Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-12-17 · Byla Nr. ATP-1305-175/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-17
Bylos Nr.
ATP-1305-175/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05058-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-1305-175/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05058-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 16 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme vairuodamas transporto priemonę „Audi A4 Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį „Mazda 323“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie įvykį nepranešė policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo, automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimu M. K. pripažintas padaręs ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 123 str. 5 d. nubaustas 100 Lt bauda, pagal 127 str. 2 d. – 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė nuobauda jam paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

M. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimą, prašo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, panaikinti ir šioje dalyje jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas sutinka, kad jis, veikdamas netyčia ir vairuodamas nepakankamai atsargiai, apgadino kaimynei priklausantį automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, jog savavališkai pasišalino iš įvykio vietos. Apeliantas mano, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nepadarė, kadangi jo veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties požymių. Kauno apylinkės teismo nutarime nurodoma, jog liudytoja paaiškino, jog jis atsitrenkęs į automobilį stabtelėjo, tačiau akivaizdu, kad kieme, kuriame daug automobilių bandant išsisukti reikia ne kartą stabtelėti, kad nekliudytum kitų automobilių, išsisukti vienu vairo pasukimu ir nepristabdant yra praktiškai neįmanoma. Liudytoja R. K. parodė, kad pavažiavęs atbuline eiga automobilis stabtelėjo, kas akivaizdžiai yra protinga, atsižvelgiant į aikštelėje stovinčių automobilių skaičių bei išsisukimo galimybę, ir tuo metu nedidindamas greičio išvažiavo. Priešingai, vairuotojas, pamatęs, kad kliudė kitą transporto priemonę, nestabdytų ir stengtųsi iš įvykio vietos pasišalinti kuo greičiau. Apeliantas neneigia, kad kliudė automobilį, tačiau nurodė, kad sąlyčio nepajuto, kadangi automobilį kliudė nestipriai, tą patvirtina ir automobilių fotonuotraukos, kuriose aiškiai matyti, jog automobiliai tik šiek tiek apibraižyti. Net būnant pakankamai atidžiu vairuotoju, tokio sąlyčio, kuomet automobilis tik šiek tiek nubrozdinamas, įmanoma nepastebėti. Apeliantas neturėjo jokio tikslo savavališkai pasišalinti iš įvykio vietos. Nors apylinkės teismas nurodo, kad apelianto automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl tai galimai buvo priežastis jam pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau tai nepagrįsta, kadangi apeliantas, sužinojęs, apie galimai padarytą eismo įvykį, iš karto nuvyko į policijos įstaigą parašyti paaiškinimą, savo automobilio apgadinimų nemaskavo ir neslėpė, nes buvo įsitikinęs, kad jo civilinės atsakomybės draudimas galioja, tačiau nuvykus į policiją paaiškėjo, kad draudimas nebegalioja, žalą apgadinto automobilio savininkei sumokėjo iš karto, ji neturi jokių pretenzijų apeliantui. Visa tai patvirtina, kad apelianto veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau Kauno apylinkės teismas to neįvertino.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę kaltė dėl šio pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos. Šią teisinę išvadą vienareikšmiai pagrindžia pakankamai gausi teismų praktika, pavyzdžiui, administracinė byla Nr. N-1-1715/2007, kurioje teismas priėmė sprendimą nutraukti bylą, nes nenustatė asmens tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos ir konstatavo, kad nei vairuotojas, nei keleivė nesuprato kliudę kitą automobilį, automobilių apgadinimai buvo nežymūs, taip pat administracinė byla Nr. N-16-2330/2007, kurioje buvo nuspręsta grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šis teismas apskritai nenustatinėjo kaltės formos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje. Taip pat svarbu, kad tyčia būtų tiesioginė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012, 2AT-1-2013, 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013), kuomet pasitraukdamas iš įvykio vietos kaltininkas supranta, kad elgiasi neteisėtai, sąmoningai ignoruoja pareigą pasilikti įvykio vietoje ir to nori. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pasireiškė tyčios forma, buvo būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011). Iš nagrinėjamoje byloje esančios medžiagos matyti, jog abiems automobiliams padaryti pažeidimai yra nežymūs, apeliantas ne kartą nurodė, kad nepastebėjo sukėlęs eismo įvykį, transporto priemonės pažeidimų nebuvo jokiais būdais maskavęs, vykdamas į policijos įstaigą buvo įsitikinęs, kad transporto priemonė yra drausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, be to, žalą kaimynei iš karto atlygino, ji pretenzijų neturi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į M. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

M. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl M. K. kaltės padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apelianto M. K. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymo, prašant administracinę bylą, dalyje, dėl nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad M. K. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo byloje surinktų įrodymų ir iš esmės rėmėsi tik liudytojos R. K. parodymais bei padarė nepagrįstą išvadą, kad pažeidėjas matė bei suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, t.y. kad jis nepadarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 straipsnio l dalyje pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad liudytojos R. K. parodymai patvirtino, jog automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus, kadangi automobilis net pajudėjo į priekį, padaryti apgadinimai automobiliams yra akivaizdūs, be to, atsižvelgiant į M. K. vairavimo patirtį, labiau tikėtina, nei netikėtina, kad M. K. pajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Kaip matyti iš byloje esančių automobilių nuotraukų (b. l. 12-15), eismo įvykio schemos (b. l. 5) automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, matomi tik įbrėžimai. Apeliantas neneigia, kad važiuodamas galėjo kliudyti kitą automobilį, bet to nepajuto ir nesuprato, kadangi automobilių kontaktas buvo tikrai nestiprus, padaryta žala nėra didelė, todėl jo tikrai buvo galima nepajusti. Pažymėtina tai, kad buvo kliudytas automobilio bamperis, kur šiuolaikinių automobilių bamperiai gaminami iš plastiko ir yra minkšti. Tai, kad M. K. kontakto galimai nepajuto, patvirtina ir liudytojos R. K. parodymai, jog po to, kai įvyko automobilių kontaktas, apeliantas iš automobilio neišlipo, neapsižiūrėjo automobilių, bet ramiai išvažiavo iš kiemo. Taigi, paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. K. nesuprato, kad buvo kliudytas kitas automobilis. Apie tai, kad padarė pažeidimą apeliantas sužinojo tik iš policijos pareigūnų.

Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į M. K. elgesį po eismo įvykio. Nors jis nepajuto ir nepastebėjo vairuojamo automobilio kontakto su kitu automobiliu ir nuvažiavo, tačiau sužinojęs, jog galimai padarė pažeidimą, bendradarbiavo su policija ir savo kaltės neneigė, pats susitiko su nukentėjusiu asmeniu, atlygino jam padarytą žalą, ką patvirtina ir byloje esantis rašytinis nukentėjusiosios paaiškinimas, kad M. K. atlygino padarytą žalą ir ji jokių pretenzijų jam neturi. Nors pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi teismo posėdžio metu duotais liudytojos R. K. parodymais, jog būdama namuose ji per virtuvės langą pamatė kaip apelianto automobilis, manevruodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį, nuo smūgio pastarasis net pajudėjo į priekį, tačiau šiuos parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi atsižvelgiant į automobiliams padarytus nežymius apgadinimus, bei įvertinus, tai kad nukentėjusiosios automobiliui tik nežymiai nubrauktas bamperis, kyla pagrįstų abejonių, kad jos automobilis nuo kontakto galėjo net sujudėti. Atsižvelgiant į tai, kad nežymaus automobilių kontakto metu kitam automobiliui padaryta žala nedidelė, nukentėjusiajai M. K. atlygino žalą, ir ji nereiškia jokių pretenzijų, pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimą, bendradarbiavo su policija, nesislapstė, nemaskavo jo automobiliui padarytų apgadinimų, aukštesnės instancijos teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu negalima daryti kategoriškos išvados, kad M. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, apie tai nepranešęs policijai. Taigi, neesant duomenų, kad pažeidėjas pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas suprato, jog jis apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) aukštesnysis teismas sprendžia, kad M. K. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai nubaustas už šį pažeidimą (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, nutarimo dalis, kurioje M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikant ATPK 30¹ straipsnį, ir taikant ATPK 33 straipsnį paskirta nuobauda subendrinta su nuobaudomis, paskirtomis pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, naikinama. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis nuobaudos paskirtos už ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį subendrinamos ir paskiriama galutinė subendrinta nuobauda – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų (43 eurų) bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

M. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimą pakeisti - panaikinti nutarimo dalį, kuria M. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti jas apimant ir M. K. skirti galutinę nuobaudą – 150 (vieno šimto trisdešimties) litų (43 eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Algerdas Urbšys