Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimo ir 2008 m. birželio 20 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos rajono policijos komisariato viešosios policijos Patrulio būrio (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gegužės 22 d. surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.E880038 už tai, kad šis, 2008 m. gegužės 19 d., apie 19.10 val., Vaižganto gatvėje, Utenoje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 70 punkto reikalavimus (b. l. 5).

II.

A. B. 2008 m. birželio 18 d. pateikė Utenos rajono apylinkės teismui prašymą išdėstyti paskirtos 2200 Lt baudos mokėjimą dvejiems metams ir grąžinti jam priverstinai nuvežtą automobilį (duomenys neskelbtini) saugomą R. Karaliaus individualioje įmonėje. Nurodė, jog augina du mažamečius vaikus, žmona yra vaiko priežiūros atostogose, jo vidutinis mėnesio atlyginimas siekia tik 800 Lt, santaupų neturi, todėl paskirtos visos baudos iš karto sumokėti negali. Taip pat pažymėjo, jog transporto priemonė reikalinga ne tik važiuoti į darbą, bet ir vaikus vežti pas gydytojus, lankyti kaime tėvus. Be to, išdėsčius baudos mokėjimą, jis be pagrindo turės mokėti mokestį už automobilio saugojimo paslaugas, kuris po dviejų metų, jei mokestis nekils, sudarys 7300 Lt (10 Lt per dieną), kas viršys automobilio vertę (b. l. 42).

III.

Dėl nutarimo, kuriuo skirta nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nurodo, jog nutarimas naikintinas, nes: 1) neįrodytas pažeidimo faktas, t. y. tai, jog jis automobilį vairavo. Teigia, jog 2008 m. gegužės 19 d., apie 16 val., atvažiavo prie Vaižganto g. 30 esančio namo, kur paliko automobilį, o pats nuėjo į tame name esantį alaus barą, kur sutiko pažįstamą R. R., pakvietusį jį išgerti alaus. Begeriant alų paskambino žmona, su kuria sutarė, jog ši ateis parvaryti mašiną. Baigęs gerti, su draugu nuėjo į mašiną, kur užmigo ir po kiek laiko atsibudo draugo pažadintas, kai šalia stovėjo pareigūnas E. G. Pažymi, jog atvykusiems policininkams teigė, jog nevairavo, ką patvirtino ir teisme apklaustas pareigūnas M. V.; 2) teismas rėmėsi prieštaringais E. G. parodymais ir nenurodė, kodėl atmeta kitų pareigūnų parodymus. E. G. teigė, jog priėjo prie jo automobilio po dviejų minučių, tačiau jį jau buvo sunku pažadinti. Mano, kad tai neįtikinama. Liudytojo R. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jis sustabdė automobilį, kurį vairavo A. B., tuo tarpu M. V. teisme parodė, jog automobilyje rado vairuotoją miegantį; 3) teismo išvada, jog jis su draugu buvo smarkiai apgirtę, dėl ko negali atsiminti tikslių įvykio detalių, nepagrįsta, nes teisme jis su R. R. buvo blaivūs ir davė nuoseklius paaiškinimus; 4) byloje yra trys administracinio teisės pažeidimo protokolai, kuriuo iš jų rėmėsi teismas – neaišku. M. V. teisme nurodė, jog protokolą rašė pažeidimo vietoje, tačiau teismui pateikta byla su 2008 m. gegužės 22 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Mano, jog taip pareigūnai sąmoningai klaidino teismą, nes pirminiame administracinio teisės pažeidimo protokole jo veika kvalifikuota pagal kitus ATPK straipsnius; 5) turėdamas tris administracinio teisės pažeidimo protokolus ir nustatęs pažeidimą, teismas negalėjo atskirti idealiąja sutaptį sudarančius pažeidimus, dėl ko dėl to pačio jo elgesio įvertinimo sprendžia dvi skirtingos institucijos, kas gali lemti skirtingus sprendimus, nebegalimas nuobaudų subendrinimas.

Dėl nutarimo, kuriuo atsisakyta jam grąžinti nuvežtą transporto priemonę, nurodo, kad teismas pats sau prieštarauja, t. y. dėl sunkios jo turtinės padėties baudos mokėjimą išdėstė, tačiau kartu konstatavo, jog automobilis bus grąžintas tik sumokėjus visą paskirtą baudą. Pažymi, jog nutarimą, kuriuo skirta nuobauda, apskundė, tuo tarpu mašina visą tą laiką bus saugoma aikštelėje, kurioje užsaugojimą turi mokėti po 20 Lt už parą, ir kas per du metus sudarys 14400 Lt bei viršys paskirtos baudos dydį šešis su puse karto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas 2008 m. birželio 16 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, A. B. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

A. B. pažeidimą neigia iš esmės ginčydamas vieną pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementą – vairavimo neblaiviam faktą.

Tikrosioms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas apklausė M. V., R. J., R. R., E. G., A. B. ir R. R., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų (M. V., R. J. ir E. G.) parodymų nenustatyta, konkrečių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jie pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Abejonių dėl to, kad policijos pareigūnai M. V. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) bei R. J. (dirbęs pažeidimo dieną kartu su M. V.) vairuojančio A. B. nematė – nėra. Iš jų surašytų tarnybinių pranešimų matyti, jog į pažeidimo vietą atvyko pagal gautą pranešimą, jog Vaižganto gatvėje, ties 30-uoju namu, postinis E. G. yra sulaikęs neblaivų vairuotoją (b. l. 9, 11). Analogiškas aplinkybes pareigūnai patvirtino ir apklausti teisme pažymėję, jog atvykę pagal iškvietimą rado E. G. stovintį šalia mašinos, kurioje sėdėjo neblaivus A. B., pastarajam siūlyta tikrintis girtumą, išaiškinus tokio elgesio atisakymo pasekmes, tačiau šis atsisakė (b. l. 30 – 31). Tuo tarpu apeliantas skunde mini 2008 m. gegužės 22 d. tarnybinį pranešimą, kuriame neva R. J. nurodė neteisingas įvykio aplinkybes, tačiau tokios datos tarnybinio pranešimo byloje apskritai nėra, be to, esminiai šioje byloje yra E. G., vienintelio betarpiškai stebėjusio pažeidimo darymą, policijos pareigūno parodymai, kurie, skirtingai nei teigia apeliantas, yra aiškūs ir nuoseklūs bei nepaneigti. Apklaustas teisme liudytoju E. G. parodė, jog važiuodamas paskui A. B. matė, kaip šis vingiavo po kelią, iš savo akiračio jo nebuvo paleidęs, o šiam sustojus, prie mašinos netrukus (apytiksliai po kelių minučių) priėjo, tačiau vairuotojas su keleiviu miegojo, apie įvykį pranešė policijos budėtojui ir laukė atvykstančio ekipažo. Apeliantas teigdamas, jog pareigūnas E. G. tiesiog „sukūrė versiją“, jokių aplinkybių, dėl kurių šis būtų tai suinteresuotas daryti, nenurodo. Iš E. G. tarnybinio pranešimo ir parodymų teisme matyti, jog pareigūnas daromą pažeidimą pastebėjo važiuodamas namo jau po savo tarnybos laiko, pastebėjęs įtartinai važiuojantį automobilį jį sekė, šiam sustojus ir pamačius neblaivų vairuotoją pranešė policijai ir prie galimai padariusio pažeidimą vairuotojo pastarųjų laukė, kas, teisėjų kolegijos nuomone, rodo E. G. ypatingą profesinę atsakomybę ir stiprų pilietiškumo jausmą.

A. B. kelia abejones dėl E. G. teiginio, jog priėjęs prie jo automobilio po 2 minučių rado jį miegantį, kas, anot apelianto, neįtikinama. Šiuo aspektu pažymėtina, jog E. G. parodė, kad stebėjo daromą pažeidimą apie 19 val., policijos pareigūnai M. V. ir R. J. nurodė, jog pranešimą iš budėtojų dalies gavo apie 19.10 val., taigi matyti, jog tarp A. B. sustojimo ir E. G. pranešimo apie galimą KET pažeidimą policijos budėtojų daliai praėjo tik kelios minutės, kurios, turint omeny pareigūno parodymus apie A. B. vairavimo pobūdį (važiavo vingiais), išorės aprašymą (sklido itin stiprus alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli), buvo pakankamos staiga užmigti, be to, A. B. apeliaciniame skunde pats nurodo, jog nepamena, kiek laiko miegojo.

Liudytojų A. B. bei R. R. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, teisėjų kolegija nutarime išdėstytus jų atmetimo motyvus palaiko ir jų nebekartoja. Papildomai pažymėtina, jog šie asmenys su apeliantu susiję (A. B. – žmona, R. R. - pažįstamas), todėl galimai suinteresuoti padėti išvengti administracinės atsakomybės, ką tik patvirtina šių liudytojų parodymų neatitikimas paties apelianto paaiškinimams. A. B. teisme tvirtino, jog jai vyras skambino su prašymu parvairuoti mašiną apie 18 val., tačiau ji išeiti negalėjo, nes neturėjo kam palikti mažamečio vaiko, o vakare grįžęs namo vyras viską jai papasakojo. Tuo tarpu pats apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog žmona į pažeidimo vietą visgi atėjo, kai jam jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nors nei pati sutuoktinė, nei pareigūnai tokios aplinkybės nenurodė, teisme taip pat minėjo, jog padauginęs alaus pats skambino žmonai, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo, jog begeriant alų jam paskambino žmona, su kuria sutarė, jog ateis parvairuoti mašiną. R. R. teigė, jog su apeliantu susitiko prie parduotuvės, o A. B. skunde rašo, jog R. R. sutiko bare. Taigi tokie netikslumai, įvertinus visą byloje esančią medžiagą, leidžia teismui apelianto keliamą įvykio versiją atmesti ir vertinti ją kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl apelianto teiginio, jog byloje yra trys skirtingi administracinio teisės pažeidimo protokolai, todėl neaišku, kuriuo iš jų rėmėsi teismas nagrinėdamas bylą, pasakytina, jog Utenos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyris siuntė pirmosios instancijos teismui nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal 2008 m. gegužės 22 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.E880038, kuriame atskleista pažeidimo esmė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (b. l. 2, 5). Koks protokolas, vadovaujantis ATPK 261 ir 224 straipsniais, teismui buvo perduotas, tokia (pagal jame suformuotą administracinį kaltinimą) administracinio teisės pažeidimo byla ir buvo pagrįstai nagrinėta. Jokių abejonių apeliantui šiuo aspektu negalėjo kilti, nes teismo posėdžio protokoluose aiškiai įvardintas ir užakcentuotas pažeidimas, dėl kurio vyko teisminis nagrinėjimas (b. l. 18, 27), asmuo posėdžiuose dalyvavo su advokatu ir nuo aiškiai pareikšto kaltinimo gynėsi, dėl to paties įvykio surašytų kelių protokolų buvo aiškintasi teismo posėdžiuose (b. l. 30), kur pats apeliantas apie protokolo perrašymo aplinkybes davė paaiškinimus (b. l. 29). Vien ta aplinkybė, jog byloje yra surašyti keli administracinio teisės pažeidimo protokolai (teismui medžiaga pagal juos neperduota nagrinėti), bylos nagrinėjimo ribų neišplečia ir netrukdo asmeniui gintis nuo pareikštų administracinių kaltinimų kitose, jeigu jos pradėtos, administracinių teisės pažeidimų bylose. Apeliaciniame skunde minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties Nr.N575-2303-08 išaiškinimai dėl teismo teisės skirti nuobaudą ir už pažeidimą, kuris sudaro idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą, tačiau kurį įgaliota nagrinėti kita institucija, nagrinėjamu atveju netaikytini, nes iš esmės skiriasi faktinės bylos aplinkybės, t. y. cituotoje byloje dėl kelių pažeidimų buvo surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris ir perduotas teismui, o šiuo atveju surašyti keli protokolai, tačiau teismui perduotas tik vienas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimas, kiek liečia padarytos veikos kvalifikavimą ir nuobaudos už jį skyrimą, teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Dėl transporto priemonės grąžinimo

Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. nutarimu išdėstė A. B. 2008 m. birželio 16 d. nutarimu skirtos 2200 Lt baudos mokėjimą dvejų metų laikotarpiui, o asmens keltą prašymą grąžinti jam transporto priemonę netenkino pasirėmęs ATPK 269 straipsnio 7 dalimi.

ATPK 269 straipsnio 7 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamų nutarimų priėmimo metu) numatė, jog nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Aiškindamas šios nuostatos turinį, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, ir išdėsčius asmeniui skirtos baudos mokėjimą, transporto priemonė gali būti grąžinta tik sumokėjus visą baudą. Pažymėtina, jog su tokia pozicija teisėjų kolegija sutiko, tačiau kilus pagrįstų abejonių, jog tokia imperatyvia įstatymo nuostata galimai nepagrįstai suvaržomos teismo galios, ir tarp minėta nuostata taikomų suvaržymų, jų apimties ir pobūdžio bei tokiomis priemonėmis siekiamų tikslų nėra teisingos ir protingos pusiausvyros, 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar byloje taikytina ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Išnagrinėjęs šį prašymą, Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, jog ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata (tiek 2007 m. gruodžio 13 d., tiek 2008 m. liepos 3 d. redakcija) „nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo ir prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nurodė, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina. Ginčijamą nuostatą aiškindamas kitų ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatų kontekste (inter alia „jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“), teismas pažymėjo, jog priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes. Tokia priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – vertintina kaip proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams, tačiau pagal ginčijamą nuostatą priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį vertintinas kaip priemonė administracinių nuobaudų – baudos ar administracinio arešto – įvykdymui užtikrinti. Šiuo atveju priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimu iš esmės siekiama užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtos nuobaudos – baudos ar administracinio arešto įvykdymą. Teismas pabrėžė, jog tokiu atveju asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso priverstinai nuvežta transporto priemonė (arba jis yra teisėtas jos valdytojas), negali laisvai savo nuožiūra jos naudoti, be to, priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (teisėtas valdytojas) ir asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio priverstinai nuvežta transporto priemonė, gali būti skirtingi, kadangi galimi ir tokie atvejai, kai asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio priverstinai nuvežama transporto priemonė, buvo neteisėtai ją užvaldęs. Atsižvelgiant į tai, prieita išvados, jog ginčijamoje nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimo dalis, kurioje nurodyta, jog A. B. vairuota ir jam priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) saugoma R. Karaliaus individualioje įmonėje, grąžintina tik po to, kai bus sumokėta paskirta bauda, naikintina, o 2008 m. birželio 20 d. nutarimo dalis, kuria atmestas A. B. prašymas grąžinti jam automobilį, keistina, ir toks asmens prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais,

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimo panaikinimo tenkinti iš dalies ir nutarimą pakeisti: nutarimo dalį, pagal kurią automobilis (duomenys neskelbtini), saugomas R. Karaliaus individualioje įmonėje, Vyžuonėlių kaime, Utenos rajone, grąžinamas po to, kai bus sumokėta paskirta bauda, panaikinti, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

A. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimo pakeitimo tenkinti: nutarimo dalį, kuria atmestas A. B. prašymas grąžinti jam automobilį (duomenys neskelbtini), saugomą R. Karaliaus individualioje įmonėje, Vyžuonėlių kaime, Utenos rajone, pakeisti ir A. B. prašymą tenkinti.

Nutartis neskundžiama.