Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-25 · Civilinė byla Nr. 2-869/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-25
Bylos Nr.
2-869/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Alfva“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Betonika“
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-869/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 102.2; 125.11.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Alfva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ prieštaravimus dėl kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Betonika“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. L2-1451-343/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. priėmė teismo įsakymą dėl išieškojimo iš skolininko UAB „Alfva“ kreditoriaus UAB „Betonika“ naudai 137 816, 91 Lt skolos, 5 395, 10 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 966, 06 Lt žyminio mokesčio. Skolininkui UAB „Alfva“ šis teismo įsakymas kartu su pranešimu, kuriame jam buvo išaiškinta teisė pateikti prieštaravimus, o taip pat tokių prieštaravimų nepateikimo pasekmės, buvo išsiųstas 2009 m. kovo 24 d.

Skolininko UAB „Alfva“ prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo teisme buvo gauti 2009 m. balandžio 20 d., tačiau 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi teismas atsisakė juos priimti ir grąžino skolininkui, konstatavęs, jog šis procesinis dokumentas pateiktas praleidus CPK 439 straipsnio antrojoje dalyje nustatytą 20 dienų terminą. Teismas nurodė, jog minėtas įsakymas bei pranešimas skolininkui buvo įteikti 2009 m. kovo 26 d., tuo tarpu jo prieštaravimai buvo išsiųsti 2009 m. balandžio 16 d., tai yra praėjus 21 dienai po teismo įsakymo įteikimo. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, teismas konstatavo, jog skolininkas pažeidė pareigą laiku pateikti procesinį dokumentą (CPK 75 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Alfva“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir priimti prieštaravimus dėl paminėto teismo įsakymo išdavimo. Nurodo, jog teismas, konstatuodamas, kad bendrovė šį prieštaravimą teismui pateikė praleidusi CPK 439 straipsnio antrojoje dalyje nustatytą 20 dienų terminą, be pagrindo netaikė CPK 74 straipsnio septintosios dalies nuostatų, reglamentuojančių procesinių terminų pabaigos skaičiavimą. Ši norma nustato, jog tuo atveju, kai toks dokumentas teismui yra pateikiamas naudojantis pašto ar telegrafo paslaugomis, terminas nelaikomas praleistu, jeigu dokumentas paštui yra įteikiamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

Apeliantas teigia, kad prieštaravimą Lietuvos pašto Plungės skyriui įteikė 2009 m. balandžio 15 d., tai yra paskutinę nustatyto termino dieną, ir tai patvirtina surašyto prieštaravimo data. Tačiau antspaudas ant voko su jo prieštaravimu buvo uždėtas ir ši siunta buvo išsiųsta tik 2009 m. balandžio 16 d. Apeliantas tvirtina nežinojęs, kad šis pašto skyrius 2009 m. balandžio 15 d. dirbo tik iki 17.00 val., negalėjęs numatyti tokių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir dėl to pavėlavęs pateikti minėtą procesinį dokumentą per CPK 439 straipsnio antrojoje dalyje nustatytą terminą. Nurodo, jog nežinodamas to, kad pašto darbuotojai minimos siuntos neužregistravo tą dieną, kai ji paštui buvo pateikta, tai yra nežinodamas, jog dėl tokių aplinkybių yra praleistas procesinis terminas, nepateikė teismui prašymo šį terminą atnaujinti.

Be to, apeliantas teigia, kad tuo atveju, jeigu būtų nesutinkama su anksčiau paminėtais argumentais, vadovaujantis protingumo bei loginio mąstymo kriterijais, pavėlavimas atlikti procesinį veiksmą viena diena neturėtų būti traktuojamas, kaip sąmoningas veikimas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, sutinkamai su CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, jog minimą prieštaravimą Lietuvos pašto Plungės skyriui jis įteikė 2009 m. balandžio 15 d., tai yra nepraleidęs CPK 439 straipsnio antrojoje dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino, todėl teismas be pagrindo netaikė CPK 74 straipsnio septintosios dalies reikalavimų, reglamentuojančių procesinių terminų pabaigos skaičiavimą kai toks dokumentas teismui yra pateikiamas naudojantis pašto ar telegrafo paslaugomis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju yra taikytina jo minima CPK 74 straipsnio septintosios dalies norma, tačiau laiko, kad apeliantas klaidingai interpretuoja šios normos nuostatą, jog terminas nelaikomas praleistu, jeigu dokumentas paštui yra įteikiamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Akivaizdu, jog taikant šią normą esminę reikšmę turi ne pašto skyriaus darbo laikas, o faktas, kad paskutinę minimo termino dieną ši siunta paštui buvo įteikta. Tuo tarpu apelianto nurodoma aplinkybė, jog prieštaravimas buvo surašytas paskutinę minimo termino dieną, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti laikoma pakankamu įrodymu, duodančiu pagrindą spręsti, kad šis prieštaravimas pašto skyriui buvo įteiktas tą pačią dieną. Kitokių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė (CPK 185 str.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepaneigė teismo išvados, jog prieštaravimas paduotas praleidus nurodytą terminą, o tai yra pagrindas grąžinti šį procesinį dokumentą (CPK 75 str. 1 d.).

Kaip minėta, apeliantas teigia, kad vadovaujantis protingumo bei loginio mąstymo kriterijais, pavėlavimas atlikti procesinį veiksmą viena diena neturėtų būti traktuojamas kaip sąmoningas veikimas ir tik suteikia pagrindo manyti, jog šis, apelianto žodžiais tariant, nesusipratimas įvyko ne dėl skolininko UAB „Alfva“ kaltės. Taigi apeliantas laiko, kad apeliacine tvarka turėtų būti vertinamos priežastys, dėl kurių prieštaravimas pateiktas praleidus terminą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje proceso stadijoje yra tikrinamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje nutartyje skolininko UAB „Alfva“ prašymo dėl termino atnaujinimo nenagrinėjo, absoliutūs šios teismo nutarties negaliojimo pagrindai nenustatyti, taip pat šioje byloje nenustatytas ir viešasis interesas, todėl paminėtų apelianto argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako (CPK 338, 301, 320 str.). Apeliantui neužkirstas kelias kreiptis į teismą su tokiu prašymu (CPK 338 str., 307 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą teismo nutartį skolininko UAB „Alfva“ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėNijolė Piškinaitė