Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. Z., suinteresuoto asmens A. Z. atstovui adv. A. Damulevičiui, neatvykus suinteresuotam asmeniui J. B. ir antstolei E. Rulienei, teismo šaukimai į teikti tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. pareiškimą dėl skolininko A. Z. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys: A. Z., J. B., antstolė E. Rulienė.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja 2012-03-02 kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti sutuoktinių A. Z. ir jos R. Z. turto dalis, kurios yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,

Prašyme nurodė, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0069/12/00126 yra priimtas išieškotojo J. B. pateiktas vykdyti Kauno r. notarų biuro 2011-12-29 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 8917 dėl 70 357,80 Lt piniginių lėšų išieškojimo iš A. Z. Kaip matyti iš 2011-12-08 rašto dėl Vekselio pateikimo apmokėti ir informavimo apie vekselio neapmokėjimą, minėta skola atsirado vekselio davėjui A. Z. laiku neapmokėjus paprastojo neprotestuotino vekselio 70 000 Lt sumai.

2011-12-08 raštas dėl Vekselio pateikimo apmokėti ir informavimo apie vekselio neapmokėjimą adresuotas vieninteliam skolininkui A. Z. Vykdomojoje byloje Nr. 0069/12/00126 skolininku taip pat įvardijamas tik A. Z., visi vykdymo veiksmai atliekami būtent jo vieno atžvilgiu. Tokiu būdu išieškotojas J. B. neginčytinai patvirtina, jog prievolę pagal paprastąjį vekselį laiko asmenine A. Z. prievole, už kurios įvykdymą atsakingas pats A. Z.

Be to, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta vekselio samprata: „Vekselis - vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam“. Akivaizdu, kad vekselio pagrindu atsirandanti prievolė vekselio davėjui sumokėti vekselyje nurodytą sumą yra grynai asmeninio pobūdžio. Pabrėžtina ir tai, kad vekselio davimo aplinkybės ir priežastys pareiškėjai nėra ir nebuvo žinomos.

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. Z. susituokė 1987-11-21. Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo 646,78 kv. m. Pastatą - Mechanines dirbtuves, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 245,49 kv. m. Pastatą - Mechaninę dirbtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 404,02 kv. m. Pastatą - Garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,16 kv. m. Pastatą - Siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 635,90 kv. m. Pastatą - Garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 506,35 kv. m. Pastatą -Daržinę kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nukrypti nuo lygybės principo galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis). Taigi, sutinkamai su CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pusė aukščiau minėto bendro turto priklauso ir pareiškėjai R. Z.

CK 3.112 straipsnis reglamentuoja atsakomybės pagal vieno iš sutuoktinių prievoles klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, kuris yra asmeninė sutuoktinė nuosavybė. Tai reiškia, kad išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies galima tik nustačius atsakovui priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Tokiai situacijai spręsti įstatymų leidėjas CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodė: „Jeigu atsakovui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo“. CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja R. Z. ir suinteresuotas asmuo A. Z. aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą valdo, naudoja ar juo disponuoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taigi bendraturčių dalys nuosavybės teisėje į bendrą turtą nenustatytos, pareiškėja teismo prašys nustatyti, kad skolininkui A. Z. priklauso 1/2 dalis nuosavybės teisės į 646,78 kv. m. Pastatą - Mechanines dirbtuves, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 245,49 kv. m. Pastatą - Mechaninę dirbtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 404,02 kv. m. Pastatą - Garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,16 kv. m. Pastatą - Siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 635,90 kv. m. Pastatą - Garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 506,35 kv. m. Pastatą -Daržinę kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Įvertinus tai, kad viso aukščiau minėto turto vertė, kaip ji nustatyta 2012-01-17 Turto arešto akte, yra 88 500 Lt, kiekvienam iš sutuoktinių turto priklauso už 44 250 Lt. Kadangi pastatai yra nevienodo vertingumo, iškyla būtinybė vienai iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, todėl pareiškėja siūlo nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką (pagal Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos): A. Z. priskirti naudotis 646,78 kv. m. Pastatu - Mechaninėmis dirbtuvėmis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 404,02 kv. m. Pastatu - Garažais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4,16 kv. m. Pastatu - Siurbline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o R. Z. – 245,49 kv. m. Pastatu - Mechanine dirbtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 635,90 kv. m. Pastatu - Garažais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 506,35 kv. m. Pastatu - Daržine kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Nors dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskirtas naudotis turtas, nevisiškai atitinkantis idealiąsias dalis, vis dėlto neatitikimas yra labai nežymus, todėl atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu šalys viena iš kitos nereikalaus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėja teismo prašė:

1. Nustatyti, kad skolininkui A. Z. priklauso 1/2 dalis nuosavybės teisės į 646,78 kv. m. Pastatą - Mechanines dirbtuves, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 245,49 kv. m. Pastatą - Mechaninę dirbtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 404,02 kv. m. Pastatą - Garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,16 kv. m. Pastatą - Siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 635,90 kv. m. Pastatą - Garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 506,35 kv. m. Pastatą - Daržinę kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

2. Nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką: A. Z. priskirti naudotis 646,78 kv. m. Pastatu - Mechaninėmis dirbtuvėmis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 404,02 kv. m. Pastatu - Garažais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4,16 kv. m. Pastatu - Siurbline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o R. Z. – 245,49 kv. m. Pastatu - Mechanine dirbtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 635,90 kv. m. Pastatu - Garažais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 506,35 kv. m. Pastatu - Daržine kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja teismo posėdžio metu pakartojo prašyme teismui nurodytus motyvus ir nurodė, kad teikia teismui 2012 m. 11 mėn. parengtą principinę pastatų tarp sutuoktinių padalinimo schemą pridėjimui prie bylos kaip rašytinį įrodymą. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į išieškotojo reikalavimą yra pasiruošusi išpirkti skolininkui priklausančią pastatų dalį.

i) nustatyti, kad skolininkui A. Z. priklauso 1/2 dalis nuosavybės teisės į 646,78 kv. m. Pastatą - Mechanines dirbtuves, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 245,49 kv. m. Pastatą - Mechaninę dirbtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 404,02 kv. m. pastatą - Garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,16 kv. m. Pastatą - Siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 635,90 kv. m. Pastatą - Garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 506,35 kv. m. Pastatą - daržinę kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

ii) nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką: A. Z. priskirti naudotis 6,78 kv. m. Pastatu - Mechaninėmis dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 404,02 kv. m. pastatu - Garažais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 4,16 kv. m. Pastatu - Siurbline, unikalus Nr. 400-0912-4738, o R. Z. – 245,49 kv. m. Pastatu - Mechanine dirbtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 635,90 kv. m. Pastatu - Garažais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 506.35 kv. m. Pastatu - Daržine kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini)

Susipažinus su Pareiškėjos Prašymu ir pridėtais rašytiniais įrodymais, J. B. praneša, kad su Prašymu nesutinka ir mano, jog Prašymas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

1) Dėl A. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.

LR Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, kaip viešame registre turi būti išviešinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės savininkai - turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, arba turi būti įrašas, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Tačiau, vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus ir kitas aspektas - trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys teisiniuose santykiuose su sutuoktiniais be registro duomenų dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, ar konkretus turtas yra asmeninė, ar bendroji jungtinė sutuoktiniu nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai turtas yra išviešintas viešame registre ir nesilaikyta įstatymo reikalavimų bendrosios jungtinės nuosavybės išviešinimui (sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto savininkais nenurodyti abu sutuoktiniai arba savininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, o turtas nepažymėtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), tretieji asmenys, kurių interesais yra viešinama informacija, gali remtis viešo registro duomenimis, kad tai asmeninis turtas to asmens, kurio vardu jis išviešintas, arba per teismą reikalauti pripažinimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir taip pagrįsti nuosavybės teisės pripažinimo ar (ir) kitokius reikalavimus. Taigi, viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu.

Pažymėtina, kad šiuo atveju turtas, dėl kurio dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kreiptasi į teismą, viešame registre nebuvo išviešintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis įregistruotas tik A. Z. vardu, įrašo apie bendrąją jungtinę nuosavybę nėra. Areštavus turtą antstolei Eurikai Rulienei nebuvo pateikta informacija apie tai, kad turtas viešame registre išviešintas neteisingai. Tokių duomenų antstolei neteikė ir A. Z. sutuoktinė R. Z.. Tokiais veiksmais sutuoktiniai patvirtino, kad nekelia ginčo dėl viešojo registro duomenų teisingumo, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

Turtas, kuriame norima nustatyti turto dalį, priklauso A. Z. ir viešame registre įrašyta, kad savininkas yra būtent A. Z. Viešo registro informacija gali būti paneigta tik sprendimu, todėl teismas neturėtų nustatyti R. Z. kokią nors dalį A. Z. nuosavybės teise priklausančiam turtui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos R. Z. prašymas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

2) Dėl išieškojimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

Net ir tokiu atveju, jeigu, darant prielaidą, kad areštuotas nekilnojamasis turtas priklauso A. Z. ir R. Z. bendrąja jungtine nuosavybe, pabrėžtina, kad šiuo atveju galima išieškoti iš visos bendrosios jungtinės nuosavybės dėl žemiau nurodytų priežasčių.

LR CK 4.91 str. 1 d. nustato, kad pagal vieno bendraturčio sudaromus sandorius išieškoti galima iš visos bendrosios jungtinės nuosavybės, jeigu aplinkybės nerodo, kad sandoris sudarytas asmeniniais paties sudariusiojo sandorį bendraturčio interesais. LR CK 3.92 str. 3 d. nustatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. LR CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų teisės aktų normų, įstatymų leidėjas leidžia areštuoti ne tik skolininkui priklausantį turtą, bet ir bendrą su kitais asmenimis turtą, jeigu skolininko turto dalis nenustatyta, ieškoti galima iš visos bendrosios jungtinės nuosavybės, jei tai nėra asmeninė sutuoktinio prievolė.

Pažymėtina, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės įžeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo pareiškėja R. Z., remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, kad nėra priežasčių nustatyti, jog A. Z. prievolė yra asmeninio pobūdžio. Taigi, antstolė teisingai ir pagrįstai areštavo nekilnojamąjį turtą, nes aplinkybės nerodo, kad sandoris sudarytas asmeniniais A. Z. interesais, be to, nebuvo paneigta CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, todėl, remiantis CK 4. 91 str. 1 d., turėtų būti išieškoma iš viso areštuoto turto.

Taigi, sistemiškai įvertinus visas aukščiau šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos R. Z. prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo yra nepagrįstas, todėl, suinteresuoto asmens J. B. vertinimu, šis prašymas turi būti atmestas.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, bei vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso 111 str., 142 str., 259 str., išieškotojas gerbiamo Teismo prašė:

Pareiškėjos R. Z. 2012-03-01 prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo J. B. į teismo posėdį neatvyko dėl to byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Skolininkas A. Z. irgi pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjos prašymo nurodydamas šiuos motyvus.

Šiaulių miesto apylinkės teisme yra gautas pareiškėjos R. Z. prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo prašymu pareiškėja teismo prašo nustatyti, kad skolininkui A. Z. priklauso 1/2 dalis nuosavybės teisės į 646,78 kv. m. Pastatą - Mechanines dirbtuves, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 245,49 kv. m. Pastatą - Mechaninę dirbtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 404,02 kv. m. Pastatą - Garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,16 kv. m. Pastatą - Siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 635,90 kv. m. Pastatą - Garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 506,35 kv. m. Pastatą - Daržinę kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Taip pat prašo nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką: A. Z. priskirti naudotis 646,78 kv. m. Pastatu - Mechaninėmis dirbtuvėmis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 404,02 kv. m. Pastatu - Garažais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4,16 kv. m. Pastatu - Siurbline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o R. Z. – 245,49 kv. m. Pastatu - Mechanine dirbtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 635,90 kv. m. Pastatu - Garažais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 506,35 kv. m. Pastatu - Daržine kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Prie prašymo R. Z. prideda Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, kuriuo mes, t.y. R. Z. ir A. Z., gera valia susitarėme santuokos metu įsigytu nekilnojamuoju turtu naudotis Susitarime nurodyta tvarka, kuri įvardyta ir pareiškėjos prašyme.

Įvertinus, jog 70 357,80 Lt skola atsirado man kaip vekselio davėjui laiku neapmokėjus paprastojo neprotestuotino vekselio ir yra grynai asmeninio pobūdžio, nuosavybės teisės į turtą padalytos lygiomis dalimis bei Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos sudarytas mūsų bendru sutarimu, aš neprieštarauju dėl man priklausančios turto dalies, esančios kartu su R. Z. nuosavybe, nustatymo pareiškėjos nurodytu būdu ir tvarka.

Teismo posėdžio metu skolininko atstovas nurodė, kad skolininkas sutinka su pareiškėjos prašymu ir prašė teismo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. Rulienė vykdo išieškojimą iš skolininkui A. Z. priklausančio turto ar turtinių teisių pagal išieškotojo J. B. pateiktą vykdomąjį dokumentą 70 357,80 Lt sumai (7-8 b.l. ). Antstolė 2012-01-17 turto arešto aktu areštavo skolininkui ir pareiškėjai bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (9-10, 12-14 b.l.). Pareiškėja 2012-03-02 kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėjos teigimu skolininko prievolė laikytina jo asmenine, nes nėra susijusi su šeimos ūkiu ir vaikų interesais. Todėl laiko, kad pagal CK 3. 112 str. 1d. esant vieno sutuoktinio prievolei be kito sutikimo turi būti išieškoma iš pastarojo turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje.

Pagal CK 4.72 str. 1 d., bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal pareiškėjos sutuoktinio skolą išieškotojui turi būti iš skolininko A. Z. išieškota 70 357,80 Lt suma (8 b.l.). Pagal bylos duomenis nėra įrodymų, kad ši prievolė galėtų būtų bendra abiejų sutuoktinių prievolė kreditoriui (išieškotojui), todėl laikytina asmenine vieno iš sutuoktinių prievole. Asmeninė sutuoktinio prievolė yra tokia, kuri yra susijusi su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninę prievolę savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal ją savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmeninę prievolę nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Pareiškėja nurodė, kad ir iki teismo posėdžio skolininkas gera valia skolos ar jos dalies išieškotojui nesumokėjo.

Kaip jau teismas yra nurodęs, nagrinėjamojoje byloje skolininko prievolė sumokėti išieškotojui kyla pagal paprastą (neprotestuotiną) vekselį, kurį tėra pasirašęs tik A. Z.. Skolininko skolą kreditoriui sudaro 70 000,00 Lt (6 b.l.). Minėtu vykdomuoju dokumentu yra konstatuota, kad skolininkas A. Z. skolą kreditoriui turi sumokėti besąlygiškai išieškotojui pateikus vekselį. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad tai yra asmeninė skolininko A. Z. prievolė kreditoriui (išieškotojui).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog skolininko prievolės negalima išieškoti iš jo asmeninio turto, todėl išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 str.).

Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas ir pajamos įgytos po santuokos sudarymo (CK 3.88 str.). Byloje irgi nėra duomenų, jog antstolio areštuotas nekilnojamasis turtas, būtų asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, todėl, remiantis įstatymo prezumpcija, nurodytas nekilnojamasis daiktas pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių (A. Z. ir R. Z.) nuosavybe (CK 3.88 str. 2 d.). Pagal įstatymo prezumpciją, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl laikytina, jog skolininkui priklauso pusė bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančių nekilnojamųjų daiktų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina, kad skolininkui A. Z. priklauso 1/2 dalis, nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su R. Z. (CPK 667 str., CK 3.112 str.). Santuoka tarp skolininko ir pareiškėjos sudaryta 1987-11-21, o nurodyti nekilnojamieji daiktai įsigyti 1995-11-15 (4, 14 b.l.).

Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant 2000 m. CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21str. 1d., CK 3.87str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK, t.y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant 2000 m. CK, įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21str. 3 dalimi, pagal kurią nors turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad sutuoktiniai Regina ir A. Z. po 1999-11-15 kuomet pagal priėmimo - perdavimo aktą jiems buvo perduotas aukščiau nurodyti nekilnojamieji daiktai, juos jie valdo lygiomis dalimis po 1/2 dalį, nors šis turtas viešame registre yra įregistruotas A. Z. vardu. Siekiant užtikrinti tinkamą tolesnį skolos iš skolininko A. Z. išieškojimą tenkintinas pareiškėjos prašymas ir nustatytinos sutuoktinių turto dalys pagal UAB RM Projektai 2012 m. 11 mėn. nekilnojamųjų daiktų padalinimo principinę schemą, kuri laikytina neatskiriama šios nutarties dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str. 1d., 667 str., 290 - 291 str.,

nutaria:

Pareiškėjos R. Z. prašymą tenkinti.

1. Nustatyti skolininko A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad A. Z., asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis, nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra bendroji jungtinė A. Z. ir R. Z. nuosavybė.

2. Padalinti nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra bendroji jungtinė A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, pripažįstant A. Z., asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių nurodytoje vietovėje. Ši dalis UAB RM Projektai 2012 m. 11 mėn. parengtoje principinėje padalinimo schemoje pažymėta raudona užbrūkšniuota linija.

3. Pridėti prie šios nutarties UAB RM Projektai 2012 m. 11 mėn. parengtą nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), principinę padalinimo schemą ir ją laikyti neatskiriama jos dalimi.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš skolininko A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), 33,00 Lt (trisdešimt tris litus) už procesinių dokumentų įteikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys