Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2023 m. lapkričio 14 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 prom. girtumas), žodinio konflikto metu savo sugyventinei K. B. dešinės rankos delnu tyčia du kartus sudavė į kairę akį, po ko dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą sudavė į dešinės pusės krūtinės sritį ir vieną kartą į nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. M. parodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 18.00 val. grįžo po darbo į namus. Pastebėjo, kad K. B. buvo pavartojusi alkoholio, tačiau kur ir su kuo ji gėrė, nežino. K. B. jam pasiūlė kartu išgerti degtinės. Jis sutiko. Virtuvėje prie stalo jie valgė, gėrė degtinę. K. B. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis supyko, taip pat pavartojo necenzūrinius žodžius. K. B. toliau „koliojosi“. Ji buvo atsistojusi. Tada jis, norėdamas ją nuraminti, savo kūnu, laikydamas ją už rankų, prirėmė prie sienos. Po to išėjo į lauką kartu parūkyti. Rūkydama K. B. vėl jį „koliojo“. Jis jai liepė nusiraminti. Įėjo į namo vidų. K. B. nuėjo į tualetą, o išėjusi iš tualeto vėl pradėjo „koliotis“. Dėl to jis, ją ramindamas, iš pykčio sudavė jai vieną kartą į krūtinės sritį. Kiek atsimena, į akį jis jai nesudavė. K. B. vėl išėjo parūkyti ir tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Jis buvo sulaikytas. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad duodamas parodymus pirmą kartą buvo susijaudinęs po įvykio, nakvojo areštinėje, jam tai nėra įprastas dalykas, galėjo kai kurias aplinkybes ne taip tiksliai papasakoti ar užmiršti. Su sugyventine K. B. 2023 m. lapkričio 14 d. vartojo alkoholį. Būdami abu neblaivūs pradėjo vienas kitą įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius. Net nežino, dėl ko jie pradėjo konfliktuoti. Tuo metu jie buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo. Jis, supykęs ant K. B., atsistojo ir sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių su ranka į kairę akį. Mano, kad sudavė delnu. Atsimena, kad ji dėl to supyko, pradėjo stumdytis, kad nueitų nuo jo, ir jis jai kumščiu sudavė į krūtinės sritį. Kur tiksliai sudavė, nurodyti negali, sudavė tikrai ne daugiau negu vieną kartą. Kai ji nuo jo nusisuko išeiti, jis jai vieną kartą trenkė kumščiu į nugarą. Visus minėtus smūgius jis sudavė dešine ranka, yra dešiniarankis. Pirmos apklausos metu papasakojo ne apie visus smūgius, kuriuos sudavė K. B., galvojo, kad jam pavyks išvengti bausmės ir atsakomybės, bet visą laiką labai jaudinosi ir gailėjosi dėl to, ką padarė, supranta, kad turi pasakyti, kaip viskas įvyko, yra pasiruošęs už savo veiksmus atsakyti ir gauti bausmę, kurią jam paskirs. Tokio pobūdžio konfliktas buvo pirmas, išleistas iš areštinės jis K. B. atsiprašė. Alkoholį vartoja retai, nes nuolat dirba. Kol vyksta tyrimas, jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau, pasibaigus tyrimui, jis vėl planuoja gyventi su K. B. jos gyvenamosios vietos adresu, nes ji pati to pageidauja. Pasižada, kad daugiau K. B. atžvilgiu smurto nenaudos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be A. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2023 m. lapkričio 14 d. K. B. pareiškimu, nukentėjusiosios K. B. parodymais, 2023 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. M. 2023 m. lapkričio 14 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 prom. girtumas), žodinio konflikto metu savo sugyventinei K. B. dešinės rankos delnu tyčia du kartus sudavė į kairę akį, po ko dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą sudavė į dešinės pusės krūtinės sritį ir vieną kartą į nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą, todėl jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus A. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę A. M., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus – šeimos nario – sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. M. – neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant A. M. visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skirtiną bausmę įskaitytinas A. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 14 d. 20.50 val. iki 2023 m. lapkričio 15 d. 14.51 val., t. y. viena diena, kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją užbaigti per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios dienos, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 14 d. 20.50 val. iki 2023 m. lapkričio 15 d. 14.51 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją užbaigti per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.