- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-221-307/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00164-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta, Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. Ž. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio (toliau – ir gynėjas) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, kuria T. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 16 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., E. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu su E. Ž. organizavo, tai yra susitarė su nenustatytais asmenimis dėl užsieniečių paėmimo vietos ir laiko Rygos mieste, Latvijos Respublikoje, pasiūlė bendrininkui A. M. piniginį atlygį – 1 500,00 Eur už neteisėtą šių užsieniečių gabenimą per Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos Respublikų teritorijas bei šių valstybių sienas, 2015 m. spalio 12 d. suteikė bendrininkui A. M. nusikaltimo priemones – automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir mobilųjį telefoną, skirtą konspiraciniam ryšiui palaikyti, 2015 m. spalio 12 d. ir 2015 m. spalio 13 d. A. M. vairuojant automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam (T. Ž.) lydint automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Latvijos Respubliką, Rygos miestą ir grįžtant iš Rygos miesto iki Marijampolės miesto prieigų, Lietuvos Respublikoje, E. Ž. lydint automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Marijampolės miesto prieigų, Lietuvos Respublikoje iki Vokietijos Federacinės Respublikos, Wildau miesto prieigų, stebint ir saugant aplinką turint tikslą užtikrinti netrukdomą šių užsieniečių nugabenimą į Vokietijos Federacinę Respubliką, A. M. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius septynis užsieniečius, Irako Respublikos piliečius A. A., N. M. R., Z. N. M., S. H. M., N. M. R., A. N. M., S. N. M. iš Latvijos Respublikos, Rygos miesto per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką.
Taip pat, pagal 292 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., E. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu su E. Ž. organizavo, tai yra susitarė su nenustatytais asmenimis dėl užsieniečių neteisėto valstybės sienos perėjimo vietos ir laiko, pasiūlė bendrininkui A. M. piniginį atlygį – 1 500,00 Eur už neteisėtą šių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, 2015 m. spalio 20 d. apie 17 val. suteikė bendrininkui A. M. nusikaltimo priemones – automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir mobilųjį telefoną, skirtą konspiraciniam ryšiui palaikyti, 2015 m. spalio 20 d. apie 21.00 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Kurmelionių kaimo prieigų, Akmenynės seniūnijoje, Šalčininkų rajone, vykstant maršrutu Kurmelionys-Turgeliai-Rudamina bei keliu Nr. 5202 iki Žaliosios kaimo, Vilniaus rajone, A. M. vairuojant automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam ir E. Ž. lydint automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stebint ir saugant aplinką turint tikslą užtikrinti netrukdomą šių užsieniečių nugabenimą į Lenkijos Respubliką, A. M. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, trylika Afganistano Islamo Respublikos piliečių – A. S. A., gim. 1979 metais, N. A., gim. 1979 metais, O. A., gim. 2009 metais, A. A., gim. 2011 metais, M. A., gim. 2013 metais, Y. A., gim. 1956 metais, K. A., gim. 1998 metais, M. S. A., gim. 2000 metais, Z. S., gim. 1999 metais, F. A., gim. 2000 metais, H. G., gim. 1996 metais, F. A., gim. 1983 metais, A. A., gim. 1965 metais, kurie Kurmelionių kaimo prieigose, Akmenynės seniūnijoje, Šalčininkų rajone, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0991 ir Nr. 0992, apie 1 m atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0991, ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
T. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2015 m. gruodžio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam T. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Kaltinamojo T. Ž. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį, kuria jo ginamajam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas.
Gynėjo teigimu, apygardos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pratęsė kaltinamajam T. Ž. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Šis teismas neįvertino kaltinamojo socialinių charakteristikų, aplinkybių, kad už jį yra sumokėtas didelės vertės piniginis užstatas, kad vos tik išėjęs į laisvę bus įdarbintas. Gynėjo vertinimu, šiuo metu jo ginamajam taikoma kardomoji priemonė yra per griežta, priimta remiantis prielaidomis, sureikšminant veikų, kurių padarymu kaltinamas T. Ž., sunkumą, neatsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, tinkamai neįvertinus švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Be to, pati griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam T. Ž. yra taikoma jau labai ilgai ir jos terminas prilygsta bausmei.
Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra tik ankstesnių to paties teismo priimtų nutarčių kopija. Tai patvirtina analogiškos klaidos nutarties motyvuose, teigiant, jog gali kilti sunkumų užtikrinant kaltinamojo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime. Tačiau ikiteisminis tyrimas šioje byloje seniai baigtas, vyksta teisminis jos nagrinėjimas. Dėl to toks skundžiamos nutarties motyvas, gynėjo vertinimu, yra visiškai netinkamas. Gynėjas pažymi, kad kardomosios priemonės skyrimas ir tokios priemonės taikymo termino pratęsimas savo esme yra skirtingi procesiniai institutai. Suėmimo termino pratęsimas reikalauja atidesnio faktinės situacijos ir įtariamojo charakteristikos vertinimo. Nemotyvuota skundžiama nutarties dalis, kurioje prioritetas suteikiamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui, nors už T. Ž. buvo sumokėtas 10 000,00 Eur dydžio užstatas ir teismui pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Skundžiamoje nutartyje neįvertinus nurodytos aplinkybės buvo pažeisti BPK 122 straipsnio 7 dalies reikalavimai. Be to, apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nukrypo nuo nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamos praktikos, jog nusikaltimo, kurio asmuo yra įtariamas ar kaltinamas sunkumas, negali būti sureikšmintas ir lemti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo bei jos termino pratęsimo.
Gynėjo teigimu, apygardos teismo išvada, jog vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti suėmimo taikymo pagrindai (bėgs, slėpsis nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas) taip pat nepagrįsta. Pirma, sulaikius kitą kaltinamąjį šioje byloje, t. y. A. M., T. Ž. turėjo pakankamai laiko pasislėpti nuo teisėsaugos institucijų ar išvykti į užsienį, tačiau to nepadarė. Antra, galimybė kaltinamajam ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas yra lengvai užkardoma kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamojo socialiniai ryšiai, priešingai apygardos teismo nutarties teiginiams, su seserimi ir jos šeima, tėvais yra itin tamprūs bei įrodyti baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, skundžiamoje nutartyje neįvertinta, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis T. Ž. būtų įdarbintas. Gynėjo vertinimu, ši aplinkybė paneigia manymą, kad jo ginamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas ar bėgs, slėpsis nuo teismo.
Teismo posėdyje kaltinamojo T. Ž. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo A. M. parodymų protokoluose, 2015 m. spalio 21 d. asmens parodymo atpažinti protokole, 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. sausio 27 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl atliktos analizės ir kitoje bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam T. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. T. Ž. kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki dešimties metų. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti kaltinamajam T. Ž. griežčiausią kardomąją priemonę.
Gynėjas skunde nurodo, kad apygardos teismas nevertino kaltinamojo T. Ž. socialinės charakteristikos, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad kaltinamasis yra susitaręs dėl darbo vietos, kad už jį yra sumokėtas užstatas, sureikšmino kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir todėl nepagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais gynėjo skunde nurodytais argumentais. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino visas suėmimo pratęsimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant tai, jog kaltinamojo tėvams reikalinga pagalba, kad kaltinamasis yra susitaręs dėl darbo vietos, atsižvelgė ir į tai, kad už kaltinamąjį yra sumokėtas 10 000 Eur užstatas ir, remdamasis bylos duomenimis bei kaltinamąjį charakterizuojančia medžiaga, sprendė, kad šios aplinkybės nėra pakankama garantija, jog bus užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai ir jos nepaneigia būtinumo pratęsti kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apygardos teismo išvada.
BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis T. Ž. Lietuvoje neturi tvirtų socialinių ryšių – jis yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, neturi nekilnojamojo turto. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje – jis 2012 metais buvo teistas Prancūzijos Respublikoje, o be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tarptautinio pobūdžio nusikaltimų padarymu, t.y. kaltinamas tuo, kad organizavo iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką patekusių užsieniečių gabenimą per valstybių sienas, o tai taip pat rodo kad kaltinamasis galimai turi ryšių užsienyje. Nors gynėjo skunde nurodoma, kad kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo teisėsaugos pareigūnų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu turėjo tokią galimybę ir ja nepasinaudojo, teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Ši skunde minima aplinkybė niekaip negarantuoja pageidaujamo kaltinamojo elgesio ateityje, t.y. neužtikrina jo dalyvavimo procese, susilaikymo nuo nusikaltimų darymo, kadangi priklauso tik nuo kaltinamojo valios. Byloje esant pakankamai duomenų, kad kaltinamasis galėtų bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų ši aplinkybė apie ankstesnį kaltinamojo elgesį neturi esminės reikšmės.
Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai išdėstė motyvus dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo dalį jų perkeldamas iš anksčiau byloje priimtų nutarčių. Vis dėlto, šis netikslumas nepaneigia apygardos teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įsigilino į baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertino suėmimo pratęsimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, T. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam suėmimo taikymo terminą taip pat remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis T. Ž. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamajam T. Ž. inkriminuojami nusikaltimai pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, T. Ž. kaltinamas nusikaltimų organizavimu, todėl manytina, jog jam inkriminuoti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai suorganizuoti, padaryti siekiant pasipelnyti. Organizatoriaus vaidmuo darant nusikaltimus yra aktyvus, o tai rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą. Kaltinamasis T. Ž. anksčiau yra teistas kelis kartus ir tai rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, lėšas pragyvenimui, remiantis jam inkriminuojamų nusikaltimų bei anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdžiu, galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje T. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas ilgą laiko tarpą. Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad suėmimas kaltinamajam T. Ž. taikomas pusę metų ir šis terminas, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas T. Ž., pobūdį, sunkumą, bei anksčiau aptartus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nelaikytinas neproporcingai ilgu.
Remdamasi minėtais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o kaltinamojo T. Ž. gynėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo T. Ž. gynėjo Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.