Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas, eA6.-31-522/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2025-12-18
Bylos Nr.: eA6.-31-522/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00080-2025-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Irina Serafin
Pareiškėjas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pažeidėjas: V. B.

Kategorijos

7.12Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)

Bylos Nr. eA6.-31-522/2025

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00080-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 7.12. (S)

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARIMAS2025 m. gruodžio 18 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui V. L.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė) vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad įmonė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2024-03-26 vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip kreditoriaus, teises. Tokiais veiksmais V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

2. VMI atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso 2025-09-16 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 12331,10 Eur (gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis). Šiuo metu mokestinė nepriemoka yra 12383,91 Eur. Įmonei iškelta bankroto byla. Banko sąskaitos išrašų duomenimis V. B. vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, pažeisdamas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką. Prašo V. B. nubausti ir paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą baudos vidurkį – 2200 Eur. Neprieštarauja, kad V. B. kaltės prisipažinimas būtų vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

3. V. B. teisme neneigė padaryto nusižengimo. Nurodė, kad neturėjo galimybės apmokėti skolos VMI, kadangi, norint tęsti veiklą, reikėjo pirkti prekes iš tiekėjų ((duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.). Pažymėjo, kad tai nebuvo daroma piktybiškai, skolos nebuvo, ji atsirado vėliau. Jis stengėsi, kad įmonė dirbtų, mokėtų mokesčius, darbo užmokestį. Tai daugiau buvo dėl nežinojimo. Kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, gailisi ir prašo skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

4. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai skolininkui yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Taigi, skolininkui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

7. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju V. B. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Byloje esantys duomenys liudija, kad V. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (2025-05-28 Juridinių asmenų registro išrašas), todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola VMI 2025-09-16 duomenimis buvo 12331,10 Eur (gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis). Teismo posėdyje VMI atstovas patvirtino, kad bylos nagrinėjimo teisme dienai įmonės skola sudarė 12383, 91 Eur. Gyventojų pajamų mokesčių mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-12-01, pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-03-26. Byloje pateikti AB SEB banko sąskaitų išrašai liudija, kad aptariamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas iš/į sąskaitą ir vyko atsiskaitymai su kreditoriais, ką teismo posėdyje patvirtino ir V. B. (mokėjo tiekėjams, pirko prekes ir t. t.).

9. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas mokestinę nepriemoką ir neturėdamas pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

10. V. B. teismo posėdžio metu su pažeidimu sutiko, gailėjosi, paaiškino, kad neturėjo galimybės apmokėti skolos VMI, kadangi norėjo, kad įmonė tęstų veiklą, reikėjo pirkti prekes, mokėti tiekėjams, darbuotojams. Pripažino, kad nebuvo įsigilinęs į numatytą tvarką dėl kreditorių eilės, todėl taip ir įvyko. Nesiekė to daryti piktybiškai.

11. Teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys patvirtina, kad 2025-10-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.

12. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. B., neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje ir taip padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

13. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

14. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

15. V. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie savo, kaip įmonės vadovo, finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgtina ir į tai, kokios sumos buvo sumokėtos kitiems kreditoriams (duomenys neskelbtini) 2024-11-13 1600 Eur, 2024-11-28 2000 Eur, 2024-11-29 1400 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 2024-11-29 1218,42 Eur, A. L. 2024-12-20 600 Eur ir kt.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi. Byloje nėra duomenų, kad V. B. ankščiau būtų baustas už analogišką nusižengimą, todėl laikytina, kad V. B. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu išreikštą poziciją, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, teismas daro išvadą, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju bus proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1dalyje, ir paskirti jam nuobaudą baudą 1400 Eur.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; įmoka mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos numeris.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėja Irina Serafin