- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-133-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01347-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- "Seia", "Agroprimum", "East West Agro"
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos", "Swedbank", "Kauno grūdai", "MLVS", "ADMONITUS"
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Seia“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Agroprinum“ atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje e2FB-248-1118/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisme buvo gautas bankrutuojančio fizinio asmens S. K. (toliau ir bankrutuojantis fizinis asmuo, pareiškėja) bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Admonitus“ (toliau – ir bankroto administratorius) atstovės R. K. prašymas patvirtinti teikiamą teismui tvirtinti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė antrasis kreditorių susirinkimas, įvykęs 2019 m. liepos 5 d. (toliau – patikslintas mokumo atkūrimo planas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą.
Teismas sprendė, kad įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad bankrutuojančios S. K. 2019 m. lapkričio 4 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus bei pačios pareiškėjos ir kreditorių teisėtus interesus, pagal FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalis pažeidimų nenustatyta, todėl bankrutuojančios S. K. patikslintas mokumo atkūrimo planas tvirtintinas (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
4. Suinteresuotasis asmuo UAB „Seia“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti S. K. bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Patikslintame mokumo atkūrimo plane įtvirtintos įstatymams prieštaraujančios nuostatos, patvirtinančios pareiškėjos nesąžiningumą ir sąlygojančios pagrindą nutraukti bankroto bylą. Patikslinto mokumo atkūrimo plano 12.1 punkte pripažįstama, jog S. K. 2019 metais ūkininkavimo veiklos nevykdė, tačiau pabrėžiama, jog ją vykdė tretieji asmenys, su kuriais S. K. buvo sudariusi žodinį susitarimą, jog visas pelnas iš derliaus atitenka faktiškai S. K. turimos žemės plotuose ūkininkavimo veiklą vykdžiusiems asmenims, o S. K. deklaruos naudmenas ir gaus tiesiogines išmokas. Pažymėtina, jog toks susitarimas, kai žemės ūkio valdai priklausančių objektų naudojimo teisė perduodama panaudos pagrindu kitam žemės ūkio veiklos subjektui siekiant valdos perdavėjui gauti tiesiogines išmokas už valdos perėmėjo naudojamus žemės ūkio valdai priklausančius objektus, prieštarauja Taisyklių 93 punkto nuostatai, numatančiai, jog „Žemės ūkio valdos perdavimo atveju valdos perėmėjui pereina ir atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama, mokama už paramos teikimo reikalavimus atitikusį naudmenų plotą nustatytu atskaitos laikotarpiu. Atitinkamai šiuo atveju S. K. faktiškai perdavė savo žemės valdas tretiesiems asmenims valdyti, tačiau valdų registre duomenų apie pasikeitusius valdų registravimo duomenis neatnaujino ir pateikė paraišką, taip siekdama įgyti tiesiogines išmokas, kurios pagal anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas priklausytų valdos perėmėjams. Taip S. K. veikė neteisėtai, grubiai pažeisdama minėtų teisės aktų nuostatas ir negali įgyti tiesioginės išmokos lėšų, kurios turėtų priklausyti jos valdų perėmėjams – tretiesiems asmenims.
6.2. S. K., neturėdama teisės gauti plane nurodomą sumą tiesioginių išmokų (apie 10 000 Eur), objektyviai negalės įgyti ūkininkavimui 2020 metais reikalingų sėklų, trąšų, kuro ir pan. 2019-10-24 teismo posėdžio metu S. K. atstovas advokatas V. K. aiškino, jog ūkininkavimui 2020 metais reikalingų sėklų galėtų paskolinti S. K. giminaičiai, tačiau plane apie tai neužsimenama, nurodant vienintelį lėšų šaltinį ūkininkavimo veiklai pradėti – tiesiogines išmokas. Pažymėtina, jog iš esmės visas patikslinto mokumo atkūrimo plano finansinis pagrindas, kuriuo remiantis planuojama pradėti vykdyti ūkininkavimo veiklą, yra vien tik tiesioginės išmokos, kurias planuojama ir faktiškai siekiama gauti neteisėtu būdu – pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius tokių išmokų mokėjimą. Jokių kitų pajamų šaltinių, ne mažesnių nei 5 000 Eur, reikalingų ūkininkavimo veiklai pradėti, plane nėra nurodyta. Taigi, pareiškėja, neturėdama piniginių lėšų ūkininkavimo veiklai vykdyti, objektyviai negali įgyvendinti mokumo atkūrimo plano.
6.3. Teismo posėdžio metu S. K. atstovas nurodė visiškai naujus, plane nenurodytus ir jokiais įrodymais nepagrįstus S. K. pajamų, reikalingų ūkininkavimo veiklai pradėti, šaltinius, t. y. tariamai sudarytas sutartis su ūkininkais K. K., G. A. ir Z. K. dėl sėklų bei trąšų suteikimo ūkininkavimo veiklai vykdyti. Teismas iš esmės patvirtino planą, kuriame S. K. tolesnės ūkininkavimo veiklos pagrindas – ūkininkavimo pradžiai reikalingų lėšų ir medžiagų šaltinis – yra pagrįstas tik prielaidomis dėl ateityje tikėtinų sandorių su trečiaisiais asmenimis. Net ir vertinant, jog minėti asmenys S. K. paskolins grūdų ir trąšų 2020 metų sėjai, kyla pagrįstas klausimas, kas ir iš kokių piniginių lėšų faktiškai išdirbs žemę, ją patręš, pasės grūdus bei nuims derlių, iš kokių teisėtų lėšų bus remontuojama S. K. turima žemės ūkio technika.
6.4. Byloje yra pakankamai duomenų, kad pareiškėja ūkininkavimo veiklos, iš kurios atsirado įsipareigojimai kreditoriams, nevykdė; tikrąją ūkininkavimo veiklą, kuri sukėlė teisines pasekmes (įsipareigojimus kreditoriams), vykdė ūkininkas Z. K., prisidengdamas S. K. ir jos ūkio vardu. Pareiškėja, veikusi kaip kito ūkininko priedanga, pati jokios savarankiškos ūkinės veiklos nevykdė, tačiau jos vardu buvo įgytos prievolės ir įsipareigojimai, susiję su ūkininkavimo veikla; buvo siekiama sutrukdyti priverstinį išieškojimą iš ūkininko veiklos tikrojo vykdytojo turto. Svetimų įsipareigojimų prisiėmimas, ūkinės veiklos pajamų ir pelno atidavimas kitam asmeniui be jokio teisinio pagrindo, dalyvavimas schemoje, kuri apsunkina ar padaro neįmanomą įsipareigojimų įvykdymą iš Z. K. turto, akivaizdžiai sąlygojo pareiškėjos nemokumą. Kadangi S. K. ūkininkavimo veiklos, iš kurios atsirado įsipareigojimai kreditoriams, nevykdė, negali būti laikoma įgijusia patirties šioje srityje, sudarant jai galimybę toliau tęsti šią veiklą.
6.5. Plane nurodyta, jog bankroto administratoriaus atlyginimas yra 2 520 Eur bei 5 proc. nuo parduoto turto vertės. Manome, jog bankroto administratoriaus atlyginimo dalis, susidedanti iš 5 proc. nuo parduoto turto dalies piniginių lėšų, plane įrašyta nepagrįstai. Manoma, jog, šiuo atveju, atsižvelgiant į S. K. nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį ir pobūdį (transporto priemonės ir vienas žemės sklypas), būtent tokios sumos (720 Eur) visiškai pakanka bankroto administratoriui atlyginti už jo darbą vykdant minėto turto pardavimą. 5 proc. nuo parduoto nekilnojamojo turto administratoriaus atlyginimas, suinteresuoto asmens UAB „Seia“ vertinimu, yra perteklinis ir niekaip neveiks nei turto pardavimo greičio, nei jo pardavimo už žymiai didesnę kainą.
5. Suinteresuotasis asmuo UAB „Agroprimum“ atskiruoju skundu prašo teismo išreikalauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros skolininkės S. K. 2019 m. paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir duomenis apie 2019 m. avansu skolininkei S. K. išmokėtas išmokas ir panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir nutraukti S. K. bankroto bylą. Atskirajame skunde nurodo iš esmės tapačius argumentus, nurodytus UAB „Seia“ atskirajame skunde dėl duomenų apie lėšas, reikalingai ūkinei veiklai 2020 metais vykdyti, nebuvimo ir ūkinės veiklos vykdymo negalimumo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
5.1. S. K. bankroto byla turi būti nutraukta FABĮ 10 str. 1 d. 8 p. pagrindu, nes bankroto proceso metu S. K. pažeidė FABĮ 6 str. 5 d. 3 p. reikalavimus. Mokumo atkūrimo plano 12.1 p. nurodoma, kad skolininkė 2019 m. sudarinėjo žodinius susitarimus su kitais asmenimis, kuriems suteikė teisę naudotis jos valdomais žemės sklypais šių asmenų ūkinei veiklai vykdyti. O FABĮ 6 str. 5 d. 3 p. numato, kad draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu.
5.2. S. K. bankroto proceso metu, kaip nurodoma mokumo atkūrimo plano 12.1 p., Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė melagingą paraišką dėl paramos gavimo, joje nurodydama, kad nurodytuose žemės sklypuose ji pati ūkininkauja, t. y. siekė neteisėtai, panaudodama apgaulę gauti paramą.
5.3. Be to, kadangi skolininkė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paraišką dėl paramos gavimo, pagal Žemės ūkio ministro 2019-10-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), S. K. iki 2019-11-30 dalį išmokų turėjo gauti (gavo) avansu. Mokumo atkūrimo plano 12.1 p. nurodydama, kad išmokas gaus tik 2020 m., S. K. akivaizdžiai siekia nuslėpti (nuslėpė) nuo kreditorių avansu gautą išmokų dalį. O FABĮ 10 str. 1 d. 6 p. numato, kad teismas fizinio asmens bankroto bylą nutraukia, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Kreditorius UAB „Agroprimum“ 2019-11-14 prašymu prašė teismo išreikalauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis apie skolininkei S. K. 2019 m. avansu išmokėtas išmokas, tačiau teismas 2019-11-15 protokoline nutartimi šį prašymą nepagrįstai atmetė, todėl, remiantis CPK 314, 338 str., šie duomenys turėtų būti išreikalauti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismo.
6. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus bankrutuojančios S. K. bankroto administratorius UAB „Adamonitus“ nesutinka su atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais bei prašo palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Kreditoriai visą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo bei bankroto procese reiškia tapačius nesutikimo argumentus dėl pareiškėjos siekio vykdyti ūkinę veiklą bei jos tariamo nesąžiningumo. Pareiškėja parengė tris mokumo atkūrimo plano projektus, kuriuose jos numatomos vykdyti ūkinės veiklos priemonės ir sąlygos buvo peržiūrimos kreditorių naudai, tačiau iš kreditorių teikiamų pastabų ar argumentų pobūdžio yra akivaizdu, kad kreditoriai reiškia vienareikšmišką nesutikimą dėl pareiškėjos numatomos vykdyti ūkinės veiklos ir nesvarbu, kokios sąlygos, priemonės ir kokios aplinkybės bebūtų nurodytos.
6.2. Kreditorius UAB „Seia“ nurodo, kad bankroto administratoriaus atlyginimo dalies – 5 proc. dydžio nuo iš parduoto turto gautų lėšų – nustatymas neturės reikšmės nei bankroto procedūrų operatyvumui, nei turto pardavimo efektyvumui ir iš esmės mažins kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes. Su šiais argumentais bankroto administratorius nesutinka, nes būtent numatoma atlyginimo dalis nuo iš parduoto turto gautų pajamų skatins bankroto administratorių turtą parduoti efektyviai, už maksimaliai įmanomą kainą, kuri gerins tiek kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes, tiek ir bankroto administratoriaus suinteresuotumą gauti didesnį atlyginimą.
6.3. Kreditoriai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad pareiškėja neturi teisės gauti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas pagal 2019 m. paraišką, tačiau kol kas Nacionalinė žemės tarnyba nėra priėmusi jokio sprendimo dėl išmokų skyrimo ar neskyrimo, todėl kreditorių teiginiai laikytini tik išankstine nuomone.
7. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus pareiškėja S. K. nesutinka su atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais bei prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėjos S. K. nesąžiningumo klausimas jos bankroto byloje buvo nagrinėjamas ne vieną kartą ir teismo prejudicinėmis (2018-11-19, 2019-01-29 ir 2019-03-12) nutartimis sąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta, todėl: a) dar kartą prašyti nagrinėti išspręstą (nesant naujų aplinkybių) klausimą suinteresuoti asmenys (kreditoriai) negali; b) FABĮ nuostatose yra nustatyta, mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarka, kurioje nenumatyta dar kartą tikrinti bankrutuojančio asmens sąžiningumo klausimą. Taigi apeliantų argumentai dėl pareiškėjos nesąžiningumo negali būti apeliacinio proceso dalykas ir negali būti nagrinėjami apeliacinėje instancijoje. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartyje papildomai nurodyta, kad pareiškėja S. K., sudarydama patikslintą mokumo atkūrimo planą, dėjo pastangas kuo maksimaliau sugrąžinti kreditoriams susidariusias skolas, rinkosi sudėtingesnį, buhalteriniais skaičiavimais paremtą, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą, todėl kreditorių nurodyti motyvai dėl jos nesąžiningumo, siekio nuslėpti mokumo atkūrimo plane nenurodytas pajamas ir tik nurašyti susidariusias skolas, nepagrįsti.
7.2. Dėl UAB „Seia“ atskirajame skunde nurodyto argumento, jog žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos iš anksto žinant, kad ji jų nevykdys ir neįvykdys, pažymėtina, kad sutartys buvo sudarytos 2017 metų pavasarį ir pareiškėja negalėjo numatyti 2017 m. orų. Antra, kaip ir buvo minėta teismo posėdžio metu, per 2017 metus pareiškėja S. K. grūdines kultūras augino ne tik savo 47,871 ha teritorijoje, bet ir Z. K. asmenine nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Trečia, iš UAB „Seia“ gautas avansas buvo panaudotas turimo transporto priemonių dalims ir remontui, nes, kaip matyti iš pateiktų sutarčių, grūdai turėjo būti pristatyti į Klaipėdos uostą, jo teritoriją, todėl kaina už pateiktus grūdus savaime buvo siūlyta didesnė.
7.3. Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 str. 1 d.), todėl remiantis CPK 178 straipsniu įrodinėjimo našta yra teigiančioje, o ne neigiančioje pusėje. Kreditorių UAB „Seia“ ir UAB „Agroprimum“ atstovų teiginiai apie tai, kad pareiškėja S. K. siekė kitų tikslų, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus UAB „Seia“ ir UAB „Agroprimum“ atstovų vertinimus.
7.4. Pareiškėjos S. K. būsimos pajamos yra skaičiuojamos atsižvelgiant į šiuo metu valdomą žemės ūkio paskirties sklypų plotą. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir su pareiškėja S. K. yra sudarytos nuomos sutartys. Nemokant nuomos kainos, nevykdant ūkininkavimo veiklos sutartys bus nutrauktos ir pajamų iš 44,6 ha žemės naudmenų nebus gaunama. Remiantis tais pačiais suinteresuoto asmens UAB „Seia“ skaičiavimais, iš tokio ploto gali būti nuimamas 145 t. grūdinių kultūrų derlius ir pajamų (neskaičiuojant deklaracijų už pasėlius) bus gauta 20 000,00–25 000,00 EUR, tai bet kuriuo atveju viršija tiek vidutinį atlyginimą už samdomą darbą, tiek bet kokį kitą pajamų šaltinį (individualią veiklą, verslo liudijimą ar kt.) Be to, pareiškėja S. K. neturi išsilavinimo ar patirties kitokio pobūdžio (geriau apmokamo) veikloje, todėl pajamos iš ūkininkavimo yra logiškiausia ir didžiausią skolų dalį galinti sugrąžinti veikla. Fizinio asmens bankroto procesas yra vienintelė galimybė pareiškėjai S. K., dėl akivaizdžiai pablogėjusios finansinės padėties nebegalint vykdyti savo įsipareigojimu? kreditoriams, grįžti i? aktyvia? ekonomine? veikla?, netapti našta valstybės socialinei sistemai ar apskritai emigruoti iš šalies, taip apsaugant asmens orumą?, o kreditoriams suteikiant galimybe? atgauti bent dali? skolų?.
Šalies argumentai
7.5. Pareiškėja S. K. mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje labai konkrečiai išdėstyti motyvai dėl bankroto administravimo išlaidų (įskaitant atlyginimą). Motyvai atitinka Lietuvos teismų praktiką ir vykdymo procese numatytas išlaidas, be to, lyginant administravimo išlaidų skaitinę išraišką su būsimu darbų kiekiu (turto vienetų pardavimu, ataskaitų teikimu, apskaitos tikrinimu ir pan.) ir antstolių išlaidomis, pakoreguotos bankroto administravimo išlaidos (įskaitant atlyginimą) neturėtų būti pagrindas mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-248-1118/2019, kuria nutarta patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl pareiškėjos S. K. nesąžiningumo jos bankroto byloje buvo nagrinėjamas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 d. lapkričio 19 d., 2019 m. sausio 29 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d nutartyse, turinčiose prejudicinę galią, todėl šis klausimas nebus nagrinėjamas.
Išanalizavus atskirųjų skundų turinį, nustatyta, jog suinteresuoti asmenys grindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą aplinkybėmis, jog pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas iš esmės neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų bei FABĮ paskirties.
Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą.
Pažymėtina, jog viena iš FABĮ 16 straipsnyje nustatytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – per šio įstatymo nustatytą terminą parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.
Byloje nustatyta, kad bankroto administratoriui 2019 m. gegužės 10 d. buvo pateiktas S. K. mokumo atkūrimo planas, kuris, įvertinus pateiktą projektą ir surašius išvadą, buvo pateiktas svarstyti 2019 m. birželio 5 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu kreditoriai UAB „Agroprimum“, UAB „Kauno grūdai“, UAB „Seia“ bei VMI nepritarė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui ir pateikė pastabas, t. y. kreditoriai UAB „Agroprimum“, UAB „Kauno grūdai“ nesutiko su mokumo atkūrimo plane nurodyta turto pardavimo tvarka ir kainų nustatymu, taip pat su planuojama vykdyti ūkine veikla. Papildomai kreditorius UAB „Kauno grūdai“ pateikė pastabą dėl tenkinamų kreditorinių reikalavimų proporcingumo skaičiavimo ir įmokų mokėjimo grafike nurodytų mokėtinų sumų. VMI pateikė pastabas dėl S. K. planuojamos vykdyti ūkinės veiklos. Kreditorius UAB „Seia“ pateikė pastabas, kad mokumo atkūrimo planas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir konkrečiai tikėtinomis gauti pajamomis iš ūkinės veiklos. 2019 m. birželio 20 d. buvo sudarytas patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuris pateiktas bankroto administratoriui. Bankroto administratorius įvertinęs 2019 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkime pateiktas pastabas bei pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą, 2019 m. birželio 25 d. sudarė išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir pateikė svarstyti 2019 m. liepos 4 d. vykusiame kreditorių susirinkime. 2019 m. liepos 4 d. neįvykus kreditorių susirinkimui, pakartotinis susirinkimas vyko 2019 m. liepos 5 d., kuriame tie patys kreditoriai nepritarė S. K. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimui iš esmės teikdami tas pačias pastabas dėl S. K. planuojamos vykdyti ūkinės veiklos. 2019 m. liepos 8 d. teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Remiamasi tuo, kad kreditorių pateiktos pastabos yra nepagrįstos, planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. Pastebėtina, jog 2019 m. spalio 24 d. vykusiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs dar kartą patikslinti mokumo atkūrimo planą dėl jame pasibaigusių numatytų mokėjimo terminų, transporto priemonių bei technikos pardavimo eiliškumo tikslinimo, kreditoriaus AB „Swedbank“ įtraukimo į kreditorių sąrašus.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš byloje turimų duomenų matyti, jog kreditoriai nepritarė pareiškėjos S. K. patikslintam mokumo atkūrimo planui iš esmės dėl to, kad S. K. numatė atkurti savo mokumą bei gauti lėšas kreditorinių reikalavimų dengimui būtent iš planuojamos vykdyti ūkininkavimo veiklos. Taip pat reiškė pastabas dėl plane pateikto turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, pateikto tenkinamų kreditorinių reikalavimų proporcingumo skaičiavimo ir įmokų mokėjimo grafike nurodytų mokėtinų sumų ir dėl to, kad planas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir konkrečiomis tikėtinomis gauti pajamomis iš ūkinės veiklos.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad išanalizavus 2019 m. lapkričio 4 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą matyti, kad jame yra išsamiai išdėstyti visi FABĮ 7 straipsnyje numatyti duomenys, detaliai aprašyta planuojama vykdyti ūkinė veikla, planuojamos gauti pajamos, išlaidos, todėl tai, kad kreditoriai nesutinka su mokumo atkūrimo plane nurodytais duomenimis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai nepatvirtino mokumo atkūrimo plano. Teismas vertino, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane buvo atsižvelgta į kreditorių pastabas dėl tenkinamų kreditorinių reikalavimų proporcingumo skaičiavimo ir įmokų mokėjimo grafike nurodytų mokėtinų sumų ir jos buvo koreguotos. S. K. minėtame mokumo atkūrimo plane netikslino tik numatytos planuojamos vykdyti ūkinės veiklos, iš kurios ir numatytos gauti pagrindinės pajamos kreditorinių įsiskolinimų dengimui. Taip pat nekeitė turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymų, bankroto administratoriui numatomo atlyginimo bei 5 proc. pajamų, nuo turto pardavimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditoriai UAB „Seia“, UAB „Agroprimum“ teisingai pastebėjo, kad 2019 m. lapkričio 4 d. patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodomos gauti pajamos (10 000 Eur) iš Nacionalinės mokėjimų agentūros 2020 m. dėl nevykdytos ūkinės veiklos (2019 m.), kurios turėtų būti naudojamos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui, gali būti ir neįgyvendinamos. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankrutuojančios S. K. bankroto administratorius UAB „Adamonitus“ pozicija, kad kol Nacionalinė žemės tarnyba nėra priėmusi jokio sprendimo dėl išmokų skyrimo ar neskyrimo, todėl kreditorių teiginiai laikytini tik išankstine nuomone, o mokumo atkūrimo planas gali būti įgyvendintas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 10 straipsnio 2 d. suteikia kreditoriams galimybę kreiptis į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pateikto prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą pagrįstumo, tinkamai įvertino, kad nagrinėjamu atveju buvo laikomasi įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis), bei tai, kad šis patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia fizinio asmens bei kreditorių interesų pusiausvyros.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje e2FB-248-1118/2019 palikti nepakeistą.