- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 1-461-771/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01002-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, nukentėjusiajai I. S., kaltinamajam S. S., jo gynėjui – advokatui Modestui Švažui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs 1976-10-22 Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. Airijoje adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. 2011-06-24 apie 14.30 val. namuose Pandėlio g. 4, Šiauliuose, suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau dvidešimt dviejų smūgių nukentėjusiajai I. S. į įvairias kūno vietas, smaugdamas rankomis bei uždėdamas elektrinį laidą ant kaklo bei grasindamas nužudyti ir pasmaugti nukentėjusiąją I. S., tuo duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, grasino nužudyti I. S..
Be to, jis 2011-06-24 apie 14.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, suduodamas rankomis ir kojomis kartu gyvenančiam šeimos nariui – savo žmonai I. S. ne mažiau dvidešimt dviejų smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydamas jai sužalojimus: nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas dešiniame momenyje, kairės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kairėje smakro pusėje, abiejuose žąstuose, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje nugaros pusėje, kairėje juosmens pusėje, abejose krūtinės ląstos pusėse, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, I. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
S. S. teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo ir I. S. santuoka truko 6 metus, išsituokė 2011-06-06. Po skyrybų gyveno viename name, nes turtas, taip pat ir gyvenamasis namas, buvo padalintas per pusę. 2011-06-24 grįžo namo po Joninių, I. S. pradėjo priekaištauti dėl to, kad vėlai grįžo. Įvyko kivirčas, kurio metu jis sumušė žmoną. Nepamena, kiek kartų jai sudavė. Galėjo būti ne mažiau 20-22 smūgiai kojomis ir rankomis. Sutinka su kaltinamajame akte nurodytais sužalojimais, jų neneigia. Pripažįsta, kad smaugė nukentėjusiąją, kad buvo uždėjęs jai elektrinį laidą ant kaklo. Sakė I. S., kad ją nužudys. Kokiais tiksliai žodžiais jai grasino, nepamena: gali būti, kad sakė, jog I. S. pasmaugs ar nužudys. Vaikai įvykio metu buvo namuose, bet kitame kambaryje. Konfliktą jie galėjo girdėti. Nežino, kodėl taip pasielgė. Yra kaltas, savo veiksmus vertina neigiamai, pažada daugiau taip niekada nesielgti. Atsiprašė nukentėjusiosios, įsipareigojo jai atlyginti 8000 litų neturtinę žalą, taip pat sutiko atlyginti I. S. turėtas proceso išlaidas. I. S. jam atleido, jie susitaikė, todėl prašo baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes S. S. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, S. S. kaltę įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent: nukentėjusiosios I. S. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2011-06-06 išsituokė su S. S., tačiau kartu gyveno jiems abiem priklausančiame name (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Iki skyrybų likus maždaug 3 metams, S. S. ėmė elgtis agresyviai: dėl menkiausių priežasčių, išėjus į apsipirkti ar darbo reikalais, prasidėdavo priekaištai, keiksmai, buvo naudojamas fizinis smurtas. S. S. grasindavo, kad jeigu kreipsis į policiją, tai jis ją užmuš, o jeigu jį „pasodins“, tai kiti su ja susidoros. Iki 2011-06-24 įvykio S. S. tris kartus buvo naudojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą: 2011 m. gegužės mėn. pabaigoje, 2011-06-14, o trečią kartą, praėjus kelioms dienoms po birželio 14-osios. Dėl gegužės mėnesio pabaigoje ir birželio 14-ąją S. S. veiksmų kreipėsi į policiją, į teismo med. ekspertus. 2011-06-24 apie 14.30 val. norėjo išsikraustyti iš namų (duomenys neskelbtini), nes nebepakentė S. S. smurto ir nepagrįstų priekaištų. S. S., pamatęs, kad ji nori išsikraustyti, pradėjo ją stumdyti ir priekaištauti, kad ji eina gyventi pas kitą vyrą. S. S. ją stumdė, mušė rankomis ir kojomis suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvą. Mušdamas, rankomis spaudė jai kaklą, grasino užmušti. Sakė jai, kad ji negyvens, kad ją užmuš, kad jis atsėdės kalėjime. Mušimo metu ji buvo trumpam netekusi sąmonės. Viską matė dvi mažametės dukterys. S. S. ją mušdamas buvo pasiėmęs elektrinį laidą, sakė, kad ją užmuš, pasmaugs. Elektrinį laidą buvo uždėjęs jai ant kaklo, bet tuo metu vaikai pravėrė kito kambario duris, todėl jis nustūmė vaikus į kitą kambarį, o prie jos priėjo jau be elektros laido, pradėjo vėl ją mušti, grasino užmušti. Dėl S. S. padarytų sužalojimų ligoninėje gydėsi nuo 2011-06-24 iki 2011-06-28 (b. l. 6-7, 11-13); liudytojos R. Š. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2011-06-24 apie 15.00 val. paskambino sesuo I. S. ir pasakė, kad ji yra ligoninėje. Paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad ją namuose stipriai sumušė buvęs sutuoktinis S. S.. Sesers teigimu, S. S. ją spardė kojomis, daužė kumščiais, smaugė, grasino nužudyti. Sesuo prašė jos laikinai prižiūrėti jos mažametes dukras Saną (6 m.) ir Emiliją (4 m.). Kai kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į Pandėlio g. 4 esantį namą, abi mergaitės pasikeisdamos pradėjo pasakoti, kad tėtis stipriai sumušė mamą, kurios veidas buvo kruvinas ir kad jos matė, kaip tėtis mušė mamą. Mergaitės sakė, kad tėtis mamą muša nebe pirmą kartą. Sesuo jai anksčiau buvo sakiusi, kad buvęs vyras ją muša, tačiau ligoninėje ji dėl to nebuvo gydoma (b. l. 9-10); liudytojo R. D. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2011-06-24 apie 16.19 val. gavo iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad namuose Pandėlio g. 4, Šiauliuose, vyras sumušė žmoną, kuri paguldyta į ligoninę, o nukentėjusiosios sesuo turi pasiimti jos vaikus. Nuvykus minėtu adresu, namo duris atidarė vyriškis, kuris vėliau prisistatė S. S., ir geranoriškai atidavė vaikus buvusios žmonos seseriai. S. S. buvo pristatytas į Šiaulių miesto PK aplinkybėms išsiaiškinti (b. 1. 56); teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 807/11 (04), kurioje nurodyta, kad I. S. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos dešiniame momenyje, kairės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kairėje smakro pusėje, abiejuose žąstuose, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje nugaros pusėje, kairėje juosmens pusėje, abejose krūtinės ląstos pusėse, pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje; sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimt dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą, veidą, dešinį dilbį, dešinę plaštaką, abu žastus, kairę nugaros pusę, kairę juosmens pusę ir abi krūtinės ląstos puses, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; I. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 30-31); nukentėjusiosios I. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad I. S. tvirtino savo parodymus vietoje ir nurodė (duomenys neskelbtini)name vonios kambaryje, koridoriuje ir virtuvėje esančias vietas, kur S. S. prieš ją naudojo fizinį smurtą ir grasino nužudyti ( b.l. 17-21).
Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo S. S. prisipažinimas, nukentėjusiosios I. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apie S. S. prieš ją panaudotą fizinį smurtą ir išsakytus grasinimus ją nužudyti ir pasmaugti, kurias I. S. patvirtino savo parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojų R. Š. ir R. D. apklausos protokoluose esantys duomenys, teismo medicinos specialisto išvada apie I. S. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir konkrečius sužalojimus, kurių atsiradimo mechanizmas atitinka paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios I. S. nurodytas aplinkybes, neginčijamai patvirtina, kad S. S. 2011 m. birželio 24 d. apie 14.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sudavė I. S. rankomis ir kojomis ne mažiau 22 smūgių į įvairias kūno vietas, smaugė ją rankomis ir uždėjęs elektrinį laidą ant kaklo bei grasino nužudyti ir pasmaugti I. S..
Kaltinamojo S. S. veiksmai prieš nukentėjusiąją I. S. atitinka baudžiamajame įstatyme uždraustų veikų – grasinimo nužudyti žmogų ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto savo šeimos nariui – požymius. Byloje nustatyta, kad S. S. naudodamas fizinį smurtą prieš kartu gyvenantį savo šeimos narį – žmoną I. S., t.y. suduodamas I. S. rankomis ir kojomis ne mažiau 22 smūgių į įvairias kūno vietas, smaugdamas ją rankomis ir uždėjęs elektrinį laidą ant kaklo, padarė I. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, darydamas šiuos nusikalstamus veiksmus suprato savo veiksmų pobūdį, bendrai numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius – nuo fizinio skausmo I. S. sukėlimo iki įvairaus masto sveikatos sutrikdymo, tačiau šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamojo veika dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją I. S. atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Teismo ištirti įrodymai taip pat patvirtina, jog S. S., naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, grasino ją nužudyti ir pasmaugti, o nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką, grasinančiojo (S. S.) ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, turėjo pagrindo galvoti, kad grasinimai bus realiai įgyvendinti. S. S., sakydamas I. S., kad ją nužudys ir pasmaugs, siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai, jog grasinimas bus realizuotas, nes grasinimo metu mušė I. S. rankomis ir kojomis, smaugė ją rankomis ir uždėjęs elektrinį laidą ant kaklo. Darydamas minėtus veiksmus kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suprato, jog grasina I. S. atimti gyvybę ir baugina ją, kad grasinimas bus įvykdytas ir, tai suvokdamas, norėjo veikti atitinkamu būdu, t.y. veikė tiesiogine tyčia. S. S. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota kaip grasinimas nužudyti žmogų pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.). K. S. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. S. į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas dirba, šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs, kaltinamas vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymu. Teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam S. S. už grasinimą nužudyti paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d., padarymą numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant, kad kaltinamojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, Lietuvoje išlaiko mažamečius vaikus, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas mano, kad kaltinamajam už nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuostatą, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, taikytina kita bausmės rūšis – bauda.
Kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes grasinimas nužudyti I. S. buvo padarytas nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu, t.y. kaltinamasis tais pačiais veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – periodinė registracija policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas naikintinos po nuosprendžio paskelbimo.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai padarytą 8000 Lt neturtinę žalą (ieškinys sumažintas 2012m. sausio 18 d. susitarimu), 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybinei ligonių kasai atligino 1424.64 Lt turtinę žalą. Susitarimas dėl šių žalų atliginimo buvo patvirtintas 2012m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiosios ir Valstybinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai atmestini.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam S. S. buvo skirtas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Byloje gauta 2014-09-16 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-1623(04.8) iš kurios matyti, kad už S. S. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 140 Lt. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalį,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą; - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatą, skirti jam bausmę 55 MGL (septynių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 55 MGL (septynių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014m. rugpjūčio 25 d. iki 2014m. rugpjūčio 27 d. ir skaityti, kad S. S. liko sumokėti 51 MGL (šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litų) baudos.
Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), Įmokos kodas: 6801.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiosios I. S. ir Valstybinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius atmesti.
Nepriteisti iš S. S. 140 Lt proceso išlaidų, susijusių su suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.