- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 1-2188-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16725-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- E. V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalį – 4 mėn. viešųjų darbų bausme su teismo nustatytais įpareigojimais;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme su teismo nustatytais įpareigojimais;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. M. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą – V. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė, gabeno ir naudojo vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iki 2019 m. balandžio 23 d., 10.50 val., kol (duomenys neskelbtini), vairuodamas minėtą automobilį buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems minėtą vairuotojo pažymėjimą pateikė kaip savo, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jam įteikto įtarimo prisipažįsta pilnai. Jis turėjo savo vairuotojo pažymėjimą, bet prieš tris metus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, už tai, kad 2016 m. vasario mėn. vairavo automobilį neblaivus. Savo automobilio šiuo metu neturi. Jam reikia iš naujo laikyti egzaminą, kad gautų naują vairuotojo pažymėjimą. 2019 m. balandžio 23 d., apie 9.00 val. jis pasiskolino pas savo pažįstamą (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, automobilį „Toyota Prius“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes jam reikėjo pervežti daiktus (tašes) jo vienam pažįstamam iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šį automobilį paėmė pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Norfa“. Pervežęs pažįstamo daiktus, apie 11.00 val. nuvažiavo į oro uostą, nes reikėjo pavežti tą pažįstamą. Jam už tai jis nieko nemokėjo, pasakė duos butelį degtinės. Grįžtant iš oro uosto jį sustabdė policijos pareigūnai, už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo į priešpriešinę juostą, kadangi kelias buvo užkimštas kitais automobiliais. Pareigūnai jį pasivijo su švyturėliais, sustabdė, prie (duomenys neskelbtini) ir paprašė pateikti savo vairuotojo pažymėjimą. Su savimi turėjo svetimą vairuotojo pažymėjimą V. V. vardu, kurį pateikė pareigūnams, kaip savo, sėdėdamas sustabdytame automobilyje. Netrukus jie pasakė, kad šis pažymėjimas negaliojantis ir liepė pateikti kitą dokumentą. Tada pateikė savo asmens tapatybės kortelę. V. V. pats nepažįsta. Šį vairuotojo pažymėjimą rado juodos spalvos piniginėje prie suoliuko už (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini) maždaug prieš metus, t. y. 2018 m., tiksliai datos nepamena. Piniginę išmetė, o rastą vairuotojo pažymėjimą pasiėmė sau, nes pagalvojo, kad gali prireikti pačiam, kai vairuosiąs. Minėtą vairuotojo pažymėjimą laikė su savimi savo piniginėje, iki dienos, kol paėmė policija, panaudojo jį pirmą kartą tik tą kartą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. apie 10.50 val., patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule G. L. S., (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, pažeidžiant kelio ženklą „įvažiuoti draudžiama Nr. 301“, išvažiuojantį automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilis patikrinimui buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas, pateikė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi vairuotojas atrodė labai susijaudinęs, rankos drebėjo, kalbėjo neaiškiai, buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą (nustatyta 0,00 prom.). Tikrinant vairuotojo duomenis per CDB , paaiškėjo, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas nebegaliojantis ir priklauso V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo buvo paprašyta pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę ir paaiškėjo, kad automobilį iš tiesų vairavo E. V. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino, kad pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą rado (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir nusprendė juo pasinaudoti, nes jam atimta teisė vairuoti automobilį, vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Asmenį sulaikė apie 11.45 val. ir pristatė į 2PK apie 12.05 val., spec. priemonės nepanaudotos. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti neturi.( b. l. 8).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. L. S. parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. apie 10.50 val., patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu P. K., prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, pažeidžiant kelio ženklą „įvažiuoti draudžiama Nr. 301“, išvažiuojantį automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Sustabdė automobilį patikrinimui prie (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas pateikė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi vairuotojas atrodė labai susijaudinęs, rankos drebėjo, kalbėjo neaiškiai, buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą (nustatyta 0,00 prom.). Tikrinant vairuotojo duomenis per CDB, paaiškėjo, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas nebegaliojantis. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti kitą savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą E. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir paaiškėjo, kad jis ir yra E. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino, kad pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą rado Naujininkų mikrorajone, kur tiksliai nesakė ir nusprendė juo pasinaudoti, nes jam atimta teisė vairuoti automobilį, savo vairuotojo pažymėjimo neturi. E. V. M. sulaikė ir pristatė į 2 PK apie 12.05 val. (b. l. 12).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Ir 2018 m. balandžio mėn. pabaigoje kraustėsi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir atsikraustęs į (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad nebeturi savo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimą, koks buvo vairuotojo pažymėjimo numeris neatsimena. Kur dingo tas vairuotojo pažymėjimas nežino, galimas atvejis, kad savo vairuotojo pažymėjimą galėjo pamesti (duomenys neskelbtini) netoli parduotuvės „Maxima“, nes ten ir gyveno. (duomenys neskelbtini) vedė asocialų gyvenimo būdą, vartodavo alkoholinius gėrimus. Dėl pamesto vairuotojo pažymėjimo buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kur pasakė, kad gali tiesiogiai kreiptis į VĮ „Regitra“ ir jam bus išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas, todėl policijai jokio pareiškimo nerašė. E. V. M. nepažįsta, nežino kas jis toks yra, niekam niekada nėra davęs ar paskolinęs savo vairuotojo pažymėjimo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 22).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad 2019 m. balandžio 23 d. 12.11 val. pilietis E. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams pateikė kito asmens negaliojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 4).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir apklausos metu (b. l. 6).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog P. K. pateikia vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą V. V. vardu ir administracinio nusižengimo protokolo kopiją (b. l. 13-14).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas pagal 2018 m. spalio 17 d. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17).
E. V. M. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomų bausmių rūšimi ir dydžiu (b. l. 48-50).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad E. V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje: pats kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neneigė, taip pat jo kaltę įrodo liudytojų P. K. parodymai ir tarnybinis pranešimas, G. L. S. bei V. V. parodymai, taip pat BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, savanoriško daiktų, dokumentų ir kitų objektų apžiūros protokoluose, VĮ „Regitra“ pažymos informacijos užfiksuoti duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kadangi jis panaudojo dokumentą, priklausantį kitam fiziniam asmeniui.
Skirdamas bausmę E. V. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veika baigta), be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – vidutinio amžiaus, nedirbantis, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 35-37). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. V. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma E. V. M. už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje skirti – 39 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, minėtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirtį galutinę – 26 parų arešto bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis E. V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 23 d., 11.45 val. iki 2019 m. balandžio 24 d., 15.25 val. (b. l. 24, 29). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Ikiteisminio tyrimo metu E. V. M. 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu (b. l. 30) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1 su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), palikti saugoti baudžiamojoje byloje, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
E. V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 39 (trisdešimt devynių parų) arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. V. M. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. V. M. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti E. V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 23 d., 11.45 val. iki 2019 m. balandžio 24 d., 15.25 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1 su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), palikti saugoti baudžiamojoje byloje, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.