- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- A20.-219-1009/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00200-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
- Advokatai
- Vitalijas Jariščenka
dalyvaujant asmenims, kurių atžvilgiu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę B. J. M., R. E. A.,
nedalyvaujant asmenims, kurių atžvilgiu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nepilnamečiams I. E. E. E., R. E. E. E.,
asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę atstovui advokatui Vitalijui Jariščenkai,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Dariui Kazėnui,
teismo posėdyje išnagrinėjus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir Institucija) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Irako Respublikos piliečiais prisistatančiais asmenims B. J. M., R. E. A. ir jų nepilnamečiams vaikams I. E. E. E., R. E. E. E.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius kreipėsi į teismą dėl Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems asmenims – B. J. M., R. E. A. ir jų nepilnamečiams vaikams I. E. E. E., R. E. E. E. – alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, t. y. apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos.
Teikime nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos pareigūnai, Varėnos rajono savivaldybės, Marcinkonių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose 2021 m. liepos 28 d., 6.35 val. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusius 4 asmenų grupę, Irako Respublikos piliečiais prisistačiusius asmenis B. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), R. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), I. R. E. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R. E. E., gim. (duomenys neskelbtini), kurie su savimi turėjo pasų kopijas ir visi raštu pasiprašė politinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Kadangi užsieniečių šeima į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio punktą, neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdama teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų (vizų ar kitų dokumentų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje) ir esant Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, jie buvo apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, o 2021 m. rugsėjo 24 d. užsieniečiai buvo perkelti į Pabėgėlių priėmimo centrą, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol.
2021 m. spalio 20 d. Migracijos departamentas užsieniečių atžvilgiu, priėmė sprendimą Nr. 21M34094 ,,Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, (toliau - sprendimas dėl išsiuntimo), kurį buvo pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams, tačiau nesutikdami su priimtu sprendimu užsieniečiai 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė skundą Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri, 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą atmesti skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjai R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečiai vaikai I. R. E. E. ir R. R. E. E., atstovaujami savo įstatyminių atstovų R. E. A. ir B. J. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu. 2022-01-18 Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1562-983/2022 pareiškėjų R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečių vaikų I. R. E. E. ir R. R. E. E. skundą tenkinti iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M34094 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstant taip: „Uždrausti R. E. A. ir B. J. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M34094 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstant taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl R. E. A. ir B. J. M. draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeisti ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 – osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1313 dalį. Kitus pareiškėjų skundo reikalavimus atmesti. 2022 m. kovo 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1360-502/2022 pareiškėjų R.E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečių vaikų I. R. E. E. ir R. R. E. E. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. vasario 24 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos R. E. A. atžvilgiu, o 2022 m. vasario 25 d. B. J. M. ir jų nepilnamečių vaikų I. R. E. E., R. R. E. E. ,atžvilgiu priėmė sprendimus įleisti asmenis į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį UTPĮ 140-8 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Dėl šio sprendimo užsieniečiai apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Kadangi R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečiai vaikai I. R. E. E. ir R. R. E. E. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios patalpos, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuva, taip pat neturi pragyvenimo lėšų Lietuvoje, o įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, pasikeitė užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, dėl ko užsieniečiams reikalinga skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, šešių mėnesių terminui.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti, skirti Irako Respublikos piliečiams R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečiams vaikams I. R. E. E. ir R. R. E. E. 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo buvo apskųstas ir šiuo klausimu priimtas galutinis bei neskundžiamas Lietuvos Vyriausio administracinio teismo sprendimas, po kurio, pasikeitus užsieniečių teisiniam statusui ir jiems nebesant prieglobsčio prašytojams, reikalinga spręsti klausimą dėl užsieniečių išsiuntimo iš šalies. Institucijos atstovas paaiškino, kad iki šio momento nuo faktinio sulaikymo momento asmenų judėjimo laisvė yra apribota.
Žemesnės instancijos teismas
Asmenys, kurių atžvilgiu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – R. E. A. ir B. J. M. teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkiti arba bent jau jų vaikams neriboti judėjimo laisvės.
R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečių vaikų atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad šeima turi nepilnamečių vaikų, šeimos su nepilnamečiais vaikais gali būti sulaikomos tik išimtinais atvejais, o prašymas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę turėtų būti tenkintinas iš dalies, neribojant judėjimo laisvės.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Irako Respublikos piliečiai B. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), R. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiais vaikais I. R. E. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R. E. E., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 28 d. neteisėtai. 2021 m. spalio 20 d. Migracijos departamentas užsieniečių atžvilgiu, priėmė sprendimą Nr. 21M34094 dėl išsiuntimo, tačiau nesutikdami su priimtu sprendimu užsieniečiai pateikė skundą Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri, 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą atmesti skundą kaip nepagrįstą. Šį komisijos sprendimą paraiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjų R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečių vaikų I. R. E. E. ir R. R. E. E. skundą patenkino iš dalies, pakeisdamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M34094 rezoliucinės dalies 3 punktą, sutrumpindamas uždraudimo R.E. A. ir B. J. M. atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų, bei 4 punktą, nurodydamas trumpesnį draudimo atvykti ir apsigyventi nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos terminą iki 2 metų; taip pat šiais pakeitimais pakeisti ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 –osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1313 dalį. Teismui palikus galioti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio užsieniečiams ir juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, 2022 m. vasario 24 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos R. E. A. atžvilgiu, o 2022 m. vasario 25 d. B. J. M. ir jų nepilnamečių vaikų I. R. E. E., R. R. E. E., atžvilgiu priėmė sprendimus įleisti asmenis į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, taip pat apgyvendinti juos laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teikimo nagrinėjimo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.517 Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatomis.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Taigi šiuo atveju Valstybės sienos apsaugos tarnyba prašymu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo į teismą Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje nustatytu pagrindu gali kreiptis tik esant šių sąlygų visumai:
1. šalyje turi būti paskelbta karo padėtis, ar nepaprastoji padėtis, ar ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio arba nepraėjo 28 dienos po pabaigos;
2. VSAT neturi būti nustačiusi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kuomet privalo (turi pareigą) priimti sprendimą apgyvendinti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
3. nenustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai.
Nagrinėjamoje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipėsi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepriėmusi sprendimo apgyvendinti šioje byloje suinteresuotus asmenis 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Tačiau su tokia pareiškėjo pozicija teikimą nagrinėjantis teismas sutikti negali.
Sutinkamai su Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, turi būti įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiame 2021 m. spalio 20 d. Migracijos departamento sprendime, nustatyta, kad šioje byloje suinteresuoti asmenys tik el. paštu pateikė asmens dokumentų kopijas, todėl yra pagrindas manyti, kad išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos teritorijos gali pasilėpti, jie neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Iš 2022 m. vasario 24 ir 25 d. Migracijos departamento sprendimų matyti, kad nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkto pagrindai, t. y. tai, kad užsieniečiai neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Taip pat iš bylos duomenų bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad jie neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės atitinka įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus.
Pažymėtina, kad 2022 m. vasario 24 ir 25 d. Migracijos departamento sprendimais B. J. M., R. E. A. ir jų nepilnamečiams vaikams I. E. E. E., R. E. E. E. jau yra apribota teisė judėti šešiems mėnesiams nuo minėtų sprendimų priėmimo dienos. Byloje duomenų apie tai, kad šie sprendimai būtų panaikinti ar apskųsti nėra, todėl akivaizdu, kad judėjimo laisvė minėtiems asmenims jai ir taip yra apribota.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimą Nr.517, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ir esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytus pagrindus, o būtent 1, 2, 3 p. numatytus pagrindus: Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėjo pareigą, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priimti sprendimą apgyvendinti šioje byloje suinteresuotus asmenis 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokią pareigą įsakmiai Įstatymu nustatė įstatymo leidėjas, nesuteikiant Valstybės sienos apsaugos tarnybai, esant nurodytoms aplinkybėms, diskrecijos teisės, t. y. teisės pasirinkti priimti kokį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 3 dalimi, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, 140²⁰ straipsnio 1 dalimi,
nutarė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimo netenkinti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.