Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-936-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-21
Bylos Nr.
1S-936-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-936-594/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Preikšo, Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. (toliau – A. J.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 95-159 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2013 m. gruodžio 19 d. Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo (Norvegijos Karalystė) nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 162 pirmojo ir trečiojo skirsnio pirmąjį punktą, baudžiamojo įstatymo § 162 pirmąjį ir antrąjį skirsnį ir baudžiamojo įstatymo § 162 pirmąjį ir antrąjį skirsnį, žr. § 49, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo § 62, buvo nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaičiuotos 757 kardomajame kalinime praleistos dienos.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. 2015 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2013 m. gruodžio 19 d. Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo (Norvegijos Karalystė) sprendimas buvo suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir 199 straipsnio 2 dalimi, A. J. paliekant Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo (Norvegijos Karalystė) sprendimu paskirtą 8 (aštuonerių) merų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 23 d. 2016 m. birželio 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-159 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam A. J., tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. birželio 6 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-159 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų jis pripažino tik iš dalies. Konstatuodamas šią išvadą A. J. pažymi, kad Norvegijos Karalystės teismų nuosprendžiai yra rašomi kitokia struktūra nei Lietuvos Respublikos teismuose. Bylos nagrinėjimo metu jis papasakojo visas jam žinomas analizuojamo nusikaltimo aplinkybes, savo kaltę pripažino visiškai. Net psichologinėse išvadose pažymėta, kad savo kaltę jis pripažįsta ir neigiamai vertina nusikalstamą elgesį.

3.2. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. 2016 m. kovo 4 d. jis iš tiesų buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau drausminė nuobauda paskirta jam nebuvo. Šiuo aspektu, pasak nuteistojo, įvertintina ir tai, kad drausmės komisijoje jis buvo svarstomas tik už tai, jog trumpam pakabino drėgną rankšluostį ant lovagalio, kad šis nors kiek apdžiūtų.

3.3. Skundu pabrėžiama, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. J. buvo skatintas 3 kartus, išėjęs į laisvę bus įdarbintas, turės ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Turi šeimą, su kuria palaiko artimus socialinius ryšius, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, socialias situacijas vertina teisingai. Pataisos įstaigoje dirba, dėl darbo kokybės nusiskundimų negauta. Formuoja gerus santykius su bendradarbiais bei pataisos įstaigos personalu, praeityje teistas nebuvo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka vos 20 balų.

3.4. Pasak nuteistojo, Komisijos nutarime buvo pažymėtos itin aktualios ir reikšmingos aplinkybės, kurios skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje buvo tik formaliai atkartotos, visiškai jų nevertinant. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje akcentuota likusi A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti laikoma pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. J. priklauso žemos rizikos grupei – 20 balų, kas visumoje neabejotinai atitinka aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tačiau, be šių formalių reikalavimų, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komentuojamų nuostatų pagrindu, privalo pataisos namuose vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. sausio 25 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimu Nr. 95-33 nuteistajam A. J. buvo nustatytos šios socialinės reabilitacijos priemonės: laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos ir neturėti galiojančių nuobaudų, tęsti darbinę veiklą pataisos namuose bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Šiuo laikotarpiu, vykdydamas jo atžvilgiu sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, A. J. nors ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tęsia savo darbą VĮ „Mūsų amatai“ siuvykloje, darbininko vienetininko pareigose, dalyvauja būrio visuomeninėje veikloje, sporto ir kultūriniuose renginiuose, prisideda prie jų organizavimo, išklausė 24 akademinių valandų nuteistųjų mokymus tema „Motyvacija dirbti ir socialinių įgūdžių stiprinimas“, jo atžvilgiu buvo įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės, dalyvavo integracijos į visuomenę bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos įstaigos, programose, tačiau, sutinkamai su 2016 m. gegužės 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2016 m. kovo 4 d. jis nesilaikė pataisos namuose nustatytos tvarkos, už ką nuobauda jam paskirta nebuvo, tačiau toks nuteistojo elgesys buvo apsvarstytas drausmės komisijoje, kas pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju A. J. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų privalomų reikalavimų, dėl ko, jo lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra šiuo metu nėra galimas.

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Nors skundu apygardos teismui su tokia apylinkės teismo išvada ir nesutinkama, teigiant, kad analizuojamu atveju drausminė nuobauda A. J. paskirta nebuvo, dėl ko negali būti konstatuojama, jog jis pažeidė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kurią patvirtina ir byloje esantys duomenys, o būtent, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos išvada apie A. J. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, kurioje nurodyta, jog A. J. neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nes pažeidė nustatytą tvarką, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pagal 2015 m. sausio 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-33 jam nustatytas socialinės reabilitacijos priemones, jis negalėjo ne tik turėti galiojančių drausminių nuobaudų, bet ir pažeisti įstaigoje nustatytos tvarkos, todėl šiuo atveju, jam nesilaikius pataisos namuose nustatytos tvarkos, dėl ko jis buvo svarstytas drausminėje komisijoje, teigti, jog nustatytą socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdė tinkamai, teisinio pagrindo nėra.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad be aptartų formalių reikalavimų, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, įvertinus tai, kad analizuojamu atveju A. J. siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Sutinkamai su 2016 m. gegužės 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas A. J. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė įkalbėtas bendrininkų), neabejotinai galintis paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad komentuojamoje Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirtos ir kelios artimos kriminogeniniams veiksniams nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančios aplinkybės – tai informacija apie A. J. teisės pažeidimus bei darbas (būdamas laisvėje nuteistasis turėjo nestabilią darbo istoriją). Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimą, už kurio padarymą A. J. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai didina ne tik padaryto nusikaltimo, bet ir paties nuteistojo pavojingumą visuomenei, pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. J. yra susijęs su kriminaline subkultūra ar šiuo metu palaiko ryšius su neigiamai jo asmenybę įtakojančiais asmenimis, tačiau paminėtas veiksnys, atsižvelgiant į A. J. asmenines savybes, o būtent tai, kad Socialinio tyrimo išvadą pateikusio asmens vertinimu, atsižvelgiant į realybę bei A. J. išsakomą poziciją, stebimi tam tikri prieštaravimai, vis dar išlieka aktualus ir leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Juo labiau įvertinus ir tai, kad, sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. J. ne visuomet geba nustatyti aiškius žingsnius, kurių reikia savo tikslams įgyvendinti, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes bei kartais pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe.Netaikant lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra A. J. atžvilgiu, ne mažiau svarbu įvertinti ir nestabilią nuteistojo darbo patirtį būnant laisvėje. Nors, paties A. J. teigimu, jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir perspektyvią specialybę, tačiau būdamas laisvėje pagal savo išsilavinimą nuteistasis nedirbo. Oficialiai jis yra dirbęs tik 3 (tris) mėnesius, vėliau vertėsi naudotų automobilių prekyba bei dirbo Norvegijoje, kur ir padarė nusikalstamą veiką. Tokiu būdu, vertinti nuteistojo galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, kaip ypatingai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę bei konstatuoti, jog tai yra pakankamas pagrindas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Sprendžiant A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintini ir nuteistojo skunde sureikšminami jo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Nors bylos duomenimis A. J. yra vedęs ir turi mažametį vaiką (sūnus gimė nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę), su jais palaiko itin glaudžius santykius, yra lankomas tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasimatymų metu, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, šiuo metu jo socialiniai ryšiai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau įvertinus ir tai, kad socialiniai ryšiai su tėvais ar broliu, nebuvo kliūtis nusikalsti.Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir žema A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, prilyginama 20 balų. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, ši aplinkybė tik įrodo, jog analizuojamu atveju nuteistasis elgiasi taip, kaip pataisos įstaigoje privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju A. J. siekia lygtinio paleidimo taikant jam intensyvią priežiūrą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime nustatytos aplinkybės, o būtent tai, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, iš esmės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. J. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų bei jo suvokimas apie probacijos tikslus bei uždavinius, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, ar konstatuoti, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisViktoras PreikšasRimas Švirinas