- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-1046-622/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 106.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas V. Vainius Procesinio sprendimo kategorijos 106.7.8.; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. lapkričio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Algirdo Gailiūno, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir D. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Ieškovas pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką tarp D. G. ir atsakovo R. G. dėl jo kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti jų motinos D. G. gyvenamojoje vietoje; padalinti santuokos metu įgytą turtą ieškinyje nurodytu būdu; nustatyti, kad atsakovo skola kreditoriui UAB „Tele 2“ – 395 Lt yra jo asmeninė skola; priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams po 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens vardu ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Atskiruoju skundu ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Šiuo atveju prokuroras pateikė ieškinį atsižvelgdamas į šalių lygiateisiškumo principą ir tą aplinkybę, kad ieškovė yra mažas pajamas gaunantis ir tris mažamečius vaikus auginantis asmuo. Todėl laikytina, kad ieškovė patenka į socialiai pažeidžiamų asmenų ratą, kurių interesų gynyba įeina į viešojo intereso sąvoką, o jo gynyba yra prokuroro pareiga, įsakmiai įtvirtinta įstatyme. Jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui apginti yra susijęs su fizinių asmenų teisėmis, šie asmenys įtraukiami į procesą trečiaisiais asmenimis arba bendraieškiais. Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo D. G. buvo įtraukta bendraieške. Padavęs ieškinį prokuroras turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, todėl jis yra įgaliotas vesti bylą asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu atsisakė priimti Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir D. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinio turto padalinimo, išlaikymo priteisimo. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras skundžia atskiruoju skundu šią nutartį ir teigia, jog turi teisę teikti minėtą ieškinį viešajam interesui apginti.
CPK 49 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Taigi prokuroro teisė reikšti ieškinius civilinio proceso tvarka nėra absoliuti, tokia galimybė turi būti nurodyta įstatyme. Pareikšti teisme ieškinį viešajam interesui ginti prokuroras turi teisę tik tais atvejais, kai tokia teisė tiesiogiai nurodyta įstatyme, numatant arba konkrečią kategoriją bylų, kuriose galimas ieškinys viešajam interesui apginti, arba įtvirtinant bendro pobūdžio prokuroro teisę reikšti ieškinius viešajam interesui ginti tam tikroje teisinių santykių srityje.
CPK 13 straipsnis įtvirtina dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Savo teisių įgyvendinimu šalys privalo rūpintis pačios, todėl tik pats teisių turėtojas gali nuspręsti ar teises ginti, ar ne, bei kokios gynybos būdus pasirinkti. Vienas iš dispozityvumo pricipo turinio aspektų yra tas, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva (CPK 5 straipsnis). Jau minėta prokuroro teisė pareikšti ieškinį viešojo intereso gynimui turi būti suprantama kaip išimtis iš bendro principo, kad civilinė byla gali būti iškelta tik pagal suinteresuoto asmens, kurio teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, pareiškimą.
Šiuo atveju Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškė ieškinį gindamas viešąjį interesą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Ieškinyje teigiama, kad su vaikų interesais susijusios prievolės pripažįstamos kaip viešosios tvarkos elementas. D. G. yra mažas pajamas gaunantis, t.y. socialiai pažeidžiamas ir tris mažamečius vaikus auginantis asmuo, todėl jos interesų gynimas yra ir viešo intereso gynimas. Santuoka yra sudaroma laisva vyro ir moters valia (CK 3.13 straipsnio 1 dalis), pasibaigti ji gali tik įstatymo numatytais atvejais. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis). Santuokos pasibaigimo ją nutraukiant atvejai, tvarka ir teisiniai padariniai yra detaliai reglamentuojami CK 3.51 – 3.72 straipsniuose. Įstatymas numato prokurorui teisę kreiptis į teismą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia (CK 3.38 straipsnis), bet ne dėl santuokos nutraukimo. Asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomi jomis naudojasi, taip pat ir teise į šeimos teisių gynybą (CK 3.5 straipsnio 1 dalis). Remiantis šia norma tik pats sutuoktinis (o ne prokuroras) gali nuspręsti, ar nutraukti jam santuoką, ar ne. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog ieškinys yra pareikštas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kiti reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo nutraukti santuoką. Svarbu pažymėti ir tai, jog sprendimą teismas priima tik ištyręs visus reikšmingus bylos įrodymus, ieškinyje nurodytos aplinkybės gali ir nepasitvirtinti. Tačiau net ir tuo atveju, jei D. G. pajamos yra mažos, ji gali pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba (ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas), gali prašyti iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakydamas priimti Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir D. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, teisingai aiškino procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Naikinti nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.