pasiėmę kaltinime išvardintus rūbus ir nusinešę juos į persirengimo kabinas, susuko į foliją, kad praėjus pro parduotuvės apsaugos vartelius ant jų esanti apsauga necypsėtų, tačiau šių veiksmų jiems nepavyko iki galo įgyvendinti, nes tik išėjus iš parduotuvės jie buvo sustabdyti apsaugos darbuotojų. Svarbu ir tai, kad L. D. viso proceso metu ne kartą nurodė besigailinti tokių savo neteisėtų veiksmų, pažymėjo, kad ateityje to niekada nekartos (t. 1, b. l. 65, 71, 120-120). Esant tokioms aplinkybėms tiek prokuroras kaltinamajame akte nurodė, tiek ir pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad egzistuoja L. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija šiuo atveju neįžvelgia pagrindo abejoti L. D. prisipažinimo bei gailesčio nuoširdumu. Be to, pridurtina, kad ji atlygino dalį, tai yra 285 Eur, jai solidariai priteistos žalos, kurią padarė UAB „P.“ (t. 2, b. l. 164), kas, manytina, taip pat rodo jos apgailestavimą dėl įvykdytų neteistų veiksmų. L. D. nebausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 86), dėl ko spręstina, kad iš esmės ji yra linkusi laikytis įstatymų ir privalomų elgesio taisyklių. Iš ,,Sodra“ duomenų, prieinamų per Lietuvos teismų informacinę sistemą, taip pat matyti, kad ji dirba UAB ,,K.“ priklausančiame sporto klube (duomenyse neskelbtini), šio darbdavio yra charakterizuojama teigiamai kaip darbštumu, iniciatyvumu, kruopštumu bei mokėjimu bendrauti pasižyminti darbuotoja (t. 2, b. l. 162). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad L. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pateikti R. P. charakterizuojantys duomenys bei jo paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme nekelia abejonių dėl jo patikimumo bei tinkamumo būti laiduotoju. Kaip matyti, R. P. yra UAB ,,B.“ direktorius, tai yra bendrovės, kuriai priklauso ir įmonė, kurioje dirba nuteistoji (UAB ,,K.“). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad R. P. anksčiau yra neteistas (t. 2, b. l. 161), tačiau iš 2021 m. lapkričio 12 d. gauto Administracinio nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad per penkerių metų laikotarpį jis keturis kartus baustas administracine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laiduotojo administracinis baustumas nėra absoliuti aplinkybė, paneigianti BK 40 straipsnio taikymo galimybes ir kiekvienu atveju turi būti vertintina padarytų administracinių nusižengimų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Iš minėto išrašo matyti, kad R. P. padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su važiavimu viršijant leistiną greitį, automobilio pastatymą nesumokėjus vietinės rinkliavos, nepranešimą kas vairavo bendrovei priklausantį automobilį, duomenų į rašymo į mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus tvarkos pažeidimus. Įvertinusi laiduotojo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie nėra itin šiurkštūs, be to, paskirtos baudos už juos sumokėtos.

10. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme R. P. paaiškino, kad su L. D. dirba viename pastate, todėl ją mato beveik kiekvieną dieną, pasikalba. Nuteistoji šiuo metu yra apmokoma, kad galėtų pereiti dirbti į pagrindinę įmonę, jis mato joje potencialą. Kalbėdamas su ja jis moko ir aiškina, kad nusikalstamas elgesys tik griauna žmogaus gyvenimą bei reputaciją. Pažymėjo, kad uždraudė L. D. bendrauti su įvykdyto nusikaltimo bendrininkais - E. M. ir G. B., taip pat uždraudė jiems lankytis sporto klube, kuriame dirba L. D.. Laiduotojo manymu, tokie jo pokalbiai ir veiksmai padeda bei ateityje turės įtakos L. D. teisingam elgesiui. Taigi nors R. P. su L. D. matosi ir bendrauja tik darbo metu, tačiau iš išdėstyto akivaizdu, kad jis turi autoritetą bei gali daryti teigiamą įtaką nuteistajai. Be to, pažymėtina, kad L. D. padaryto nusikaltimo pobūdis neleidžia spręsti, kad siekiant koreguoti jos elgesį yra būtinas nuolatinis bendravimas su laiduotoju. Taigi, įvertinusi R. P. asmenybę, jo paaiškinimus, požiūrį į nuteistosios padarytą nusikaltimą bei esant visoms kitoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. D. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją R. P. atsakomybėn. Pagal BK 40 straipsnio 5 dalį laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. R. P. pateiktame prašyme prašė taikyti laidavimą be užstato, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad jis yra verslininkas, valdantis ne vieną įmonę, sprendžia, kad jo materialinė padėtis nėra sunki, todėl skiria laidavimą su 1 000 Eur užstatu.

11. Teisėjų kolegija, įgyvendindama humanizmo, atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, pripažįsta, kad L. D. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra būtinas. Šiuo atveju, įvertinant tiek jos padarytą veiką, tiek jos asmenybę, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus jos atžvilgiu galima užtikrinti atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai yra taikant BK 40 straipsnio nuostatas, nustatant minimalų vienerių metų laidavimo terminą su 1 000 Eur užstatu. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla L. D. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės prašymas taikyti jos atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas yra tenkinamas, dėl jos skunde pateikto alternatyvaus prašymo nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį dalyje dėl L. D. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtos galutinės bausmės – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, panaikinti.

L. D., padariusią BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. P. laidavimą su 1 000 Eur dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, kurį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją R. P. iki 2021 m. gruodžio 17 d. sumokėti 1 000 Eur užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-01-1-21562-2020-3 ir tai, kad jis mokamas už L. D.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinei.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei L. D. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. D. ir laiduotojui R. P. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis). Laiduotojui R. P. nustatytu laiku nesumokėjus šiame nuosprendyje nurodyto užstato, bus laikoma, kad jis atsisakė laidavimo.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis).

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

TeisėjaiJulita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis