- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-370-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20513-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- G. V., K. J.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiosios G. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš M. G., R. M. ir E. P. priteista 1140 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios K. J. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su R. M., M. G. bei asmeniu, kurio baudžiamoji byla išskirta, 2015 m. balandžio 8 d. veikdami bendrai su ir kitais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą - pinigus, 2015 m. balandžio 8 d., laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 16.00 val., R. M. ir M. G., kurie tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kelis kartus paskambinus neteisėtai laikomu mobilaus ryšio telefonu G. V. į pastarosios mobilaus ryšio telefoną ir prisistačius AB „Swedbank“ darbuotoju, melagingai nurodžius, kad iš G. V. ir jos sutuoktiniui V. V. priklausančių banko sąskaitų atliekami nelegalūs pavedimai, telefonu paprašė padiktuoti prisijungimų prie elektroninių bankininkysčių duomenis, G. V. patikėjus tokiais R. M. ir M. G. pasakymais, telefonu padiktavo prašomus prisijungimus prie elektroninių bankininkysčių, kuriuos vėliau R. M. ir M. G. perdavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui, kuris būdamas (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje, panaudodamas kompiuterį su internetine prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas G. V. ir jos sutuoktinio V. V. AB „Swedbank“ bankas suteiktus asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. vartotojų identifikavimo numerius, PIN kodus bei slaptažodžius, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, panaudodamas apgaulę - suklaidindamas elektroninę sistemą ir pateikdamas save kaip G. V. ir V. V., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją - prisijungė prie G. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ ir V. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, kuriose neteisėtai atliko finansines operacijas, o būtent: 2015 m. balandžio 8 d. du kartus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš G. V. minėtos sąskaitos buvo pervesta po 0,01 EUR greitajam kreditui gauti, po ko 2015 m. balandžio 8 d. G. V. sąskaita buvo papildyta 300 eurų iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtos sąskaitos pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 673222001, vėliau asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, žinodamas, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu, R. M. ir M. G. pateikė savo draugo R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, buvo leidęs naudotis jam priklausančia banko kortele, į kurią iš G. V. minėtos banko sąskaitos buvo pervesta 330 eurų, kuriuos R. M. ir M. G. nurodymu asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, nuėmė bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė kitiems ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims, bei 2015 m. balandžio 8 d. keturis kartus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš V. V. minėtos banko sąskaitos buvo pervesta po 0,01 EUR greitajam kreditui gauti, po ko 2015 m. balandžio 8 d. minėta V. V. banko sąskaita buvo papildyta iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtos sąskaitos du kartus pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. 673165001 - 300 eurų suma ir pagal sutartį Nr. 9773738001 - 750 eurų suma, vėliau asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, žinodamas, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu, R. M. ir M. G. pateikė savo draugo R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris asmeniui, kurio baudžiamoji byla išskirta, buvo leidęs naudotis jam priklausančia banko kortele, į kurią iš V. V. minėtos banko sąskaitos buvo pervesta 500 eurų, kuriuos R. M. ir M. G. nurodymu asmuo, kurio byla išskirta, nuėmė bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė kitiems ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims, bei E. P., kuris tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, žinodamas, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu, R. M. ir M. G. pateikė savo pažįstamo N. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią be N. G. žinios iš V. V. priklausančios banko sąskaitos buvo pervesta 549 eurai, iš kurių 500 eurų, E. P. nurodymu, nežinodamas, jog pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, N. G. nuėmė bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) ir E. P. nurodymu perdavė kitiems ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims.Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių kaltinamojo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog yra nekaltas ir nuteistas nepagrįstai. Nurodo, jog kitų nuteistųjų nepažinojo –jie ir apeliantas bausmes atlikinėjo skirtinguose būriuose. Tai, kad vieną kartą yra teistas už analogišką nusikaltimą, nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu ir dėl šio nusikaltimo. Skunde taip pat teigiama, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikaltimą, byloje nėra. Perduoti kitam nuteistajam sesers vyro banko sąskaitą, kad būtų pervesta skola, nėra nusikaltimas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas.Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, todėl atmetami.Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas šių taisyklių vertindamas įrodymus nepažeidė, išsamiai išanalizavo tiek asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje ištirtų įrodymų turinį, juos nuodugniai lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, tinkamai įvertino jų patikimumą, nurodė motyvuotas išvada, kodėl vienus duomenis laiko įrodymais, o kitus vertina kritiškai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadų tiek dėl faktinių veikos padarymų aplinkybių, tiek dėl nuteistojo kaltės pagrįstumu.Nors nuteistasis kaltės nepripažino, tačiau jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje įrodo visuma nuosprendyje išanalizuotų įrodymų, kurie tarpusavyje logiškai susiję ir atspindi nuoseklią įvykių seką. Byloje nukentėjusiųjų G. V. ir V. V. parodymais, jų protokolais-pareiškimais nustatyta, jog telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule 2015 m. balandžio 8 d. buvo išvilioti elektroninės bankininkystės duomenys su prisijungimo kodais bei slaptažodžiais. Rašytiniai bylos duomenys patirtina, jog būtent tą dieną minėto mobilaus ryšio numeris veikė telefono aparate, kurio bazinės stoties veikimo bokštai buvo (duomenys neskelbtini) mieste ir apėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, kurioje tuo metu bausmę atlikinėjo nuteistieji. Be to, telefono aparatas, kuriuo buvo naudojamasi minėtu telefono numeriu įvykio metu, 2015 m. gruodžio mėnesį buvo rastas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2015 m. liepos 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, jog, imant greituosius kreditus, telefono numeris buvo nurodytas būtent toks pat, iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajai. Be to, G. V. ir V. V., o taip pat liudytojų R. G. bei N. G. bankų sąskaitų išrašai, t. y. objektyvūs duomenys, bei nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad išviliotais internetinės bankininkystės duomenimis pasinaudota tą pačią dieną, nukentėjusiųjų vardu gautos paskolos taip pat tą pačią buvo pervestos į R. G. bei N. G. sąskaitas. J. K., t. y. asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, parodymais, o taip pat ir R. G. parodymais nustatyta, jog J. K. už atlygį vykdė nuteistųjų R. M. bei M. G. nurodymus, ką daryti su pinigais, pervestais į jo, t. y. J. K., bei R. G. sąskaitas. Patvirtino, jog 2015 m. balandžio 8 d. pinigus iš R. G. sąskaitos po to, kai į ją buvo pervesti nukentėjusiųjų vardu gauti kreditai, išgrynino ir kitiems asmenims perdavė būtent nuteistųjų M. G. ir R. M. nurodymu. J. K. parodymus, jog su nuteistaisiais M. G. bei R. M. jis susipažino per L. S., kuris nurodė nuteistųjų kontaktus kai J. K. pasakė ieškąs darbo, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats L. S.. Nors jis teigė tada kalbėjęs ne apie sukčiavimus, o apie telefonų permetimą į pataisos namus, ką patvirtina ir faktas, jog J. K. buvo sulaikytas bandydamas permesti telefonus, tačiau L. S. parodymai svarbūs tuo, jog patvirtina buvus ryšį tarp J. K. bei nuteistųjų, o L. S. nurodytos J. K. susipažinimo su nuteistaisiais aplinkybės, kurios sutampa su paties J. K. nurodytomis aplinkybėmis, leidžia tikėti J. K. parodymais ir juos vertinti kaip patikimus. Tai, kad J. K. bendravo su pataisos namuose tuo metu buvusiais M. G. ir R. M., kad jis vykdė jų nurodymus dėl pinigų išgryninimo, kad J. K. gyveno iš sukčiavimo būdu gautų pinigų, patvirtino ir liudytojas R. G., kurio parodymus vertinti kaip nepatikimus nebuvo pagrindo. Šių duomenų visuma patvirtina ir rodo, jog visa pinigų gavimo apgaulės būdu schema, pervedimo į kitų asmenų sąskaitas ir išgryninimo schema, sistema buvo gerai apgalvota ir organizuota. Tą pačią dieną kai buvo išvilioti internetinės bankininkystės duomenys, šiais duomenimis buvo pasinaudota ir paimti kreditai bei pervesti į nuteistųjų nurodytas sąskaitas, tą pačią dieną jie taip pat ir buvo išgryninti. Toks veikimo būdas (skubus naudojimasis elektroninės bankininkystės duomenimis, kreditų paėmimas ir jų išgryninimas, toje schemoje dalyvaujant ne vienam asmeniui) rodo, jog nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys, nors ir visi tarpusavyje vienas kito galimai nepažinojo, tačiau veikė suprasdami, jog nusikalstamoje veikoje dalyvauja daugiau asmenų, suprasdami, kad savo veiksmais vienas kitam padeda, ir neabejotinai suprato, jog pinigai yra gauti neteisėtai – sukčiavimo būdu, o kiekvieno jų veiksmas buvo reikšmingas indėlis į nuskalstamos veikos padarymą.Byloje taip pat nustatyta, jog tą pačią dieną, kai iš nukentėjusiųjų G. V. buvo išvilioti jos ir sutuoktinio internetinės bankininkystės duomenys bei šiais duomenimis pasinaudojus paimti kreditai, dalis jų buvo pervesta į N. G. sąskaitą. Byloje taip pat nustatyta, kad N. G. apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog šia sąskaita naudojosi jo žmonos brolis E. P., kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ir būtent jo nurodymu tą pačią dieną, kai buvo pasinaudota nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenimis ir gauto kredito dalis pervesta į N. G. sąskaitą, E. P. paskambino liudytojui iš įkalinimo įstaigos ir prašė dalį pinigų pervesti į kitų asmenų banko sąskaitas. Pagal šį nurodymą dalį pinigų liudytojas pervedė nurodytai L. N. paštu, į kitas nurodytas sąskaitas pinigus pervesti atsisakė, tada būtent E. P. nurodymu išgrynintus pinigus perdavė apelianto nurodytiems asmenims. Sužinojęs, kad jo sąskaita užblokuota, liudytojas suprato, kad buvo įtrauktas į nusikalstamą veiklą ir likusius pinigus pervedė atgal į sąskaitą, iš kurios tie pinigai buvo jam atsiųsti. Kad naudojosi N. G. banko sąskaita, neneigė ir pats apeliantas. Tačiau jis teigė, jog į šią sąskaitą pervestos sumos buvo skolos už pataisos namuose parūpintus telefonus. Kadangi jis taip pat buvo skolingas, nurodė kam šiuos pinigus pervesti. Šiuos teiginius apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, motyvuotai juos atmetė, nes jie prieštarauja pirmosios instancijos teisme ištirtų duomenų visumai. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog nuteistojo teiginiai dėl skolų tik deklaratyvūs, jų niekas nepatvirtina, nuteistasis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iš liudytojo N. G. parodymų, kurie pagrįstai pripažinti patikimais, matyti, jog tiesiogiai su juo dėl pinigų bendravo būtent nuteistasis E. P.. Nurodymus ką daryti su pinigais, kam ir kaip persiųsti davė pats E. P. būtent tą pačią dieną, kai buvo pasinaudota nukentėjusiųjų internetinės bankininkystės duomenimis, iš karto po to, kai iš V. V. sąskaitos buvo pervestas apgaule gautas kreditas. Tai rodo, jog apeliantui nebejotinai buvo žinoma apie šių pinigų atsiradimo aplinkybes. Dar tą pačią dieną dalis šių pinigų apelianto nurodymu buvo išsiųsta paštu, o kita dalis perduota būtent E. P. nurodytiems skirtingiems asmenims. Šių įvykių eiliškumas, skuba pinigus kuo greičiau pervesti iš liudytojo sąskaitos arba juos išgryninti patvirtina, jog nuteistajam buvo žinoma apie šių pinigų kilmę ir paneigia jo versiją dėl skolų. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, E. P. versiją dėl skolų už telefonus iš dalies paneigia ir liudytojų L. A. (N.), kuriai N. G. E. apelianto nurodymu paštu nusiuntė dalį iš V. V. sąskaitos gautų pinigų, bei L. A. parodymai. L. A. parodė, jog kartą jos sutuoktinis L. A., kuris kalėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, prašė iš pašto nuimti pinigus ir perduoti jo draugui. Ji pertraukos darbe metu pašte nuėmė pinigus ir atidavė D. D.. L. A. patvirtino šias aplinkybes. Parodė, jog pažįsta kaltinamuosius, nes kartu atlikinėjo bausmę, su E. P. buvo viename būryje. Parodė, kad kažkuris iš nuteistųjų paprašė jo laisvėje esančio žmogaus sąskaitos, todėl jis davė savo sutuoktinės sąskaitą. Jai buvo pervesti pinigai, kuriuos ji perdavė D. D.. Atsižvelgiant į tai, kad E. P. nurodė N. G. dalį iš V. V. sąskaitos gautų pinigų būtent paštu pervesti L. A., kuri patvirtino sutuoktinio prašymu pašte nuėmusi gautus pinigus bei perdavusi kitam asmeniui, o L. A. patvirtino pažinojęs visus nuteistuosius ir davęs sąskaitą vieno iš jų prašymu, darytina išvada, jog E. P. nebejotinai buvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką ir jis suprato, kad veikė bendrai su nuteistaisiais R. M. bei M. G.. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas neabejotinai suprato, jog bendrai dalyvauja nusikalstamoje veikoje, suvokė, kad pinigai gauti neteisėtai, sukčiaujant. Parūpinęs N. G. sąskaitą bei pasinaudojęs juo ir davęs nurodymą dalį pinigų tą pačią dieną pervesti į L. N. sąskaitą bei davęs nurodymą dalį jų išgryninti, nebejotinai suvokė, kad savo veika prisideda prie šios nusikalstamos veikos ir dalyvauja jos padaryme.Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas nuteistojo parodymus, E. P. kaltę pagrįstai grindė nuosprendyje išdėstytais nukentėjusiųjų, liudytojų N. G., R. G. parodymais, taip pat asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, parodymais bei kitais rašytiniais bylos duomenimis. Apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog E. P. įvykdė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analize, todėl apeliacinės instancijos teismas jas vertina kaip pagrįstas. Pasisakant dėl nuteistajam skirtos bausmės, pažymima, jog skirdamas bausmę teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas tinkamai įvertino veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltės formą – padarytas vienas turtinio pobūdžio baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino nusikaltimo motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta siekiant pasipelnyti. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir ją padarė recidyvistas. Skirdamas bausmę teismas taip pat teisingai įvertino ir neigiamai charakterizuojamą apelianto asmenybę – jis anksčiau teistas devynis kartus, tame tarpe ir už turtinius nusikaltimus, kas pagrįstai leido teismui daryti išvadą, jog E. P. linkęs daryti pakartotinius nusikaltimus, o taikomos poveikio priemonės, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmė, nėra pakankamai efektyvios, nes jis savo elgesio kritiškai nevertino, iš savo klaidų nepasimokė ir naują nusikaltimą padarė atlikdamas bausmę pataisos namuose. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, jog E. P. pagrįstai, nepažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatų, parinkta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, ilgesniam nei sankcijos vidurkis laikotarpiui – 2 metams. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visuma, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra proporcinga veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei ir būtina pasiekti bausmės tikslus.Atsižvelgiant į aptartus argumentus, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.