Kauno apygardos teismo nutartis

2023-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-20-593/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-07
Bylos Nr.
AN2-20-593/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00656-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Jankauskienė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-20-593/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00656-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimo, kuriuo S. A. skundas dėl Institucijos vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo buvo tenkintas, skundžiamas nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį, 400 eurų bauda, už tai, kad 2022 m. kovo 4 d. 14.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), spirdamas apgadino skardinę tvorą, taip sugadindamas svetimą turtą,

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. A. skundą dėl Institucijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo, jį tenkino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad S. A. tyčia spyrė į D. R. skardinę tvorą, ją apgadino ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu Institucija pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą, o netenkinus šio prašymo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad net ir teismui nusprendus nesivadovauti liudytojos L. B. parodymais, byloje esantys dokumentai papildo vieni kitus ir neabejotinai patvirtina S. A. kaltę, dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau, teismui vertinant, kad jos parodymai yra vienintelis įrodymas, teismas galėjo grąžinti bylą papildomam tyrimui ir aplinkybių patikslinimui. D. R. ir liudininkės tarpusavio ryšį buvo galima patikrinti papildomai apklausiant aplinkinius gyventojus, kurie patvirtintų ar L. B. yra D. R. sugyventinė, taip pat asmens parodymai teisme ir teiktame paaiškinime galėjo ne pilnai sutapti dėl ilgo laiko tarpo praėjusio nuo įvykio ir teismo apklausos. Liudytojos parodymai nėra vienintelis įrodymas šioje byloje.

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2022 m. kovo 4 d. 15:34 val. D. R. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad „dabar pranešėjo klientas apspardė tvorą, ją apgadino. Laukia pareigūnų nurodytu adresu, pažeidėjas nepasišalino“. Pareigūnai vietoje išsprendė konfliktą, nurodė, kad turint pretenzijų D. R. teiks skundą internetu. Kas ir buvo padaryta. Per e.policija.lt buvo gautas D. R. pareiškimas su pridėtomis fotonuotraukomis su skardinės tvoros apgadinimu, nurodyta padaryta žala. Kad, tvoros vartai buvo apgadinti patvirtina visos proceso šalys tiek D. R., tiek S. A.. Apgadinimą pagrindžia ir byloje esančios foto nuotraukos. Administracine atsakomybėn patrauktas asmuo S. A. apklausoje nurodė, kad neatkreipė dėmesio kaip atrodė vartai prieš tai, tačiau mano, kad įlenkimas buvo padarytas seniau. Kaip matyti, iš bylos medžiagos tarp asmenų kilo konfliktas, dėl įsigytos nekokybiškos prekes ir S. A. pas D. R. grįžo su pretenzijomis. Kaip nurodo S. A. pardavėjo D. R. telefonas buvo išjungtas, todėl bandydamas prisikviesti asmenį pajudino vartus, kurie subarškėjo. Priešingas aplinkybes nurodo nukentėjusysis D. R.. Pastarasis nurodo, kad tvora buvo pastatyta maždaug prieš savaitę, įvykio dieną išgirdo stiprų smūgį į skardą ir nujautė kad, kažkas spyrė. Išėjęs pamatė stovintį S. A., kuris buvo susinervinęs, vadino jį aferistu, šaukė. D. R. sutiko už prekę grąžinti pinigus, bet su pulteliu uždarė vartus ir pamatė įspyrimo žymę. Atkreiptinas dėmesys, kad D. R. dėl išgirsto garso, suprato, kad galėjo būti apgadinta jo tvora, nes jiems stovint jis uždarė vartus ir toje vietoje pamatė įlenkimą. Kas priešingu atveju nebūtu buvę daroma, jeigu asmuo būtų girdėjęs tik vartų pajudinimo garsą, nebūtų uždarinėjęs vartų ir tikrinęs ar neatsirado apgadinimų, jiems abiem stovint už jų. Pamatęs įlenkimą D. R. paklausė kas tai, tačiau S. A. teigė, kad tai ne jis. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tvora yra apgadinta apatinėje dalyje, apgadinimas atitinka spyriui būdingą įlenkimą ir aukštį. Taip pat, pajudinus vartus, nebūtų toks intensyvus garsas, kad jį išgirstų namuose buvęs asmuo, kaip garsas atliktas spyriu. Tiek iš D. R., tiek iš S. A. apklausų matyti, kad atvykęs S. A. buvo pasipiktinęs dėl įsigytos nekokybiškos prekės, todėl nepavykus prisiskambinti buvo agresyviai nusiteikęs, išėjus D. R. asmenys konfliktavo. Todėl, kaip matyti S. A. buvo pakankamas pagrindas pakenkti šiam asmeniui iš pykčio.

3.3. Skunde pažymima, kad D. R. teikti parodymai tarpusavyje papildo vieni kitus yra nuoseklūs ir su byloje esančiais duomenimis sudaro visumą, kad jam priklausančią tvorą apgadino būtent atvykęs, pasipiktinęs klientas S. A., kuris neprisiskambinęs telefonu, spyrė koja į vartus, taip juos įlenkdamas. Natūralu, kad asmuo gindamasis ir siekdamas išvengti atsakomybės neigia savo kaltę, tai yra natūrali gynybinė būsena. Teismas priimdamas tokį nutarimą, išimtinai aukščiau iškėlė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir jo gynybinę versiją, negretino asmenų parodymų su byloje esančia medžiaga. Vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo sudėtis yra, nes tvora yra apgadinta, asmeniu dėl apgadinimo yra atsiradusi žala.

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui, vis tik, nusprendus, kad S. A. kaltė neįrodyta, nesudarė pagrindo bylą nutraukti, todėl nutarimas dėl teisenos nutraukimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, tokiu atveju, turėjo grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai siekiant nustatyti dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltą asmenį, kadangi reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime, kurį S. A. įvardina prašymu, jis prašo apeliacinį skundą atmesti ir detaliai aprašo įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis šio straipsnio 5 dalimi Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad S. A. tyčia spyrė į D. R. skardinę tvorą, ją apgadino, todėl teisingai ir pagrįstai administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukė.

8. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams.

9. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfliktas įvyko dėl brokuotos prekės, kurią S. A. pirko iš D. R. ir atvyko į jo namus ją grąžinti. Kaip nurodė S. A., jam atvykus prie D. R. namų, pastarojo telefonas buvo išjungtas, todėl bandydamas jį prisikviesti į lauką pajudino skardinius vartus. Ginčas analizuojamojoje byloje kyla dėl to, kad D. R. teigia, jog girdėjo smūgio garsą į skardinę tvorą, nujautė, kad į ją kažkas spyrė ir išėjęs į lauką prie tvoros matė tik S. A., tačiau pastarasis nurodo, kad į vartus nespyrė, jų neapgadino, vartus pajudino ranka, dėl ko ir kilo garsas. Vertinant šių dviejų asmenų tarp kurių buvo kilęs konfliktas paaiškinimus, matyti, jog jie aplinkybes dėl skardinės tvoros apgadinimo nurodo skirtingai. Visų pirma pažymima, kad net ir pats D. R. nematė, jog S. A. būtų spyręs į tvorą, jis tokią išvadą padarė tik dėl girdėto garso. Neatmestina, kad garsas galėjo kilti S. A. nurodomomis aplinkybėmis, jam ranka judinant skardinės tvoros vartus. Įvertinus nuotraukoje užfiksuotą tvoros apgadinimą, mažai tikėtina, jog sudavus į tvoros skardą koja, būtų tokio pobūdžio sugadinimas. Iš tvoros nuotraukos matyti skardoje įlenkimas, kurio apačioje skarda įlenkta tiesia linija, todėl labiau tikėtina, jog toks įlenkimas galėjo būti padarytas su daiktu lygia kraštine, o ne kojos spyriu. Šiame kontekste atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymima, jog vien tai, kad nuotraukose užfiksuota apgadinta tvoros skarda, savaime nepatvirtina, kad ją apgadino būtent S. A.. Sugadintos tvoros nuotraukos patvirtina, kad tvoros skarda sugadinta, tačiau nei kas, nei kada ją sugadino iš nuotraukų negalima nustatyti, byloje nėra duomenų kokia tvoros būklė buvo iki analizuojamo įvykio. Esant šioms abejonėms, būtina vertinti bylos įrodymų visumą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas abi konflikto šalys jau buvo susiginčiję dėl prekės grąžinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kažkurios iš jų paaiškinimai yra patikimesni nei kitos, todėl siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje būtina analizuoti kitus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti byloje nustatinėjamas faktines aplinkybes.

11. Byloje nustatyta, kad vienintelis kitas įrodymų šaltinis galintis patvirtinti arba paneigti faktines bylos aplinkybes susijusias su skardinės tvoros apgadinimu yra liudytojos L. B. parodymai, kurių objektyvumu ir patikimumu suabejojo pirmosios instancijos teismas, juos pagrįstai ir teisingai įvertinto, kaip nenuoširdžius, iš anksto suderintus su D. R., todėl jais nesirėmė. Atmestini Institucijos skundo argumentai, kad L. B. parodymai teisme ir teiktame paaiškinime galėjo nesutapti dėl ilgo laiko tarpo praėjusio nuo įvykio ir teismo apklausos, nes matyti, jog parodymai skiriasi dėl esminių aplinkybių (ar ji kalbėjo su D. R. iš karto po matyto spyrio į tvorą ir kt.). Liudytoja L. B. 2022 m. kovo 25 d. paaiškinime nurodė, jog po matyto spyrio į vartus iš kiemo išėjo D. R. ir susiginčijo su S. A., ji sustojo pakalbėti su D. R., ir tik tada nuėjo, o 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai spyrė į vartus, D. R. tuo metu nebuvo, ji ėjo ir praėjo, D. R. į lauką neišėjo, tik po kelių minučių jam paskambino. Tuo tarpu S. A. nurodė, jog kitų asmenų nematė, neatsimena tiksliai, bet daro prielaidą, jog galėjo būti, jog mergina ar moteris praėjo gatve vėliau, jau po konflikto. D. R. taip pat nurodė, jog nematė kitų asmenų einančių pro šalį. Be to, vertinant liudytojos L. B. parodymų patikimumą matyti, jog ji teismo posėdyje nurodydama spyrio vietą teigė, kad spyrė netoli pašto dėžutės, nors pats D. R. paaiškino, kad tvora buvo įrengta prieš savaitę ir įvykio metu ant jos nebuvo nei skambučio, nei pašto dėžutės. Šie duomenys patvirtina, kad liudytojos L. B. parodymai nėra nuoseklūs, neatitinka tarpusavyje. Be to, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą L. B. parodymus, kaip duotus turint suinteresuotumą, įvertino todėl, kad D. R. pareiškime policijai, kaip asmenį galintį suteikti reikšmingos informacijos nurodė L. B., kurią įvardino, kaip jo sugyventinę. Vėliau tiek D. R., tiek ir liudytoja teigė, jog vienas kitą žino tik kaip pirkėjas ir pardavėjas. Nors Institucija teigia, jog bylą grąžinus, galima liudytojos ir D. R. ryšį patikrinti papildomai apklausiant aplinkinius gyventojus, tačiau analizuojamu atveju pagrindo grąžinti bylą Institucijai nėra. Liudytojos parodymai įvertinti kaip nepatikimi ne tik dėl galimo ryšio su D. R., bet ir dėl jau aptarto jų nenuoseklumo bei neatitikimo kitoms aukščiau paminėtoms aplinkybėms.

12. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymima, kad nėra pagrindo grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai siekiant nustatyti dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltą asmenį. Iš pateikto skundo neaišku, kokius aplinkybių tikslinimo veiksmus Institucija atliktų ir ką tais veiksmais nustatytų. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl asmens kaltės/nekaltumo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad atlikus kokius nors Institucijos tiksliai neįvardijamus aplinkybių tyrimo veiksmus, bus gauta reikšmingos informacijos sprendžiant dėl asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, kaltės įrodytumo ar bus nustatytas kitas kaltas asmuo. Nors Institucija skunde teigia, jog tikslinga atlikti papildomus tyrimo veiksmus, nes akivaizdu, jog administracinio nusižengimo sudėtis yra (tvora apgadinta ir tuo asmeniui padaryta, žala), tačiau, įvertinus jau minėtą apgadinimo pobūdį, jo vietą, vienareikšmiškai spręsti, jog šie apgadinimai atsirado būtent dėl tyčinių veiksmų nėra pagrindo.

13. Aptartų duomenų visumoje matyti, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad S. A. apgadino D. R. skardinę tvorą tyčia į ją spirdamas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo tenkinti Institucijos skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą, ar administracinio nusižengimo bylą gražinti tirti iš naujo nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjaDaiva Jankauskienė