Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei Kašinskei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mariui Devyžiui ir atsakovo atstovui advokatui Raimundui Moisejevui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nukas““ ieškinį atsakovui UAB „RIMI LIETUVA“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-01 ginčo šalys sudarė sutartį Nr. C-2012-434 (toliau - Sutartis) dėl prekių pirkimo-pardavimo, kuria ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo ieškovui už suteiktas prekes sumokėti.

Sutarties 16.2 p. kiekvienai iš šalių buvo nustatyta teisė nutraukti Sutartį be svarbių priežasčių ir nesikreipiant į teismą vienašališku pareiškimu, išsiųstu kitai šaliai prieš 3 mėnesius iki Sutarties nutraukimo dienos. Pareiškimas apie Sutarties nutraukimą turėjo būti siunčiamas registruotu paštu šalies gavėjos adresu, nurodytu Sutartyje, arba įteikiamas pasirašytinai.

2012-10-31 ieškovas registruotu laišku išsiuntė pranešimą atsakovui, kuriuo prašė pradėti derybas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo (įskaitant Sutarties priedų sąlygų pakeitimą), o tuo atveju, jeigu derybos nebus pradėtos per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir/ar šalys iki 2013-01-31 nesuderins Sutarties ir jos atitinkamų priedų pakeitimo, Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2013-02-03. Minėtame pranešime taip pat buvo nurodoma, jog Sutarties 16.2 punkto prasme šis pranešimas bus laikomas pranešimu dėl Sutarties nutraukimo ir atskiras pranešimas dėl Sutarties nutraukimo teikiamas nebus.

Ieškovas pažymi, kad atsakovas jokia forma neatsakė į aukščiau aptartą 2012-10-31 ieškovo raštą ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad būtų pradėtos ieškovo inicijuojamos derybos dėl Sutarties (įskaitant Sutarties priedų) sąlygų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nuo 2013-02-03 laikė, jog Sutartis (įskaitant Sutarties priedus) yra teisėtai nutraukta ir nebegaliojanti.

Dėl Sutarties nutraukimo atsakovas ieškovui nėra pateikęs jokių pretenzijų.

Ieškovas tiekė prekes po sutarties nutraukimo - 2013-03-19, t.y. jau po Sutarties nutraukimo, ieškovas raštu kreipėsi atsakovą nurodydamas, jog gerbdamas ir vertindamas ilgalaikį ir sėkmingą bendradarbiavimą bei norėdamas, kad atsakovas nepatirtų nuostolių dėl ieškovo tiekiamų prekių nebuvimo atsakovo parduotuvėse, ieškovas ir toliau tiekia prekes atsakovui. Minėtame rašte ieškovas taip pat nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, jog Sutartis jau yra nebegaliojanti, atsakovas, toliau priimdamas prekes iš ieškovo, kartu priima ir tiekimo bei atsiskaitymo sąlygas, nurodytas prekių pardavimo sąskaitose, bei atkreipia dėmesį, jog tokiose sąskaitose nėra nurodyta apie marketingo išlaidas ir kitus šalims svarbius dalykus, apie kuriuos buvo kalbama Sutarties 2 priede.

Atsakovas ieškovui dėl aukščiau aptarto 2013-03-19 rašo nepateikė jokių pretenzijų ir toliau iš ieškovo priiminėjo prekes bei už jas atsiskaitydavo.

Atsakovas neatsiskaitė už dalį prekių - nuo 2013-11-29 iki 2013-12-18 ieškovas atsakovui pardavė prekių, kurių bendra vertė siekė 21 910,24 Lt, ir kurių pardavimą atsakovui patvirtina ieškovo išrašytos bei atsakovo atstovo pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros: 2013-11-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. 1313081 (6 719,21 Lt); 2013-12-13 PVM sąskaita-faktūra Nr. 1313596 (5 362,06 Lt); 2013-12-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. 1313650 (3 958,98 Lt) bei 2013-12-18 PVM sąskaita-faktūra Nr. 1313744 (5 869,99 Lt) (toliau - Sąskaitos).

Atsakovas ieškovui taip pat pateikė dvi PVM sąskaitas-faktūras, t.y. 2013-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 90172898 bei 2013-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 90172444, kurios bendrai sudarė 3 918,40 Lt. Šia suma ieškovas sumažino atsakovo pagal Sąskaitas ieškovui mokėtiną bendrą sumą, todėl atsakovas pagal Sąskaitas ieškovui privalėjo sumokėti ne 21 910,24 Lt, o 17 991,84 Lt.

Atsakovas taip pat nebuvo pilnai apmokėjęs ieškovui 2013-11-27 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 1313018, o jo skola pagal minėtą sąskaitą buvo lygi 477,13 Lt. Atsižvelgiant į tai, bendra atsakovo ieškovui mokėtina suma sudarė 18 468,97 Lt (17 991,84 Lt + 477,13 Lt).

Atsakovas, siekdamas apmokėti Sąskaitas, 2014-01-17 sumokėjo ieškovui tik 3 343,97 Lt, t.y. atsakovas pagal Sąskaitas neapmokėjo 15 125 Lt sumos, kurios ieškovas ir reikalauja priteisti.

2013-12-27 atsakovas pateikė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9017197 (toliau - Sąskaita), kuria pareikalavo, jog sumokėtų 4 380,50 Eur sumą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, už „atlygį už pardavimų skatinimą už 2013 m. pagal pirkimo sutarties priedą Nr. 2“. Sąskaitoje atsakovas taip pat nurodė, kad minėtą sumą jau išskaičiavo iš ieškovui mokėtinų sumų, t.y. atsakovas įskaitė tariamą savo reikalavimą į ieškovui pagal Sąskaitas mokėtiną sumą ir tokiu būdu nepagrįstai sumažino savo skolinį įsipareigojimą ieškovui.

Nesutikdamas su minėtu atsakovo raštu, ieškovas 2014-01-15 jam pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog Sutartis nuo 2013-02-03 yra nutraukta, todėl atsakovas neturi pagrindo reikalauti Sutartyje numatytų sumų mokėjimo. Tuo pačiu ieškovas nurodė, jog atsakovas nepagrįstai išskaičiavo 4 380,50 Eur sumą iš jam mokėtinų sumų, todėl ieškovas pareikalavo sugrąžinti visą Sąskaitoje nurodytą sumą, t.y.15 125 Lt, į ieškovo banko sąskaitą iki 2014-01-22. Tačiau atsakovas neatskaitė.

Atsakovas nepagrįstai ieškovo atžvilgiu pritaikė nebegaliojančios Sutarties nuostatas. 15 125 Lt sumos nemokėjimą ieškovui atsakovas argumentuoja tuo, jog jis ieškovo atžvilgiu tariamai turėjo tokio paties dydžio reikalavimą, kurį įskaitė kaip ieškovui mokėtiną sumą. Ieškovas pažymi, jog atsakovo atliktas įskaitymas yra negaliojantis, nes neatitinka jam imperatyviomis įstatymo normomis keliamų sąlygų.

CK 6.130 str. 1 d. nustato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Savo reikalavimą ieškovo atžvilgiu atsakovas kildina iš nebegaliojančios Sutarties, kurios atitinkamos nuostatos, remiantis tiek pačios Sutarties 16.3 p, tiek ir CK 6.189 str. 3 d., po Sutarties nutraukimo nebegaliojo. Pateikdamas Sąskaitą ir atlikdamas įskaitymą atsakovas ieškovo atžvilgiu neturėjo jokio priešpriešinio, galiojančio, vykdytino ir apibrėžto reikalavimo. Toks įskaitymas pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl ir vadovaudamasis teismų praktika teismas ex officio turėtų pripažinti jį niekiniu.

Po 2013-02-03 šalių pasirašyti dokumentai paneigia ieškovo teiginį, kad Sutartis nutrūko. 2013-11-06 šalys pasirašė Priedą Nr. 1 „Kainoraštis“ prie 2012 m. sausio 1 d. Sutarties, 2014 m. spalio 14 d. šalys pasirašė Priedą Nr. 1 „Kainoraštis“ prie 2012 m. sausio 1 d. Sutarties. Darytina išvada, jog šalys po 2013 m. vasario 3 d. pasirašydamos atitinkamus Priedus prie tariamai nutrūkusios Sutarties, savo veiksmais vienareikšmiškai patvirtino, jog šalių santykiams Sutartis yra taikoma. Atsakovas pažymi, kad Priedai aiškiai numatė, kad jie sudaromi prie 2012 m. sausio 1 d. Sutarties Nr. C-2012-434. Vadovaudamasis šiais Priedais ieškovas išrašydavo atsakovui sąskaitas-faktūras.

Realiai susiklostę šalių santykiai patvirtina, kad ieškovui buvo teikiamos marketingo paslaugos ir šalių verslo santykiams turi būti taikoma Sutartis. Tiek iki, tiek ir po tariamo Sutarties nutraukimo 2013 m. vasario 2 d. ieškovas išsiųsdavo atsakovui elektroninį laišką, kuriame išsakydavo savo pageidavimus dėl atsakovo marketingo paslaugų reklamuojant ieškovo prekes. Vėliau, vadovaujantis ieškovo išsakytais pageidavimais dėl prekių reklamos, kiekvienu atskiru atveju būdavo parengiamas S. P. Nr. 6 „Akcijos prekių ir kainų pasiūlymas“, kuriame būdavo susitariama dėl konkrečios ieškovo prekių reklaminės kampanijos organizavimo. Po Sutarties Priedo Nr. 6 pasirašymo atsakovas prekybos centruose vykdydavo ieškovo prekių reklaminę akciją. Atsakovas už prekių reklaminės akcijos vykdymą ieškovui išstatydavo sąskaitas-faktūras, kurias ieškovas apmokėdavo.

Tokia ieškovo ir atsakovo bendradarbiavimo forma marketingo srityje yra nustatyta Sutarties 12 straipsnyje ir jos Priedo Nr. 2 5, 5.1, 5.2 punktuose. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad šalys ir po tariamo Sutarties nutraukimo, toliau vykdė Sutarties nuostatas.

Pažymėtina, kad Prieduose Nr. 6 (kurie buvo sudaryti 2013 metais) taip pat yra pateikiamos nuorodos į Sutarties Priedą Nr. 5 bei į kitas Sutarties nuostatas. Taigi, šalys sudarydamos Priedus Nr. 6 tiesiogiai remdavosi Sutarties nuostatomis.

Pažymi, kad prie Sutarties buvo sudarytas Priedas Nr. 5 „Priedas dėl logistikos“. Priedo Nr. 5 20.2 punktas nustato, kad ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui logistikos mokestį, kuris sudaro 4,5 % nuo per kalendorinį mėnesį bendros į Paskirstymo centrą pristatytų Prekių vertės. Atsakovas 2013 metais išrašydavo ieškovui sąskaitas-faktūras už logistikos mokestį, o ieškovas apmokėdavo atitinkamas sąskaitas. Taigi, ieškovas vykdė pagal tariamai nutrauktą Sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalių santykiams turi būti taikoma Sutartis. UAB „Nukas“ pardavimų skyriaus vadovė V. D. 2013 m. balandžio 11 d. elektroniniame laiške skirtame UAB „RIMI LIETUVA“ darbuotojai L. Š. rašė: „Laba diena, peržiūrėję visas sąlygas, galimus pokyčius ir paskaičiavę savo ir Jūsų ekonominę naudą dėl Jūsų prašymo padidinti nuolaidą ir marketingą, mes siūlome: Jei 2013 m. įvedama papildomai 20 SKU ir apyvarta už metus pasiekia 1.286.000 lt, mes kitų metų pradžioje sumokame 4% nuo apyvartos. 2013 m. mes duodame marketingui 25.000 lt, bet jei pasiekiama per 2013 m. apyvarta, mes likusius 15.000 lt panaudojome 2014 m. I ketv.“. Šis ieškovo darbuotojos elektroninis laiškas patvirtina, kad šalys derino išlaidas marketingui 2013 metais. Pateikdamas atitinkamą el. laišką ieškovas siekė pakeisti Sutarties Priedą Nr. 2 „Bendradarbiavimo sąlygos“, kurio 5 straipsnis numato 40 000 Lt dydžio metinį marketingo biudžetą.

Ieškovas pažymi, kad ieškovas išrašydamas atsakovui sąskaitas taip pat vadovaudavosi minėto Sutarties Priedo Nr. 2 „Bendradarbiavimo sąlygos“ 2 straipsniu, kuris numato „Pardavėjas (Ieškovas) suteikia prekių apyvartos nuolaidą, kuri lygi 1% per atitinkamą mėnesį Pirkėjui (Atsakovui) pristatytų prekių vertės (be PVM), atskaičiavus atitinkamo laikotarpio grąžintų prekių vertę. Pirkėjas šiai sumai pateikia Pardavėjui sąskaitą faktūrą“. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad šalys vadovaujasi Sutartimi.

Atsakovas ieškovui teisėtai išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 4 380, 50 Eur sumai ir atliko įskaitymą. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas neturėjo teisės ieškovui išrašyti 2013-12-27 sąskaitos faktūros Nr. 90171972, kuria turėjo būti sumokėtas „Atlygis už pardavimų skatinimą už 2013 m. pagal pirkimo sutarties priedą Nr. 2“, kadangi Sutartis kartu su jos priedais buvo nutraukta 2013 m. vasario 3 d. Taigi, ieškinio pagrindas, tai ieškovo prielaida, kad Sutartis nėra taikoma šalių verslo santykiams. Paneigus atitinkamą ieškovo prielaidą, ieškinys netenka teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje šalys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovo atstovas papildomai patikslino, kad sutartis buvo nutraukta nepavykus šalims susitarti dėl marketingo išlaidų mažinimo, nes esama 40 000 Lt suma, sumažėjus ieškovo pardavimams atsakovo prekybos vietose, ieškovui buvo ekonomiškai nenaudinga. Atsakovo atstovas patikslino, kad sutinka, jog Sutartis laikytina nutraukta nuo 2013-02-03, tačiau jos sąlygos, tarp jų ir dėl marketingo išlaidų sumos, liko galioti pagal Sutarties nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2012-01-01 šalys sudarė sutartį Nr. C-2012-434 dėl prekių pirkimo-pardavimo, kuria ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo ieškovui už suteiktas prekes sumokėti (e. b. T. I, b.l. 7-15). Sutarties 16.2 p. pagrindu ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2013-02-03 (e. b. T. I, b.l. 34). Dėl minėtų aplinkybių nagrinėjamoje byloje ginčo nėra.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šis sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162-6.187 straipsniai. CK 6.162 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.

Oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 str. 1 d.). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 str. 1 ir 2 dalys). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui. Šios sąlygos išimtis nustatyta CK 6.173 str. 3 d. - jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Sutartis nutraukta iš esmės todėl, kad šalys nesusitarė dėl marketingo išlaidų dydžio (sumažinimo). Ieškovas nurodė aplinkybę, kad jam nebuvo ekonomiška patirti kiekvienais metais tokio paties dydžio marketingo išlaidas, nes jo apyvarta mažėjo. Šios aplinkybės taip pat neginčijo atsakovas. Todėl suprantamas ieškovo siekis pakeisti (sumažinti) jų dydį, o nesutarus, nutraukti tokius sutartinius santykius (CK 1.5 str.). 2012-10-31 pranešimu ieškovas prašė pradėti derybas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, o tuo atveju, jeigu derybos nebus pradėtos per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir/ar šalys iki 2013-01-31 nesuderins Sutarties ir jos atitinkamų priedų pakeitimo, Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2013-02-03 (e. b. T. I, b.l. 34). Tačiau atsakovas raštiškai į tai nereagavo. Atsakovas raštiškai nesureagavo ir į ieškovo 2013-03-19 raštą, kuriame minima, kad Sutartis nebegalioja, o nauja nėra sudaryta, todėl vertindami ilgalaikį ir sėkmingą bendradarbiavimą toliau tiekia prekes atsakovui pagal prekių pardavimo sąskaitose nurodytas sąlygas (e. b. T. I, b.l. 35). Svarbu tai, kad šiame rašte ieškovas pažymėjo, jog sąskaitose nieko nėra nurodyta apie marketingo išlaidas. Taigi iš esmės ieškovas siūlė bendradarbiauti naujų sutartinių santykių pagrindu, naudojantis jau praktikoje nusistovėjusia prekių tiekimo (taip pat logistika) ir atsiskaitymo tvarka. Teismo nuomone, tai buvo pakankamai aiškiai išreikšta oferta, o tuo atveju, jei su ja nesutiko atsakovas, tai privalėjo atitinkami reaguoti – atsakyti raštiškai, nepriimti prekių ir nevykdyti mokėjimų ieškovui. To neatlikus ir toliau prekiaujant ieškovo pateiktomis prekėmis, darytina išvada, kad konkliudentiniais veiksmais pasireiškė atsakovo akceptas. Iš atsakovo minimų susirašinėjimų ir apmokėjimų už reklamas ir akcijas negalima vienareikšmiškai teigti, kad ieškovas privalėjo vykdyti būtent Sutartyje aptartas sąlygas dėl marketingo išlaidų. Aplinkybė, kad ieškovas ir toliau mokėjo už faktiškai atliktas reklamas ar akcijas, patvirtina atsiskaitymą pagal atskirus susitarimus, o ne ieškovo prievolę dengti nutraukta Sutartimi aptartas marketingo išlaidas. Taigi ieškovo išdėstyta tolimesnio bendradarbiavimo logika yra labiau pagrįsta nei atsakovo ir labiau tikėtina ((duomenys neskelbtini) str.). Liudytojų parodymai iš esmės nepaneigia šių aplinkybių, jog iš esmės buvo bendradarbiaujama ir pagal naują ieškovo pasiūlymą (ofertą), pasitelkiant jau nusistovėjusią praktiką dėl prekių tiekimo ir atsiskaitymo, tačiau eliminuojant fiksuotas metines marketingo išlaidas.

CK 6.189 str. 3 d. nustato, jog sutartyje ar įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą. Kaip matyti iš pateiktų CK nuostatų, sutarties galiojimo termino pabaiga visuomet reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą, nebent sutartyje ar įstatymuose yra numatyta kitaip. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju Sutarties 16.3 p. nustatė, jog Sutarties pasibaigimas neturi įtakos Sutarties sąlygų, reglamentuojančių intelektinės nuosavybės teises, konfidencialumą, atsakomybę, taikytiną teisę ir ginčų sprendimą galiojimui, taip pat ir kitų Sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos lieka galioti ir po Sutarties pasibaigimo, t.y. šalys aiškiai apibrėžė, kokios sąlygos lieka galioti net ir po Sutarties nutraukimo ir nėra išskirtos sąlygos dėl marketingo išlaidų. Tokiu atveju ieškovas pagrįstai teigia, kad CK 6.189 str. 3 d. pagrindu atsakovas nepagrįstai ieškovui taikė nebegaliojančios Sutarties nuostatas ir šių nuostatų pagrindu nesumokėjo ieškovui 15 125 Lt (4 380,50 Eur). Akivaizdu, kad vien aplinkybė, kad po Sutarties nutraukimo atsakovas siunčiamuose dokumentuose įrašydavo Sutarties duomenis (jos datą ir kt.), nereiškia, kad šalių tarpusavio santykius reguliuoja jau nutraukta Sutartis. Bendradarbiavimo ir kooperavimo bei ekonomiškumo principų pagrindu (CK 6.38, 6.200 str.) atsakovas, kaip stipresnė sutarties šalis, privalėjo aiškiai ir laiku informuoti ieškovą, kuris iš esmės prisijungimo būdu sudarė Sutartį, kokiais sutartiniais santykiais vadovaujasi, o nutylėjimo forma (nereagavimas į ieškovo raštus dėl Sutarties nutraukimo, pasiūlymą dėl tolimesnio bendradarbiavimo) šiuo atveju yra netoleruotina, tuo pačiu sutarčių sąlygos aiškinamos ieškovo naudai (CK 6.193 str.). Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtą įskaitymą ir tokiu būdu nepagrįstai sumažino ieškovui mokėtinas sumas, kad toks įskaitymas, atliktas neturint priešpriešinio reikalavimo, prieštarauja imperatyviai CK 6.130 str. 1 d. nuostatai ir yra laikytinas niekiniu bei negaliojančiu ab initio.

CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. bei 3 str. 4 d. numatyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant Lietuvos banko nustatytą vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, padidintą 8 procentiniais punktais. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Nagrinėjamu atveju 2015 metų pirmame pusmetyje kilo prievolė mokėti procesines palūkanas, o 2015-01-01 galiojo 0,3 procento dydžio palūkanų norma. Tokiu atveju ieškovo nurodomo 8,3 procento dydžio palūkanos yra pagrįstos ir skaičiuotinos už priteistiną sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2015-03-03 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria ((duomenys neskelbtini) str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina ieškovui 1 301,19 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. T. II, b.l. 55-59) ir 99 Eur žyminio mokesčio (e. b. T. I, b.l. 17); atitinkamai atsakovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „RIMI LIETUVA“ (juridinio asmens kodas 123715317) ieškovui UAB „Nukas“ (juridinio asmens kodas 121791490) 4 380,50 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 ct) skolos, 8,3 % dydžio metines palūkanas už priteistą 4 380,50 Eur sumą nuo 2015-03-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 400,19 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.