Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Vidai Butiškienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistiesiems: R. Š. ir D. R., išteisintiesiems: M. N. ir M. M., jų gynėjams advokatams: Antanui Markūnui, Vladui Incui, Elenai Gylienei, Stasei Kupčiūnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant dirbti; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. jis išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

D. R. pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

M. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartimi panaikinta minėta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis ir byla iš naujo perduota nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2005-08-09, apie 20 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia ne mažiau du kartus smogė I. U. kietu buku daiktu į kelių sritį ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kelių srityje, poodine kraujosruva kairio kelio srityje.

D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. už tai, kad 2005-08-09, apie 20 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pavogė nedidelės vertės svetimą turtą – A. A. priklausantį muzikinį centrą „Akai“ su dviem garso kolonėlėmis 350 Lt vertės.

Skundžiamu nuosprendžiu R. Š., M. N., M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikaltimą, o D. R. veika iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., kai jie buvo kaltinti tuo, kad 2005-08-08, apie 20 val., pastarieji ir A. D., veikdami bendrininkų grupėje, bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, pavogė svetimą A. A. priklausantį turtą – 5 vnt. įvairių modelių veikiančius mobiliojo ryšio telefonus, 3 vnt. neveikiančius mobiliojo ryšio telefonų aparatus, kurių bendra vertė 100 Lt, muzikinį centrą „Akai“ su dviem garso kolonėlėmis 350 Lt vertės, 4 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Sony Ericsson“ ir „Ericsson“ naujus akumuliatorius bendros 250 Lt vertės, 14 vnt. UAB „Tele2“ korteles „Pildyk“ bendros 140 Lt vertės, vyrišką rankinį laikrodį „Tysot“ 400 Lt vertės, vyrišką rankinį laikrodį „Seiko“ 200 Lt vertės, vyrišką dėvėtą natūralios odos striukę 300 Lt vertės, vyrišką sportinį kostiumą „Sebeko“, 150 Lt vertės, vyriškus sportinius batus 207 Lt vertės, t. y. viso padarė nukentėjusiajam A. A. 2097 Lt turtinę žalą.

Nuosprendyje konstatuota, kad visi nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų prieštaravimai jų parodymuose vertintini kaltinamųjų naudai, dėl ko R. Š., M. N., M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisintini, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Kaltinamojo D. R. veika iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., pripažįstant, kad jis pagrobė tik muzikinį centrą „Akai“ su dviem garso kolonėlėmis, kurio vertė tik 350 litų, tai yra pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji R. Š. ir D. R. bei išteisintieji M. N. ir M. M. bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. Š., D. R., M. N., veikdami bendrininkų grupe kartu su A. D. (kuris baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas), 2005 m. rugpjūčio 9 d. apie 20 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė ten buvusį, nukentėjusiajam A. A. priklausantį turtą: muzikinį centrą „Akai“ su dviem garso kolonėlėm 350 Lt vertės, 5 vnt. įvairių modelių veikiančius mobiliojo ryšio telefonus, 3 vnt. neveikiančius mobiliojo ryšio telefonus bendros 100 Lt vertės, 4 vnt. mobilaus ryšio telefonų „Sony Ericson“ ir „Ericson“ akumuliatorius bendros 250 Lt vertės, 14 vnt. UAB „Tele 2“ kortelių „Pildyk“ bendros 140 Lt vertės, rankinį laikrodį „Tysot“ 400 Lt vertės, rankinį laikrodį „Seiko“ 200 Lt vertės, odinę striukę 300 Lt vertės, sportinį kostiumą „ Sebeko“ 150 Lt vertės, sportinius batus 207 Lt vertės, tai yra viso turto už 2097 Lt.

Pirmos instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir spręsdamas M. N., D. R. ir R. Š. kaltės, padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d. numatytą nusikalstamą veiką, klausimą, rėmėsi pačių išteisintųjų paaiškinimais teisme, nukentėjusiųjų A. A. ir I. U. parodymais, kuriuos laikė nenuosekliais ir prieštaringais, kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos taipogi laikė nepakankamais, nustatant inkriminuotos išteisintiesiems vagystės aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia pirmos instancijos teismo išvada nėra teisinga, byloje esantys įrodymai, jų visuma ir tarpusavio ryšys bei seka leidžia daryti priešingą išvadą dėl D. R., R. Š. ir M. N. padarytų veiksmų ir jų teisinio vertinimo.

Iš išteisintųjų M. N., M. M., nuteistųjų D. R. ir R. Š. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu seka, kad jie visi pripažino, jog 2005-08-09 apie 20 val. kartu su A. D. buvo nukentėjusiojo A. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, šiame bute jie lankėsi tikslu surasti ten galimai esančią A. D. seserį. Be to, R. Š. šiais parodymais patvirtino, kad sužalojo bute buvusią I. U. ir matė, kaip išeinant iš buto D. R. pasiėmė muzikinį centrą su kolonėlėmis. Apklausiamas pirmos instancijos teisme D. R. prisipažino, kad iš buto pasiėmė muzikinį centrą su garso kolonėlėmis. M. N., aiškindamas nusikaltimo aplinkybes, taip pat patvirtino, kad D. R. iš buto išsinešė muzikinį centrą, o jis asmeniškai pavogė tik du mobiliųjų telefonų dėklus. M. M. savo parodymuose taip pat patvirtino D. R. įvykdytą muzikinio centro vagystę.

Liudytoju apklaustas A. D., kuris su minėtaisiais asmenimis buvo nukentėjusiojo bute, patvirtino, kad muzikinį centrą su garso kolonėlėmis paėmė ir iš buto išnešė jis kartu su D. R..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ( t.1, b.l.107-108) M. N. be aukščiau paminėtų aplinkybių pripažino ir tai, kad iš nukentėjusiojo buto jis pavogė mobilaus ryšio telefono akumuliatorių, du telefonų dėkliukus, o A. D. ir D. R. paėmė muzikinį centrą ir maišelį su mobilaus ryšio detalėmis. Po to visi drauge jie nuėjo pas A. D. į namus. Perskaičius šiuos parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, M. N. patvirtino jų tikrumą ( t.3, b.l. 313).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ( t.2, b.l.78-79) M. M. nurodė, kad, užėjus į nukentėjusiojo butą, jis liko koridoriuje, o vaikinas pravarde „Eržilas“ (R. Š.) mušė nukentėjusiąją, kitas vaikinas – D. R. liepė paimti muzikinį centrą, kurį kartu su garso kolonėlėmis kartu su A. D. ir išnešė iš buto. Šių parodymų tikrumą M. M. pripažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ( t.2, b.l.17) D. R. be aukščiau aptartų aplinkybių pripažino ir paaiškino, kad jis asmeniškai kartu buvusiems draugams liepė paimti iš nukentėjusiojo buto muzikinį centrą ir po to šį centrą iš buto išnešė jis, o garso kolonėles paėmė ir išnešė A. D. ir R. Š.. Taip pat jis matė, kaip A. D. iš kambario paėmė mobilaus ryšio telefoną „Siemens C55“, kurį vėliau R. Š. pardavė savo pažįstamiems ir už gautus pinigus jiems nupirko alaus ir sidro. Išėję iš buto jie nuėjo pas A. D. į namus. Šių parodymų tikrumą D. R. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Tad, vertinant šiuos M. N., D. R., M. M. parodymus, darytina išvada, kad 2005 rugpjūčio 9 d. M. M., M. N., D. R., R. Š. ir A. D., tikslu surasti pastarojo seserį, užėjo į nukentėjusiojo A. A. butą, būnant bute, neradus ieškotos merginos, D. R. pasiūlius paimti bute buvusį muzikinį centrą, pastarojo pasiūlymą priėmė kartu bute buvę R. Š., A. D. ir M. N.. Būtent D. R. kartu A. D. ir R. Š. iš buto išnešė muzikinį centrą su dviem kolonėlėmis, be to, A. D. paėmė mobilaus ryšio telefoną „Siemens C55“, M. N. iš buto pavogė mobilaus ryšio telefono akumuliatorių, du mobilaus ryšio telefono dėklus bei taip pat D. R. ir A. D. paėmė maišelį su įvairiomis mobilaus ryšio telefono detalėmis.

Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina ir nukentėjusioji I. U., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t.1, b.l.38-40), buvo perskaityti pirmos instancijos teisme. Šiuose parodymuose I. U. nurodė, kad bute buvę vaikinai išeidami pasiėmė ten buvusius vertingesnius daiktus. Jos tokius parodymus ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui (t.1 b.l.29-30), laikyti prieštaringais jokio pagrindo nėra, nes liudytoja patvirtino iš esmės tapačias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Išskyrus tai, kad ji konkrečiai nurodė ir atpažino ją sužalojusį asmenį – nuteistąjį R. Š., kitų turtą pagrobusių asmenų nukentėjusioji tiesiogiai neįvardino, tik apibūdino jų visų bendrus veiksmus.

Atsižvelgiant į tokius pačių išteisintųjų ir nuteistųjų paaiškinimus, nukentėjusiosios parodymus matyti, kad R. Š., D. R., M. N. ir A. D. veikė turėdami vieningą tyčią pagrobti bet kokį A. A. priklausantį turtą, todėl visumoje jų padaryti veiksmai, neimant domėn, kokį daiktą kuris iš jų pagrobė, laikytini bendrais. Visų minėtų asmenų bendras tikslas pagrobti turtą, nors jo ir nebuvo iš anksto patenkant į butą, susiformavo vienam iš bendrininkų pasiūlius pagrobti konkretų daiktą (D. R. pasiūlius pagrobti muzikinį centrą) ir po to jie buvo įgyvendinti bendrais veiksmais.

Spendžiant pagrobto turto kiekį, vėlgi nėra jokio pagrindo nesiremti nukentėjusiojo A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 48-50). Nukentėjusysis šiuose parodymuose įvardino konkrečiai iš jo pagrobtus daiktus ir jų vertę, nurodė, kad dalis pagrobtų daiktų nebuvo nauji ir juos įvertino visiškai realia (nepadidinta) kaina. Manyti, kad nukentėjusysis dirbtinai padidino pagrobtojo turto kiekį jokio pagrindo nėra. Gi pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad kai kurie iš kaltinamųjų pripažino pagrobę ne tik muzikinį centrą, mobilaus ryšio telefono dėklus, bet ir krepšelį su mobilių telefonų detalėmis, mobilaus ryšio telefoną „Siemens“, telefono akumuliatorių, t.y. daiktus, kuriuos tarp visų kitų pagrobtųjų daiktų nurodė ir nukentėjusysis.

Tad abejoti nukentėjusiojo A. A. parodymais apie pagrobto turto kiekį ir vertę jokio pagrindo nėra, tuo labiau kaip matyti iš nuteistųjų, išteisintųjų parodymų sekos (parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pirmos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu), jie nebuvo nuoširdūs, stengėsi nuslėpti pagrobto turto kiekį ir tai dariusius asmenis. Kaip seka iš D. R. parodymų, R. Š. ėmėsi pagrobto turto realizavimo, o jį realizavus už tai savo bendrininkams kaip atlygį pirko alkoholinių gėrimų, pagrobtas muzikos centras taip pat buvo nuneštas pas R. Š. draugę. Visa tai rodo, kad kaltinamieji siekė parduoti pagrobtąjį turtą, o tuo pačiu ir paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės.

Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad M. N., D. R. ir R. Š. padarė jiems inkriminuotą svetimo turto vagystę ir šie jų nusikalstami veiksmai pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str.1d.

Todėl šioje dalyje, t.y. dėl R. Š. ir M. N. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d. bei D. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.(perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d.), pirmos instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, juos pripažįstant kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d.( Lietuvos Respublikos BPK 329 str.2 p., 328 str.1p.).

Nuosprendis dalyje, kurioje M. M. išteisintas dėl nukentėjusiojo A. A. turto vagystės (pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d.),paliktinas nepakeistas.

Duomenų, patvirtinančių, kad M. M. dalyvavo pagrobiant nukentėjusiojo turtą, byloje nėra. To nepripažino ir pats M. M., to nepatvirtino ir kiti bute buvę bei nusikalstamą veiką įvykdę asmenys (D. R., R. Š., M. N., A. D., nukentėjusioji I. U.). Ištirtais įrodymais nustatyta, kad į butą visi minėti asmenys užėjo, turėdami tikslą ne pagrobti svetimą turtą, bet surasti vieno iš draugų seserį, tikslas ir siekis pavogti daiktus kilo tik jau būnant bute, D. R. pasiūlius pavogti turtą ir toliau šį tikslą bendrai realizavus su R. Š., M. N. ir A. D.. Todėl nesant įrodymų, kad M. M. prisidėjo prie kitų asmenų bendrai vykdomų nusikalstamų veiksmų, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d., nenustačius jo dalyvavimo vagystės padaryme, išteisintas pagrįstai (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Skiriant bausmes kaltais pripažintiems M. N., D. R. ir R. Š., atsižvelgtina į kiekvieno iš jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jų asmenybes, juos charakterizuojančią medžiagą. Jų padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d. ). Po nusikaltimo padarymo praėjęs ilgas laiko tarpas, duomenų, kad per šį laiką jie būtų padarę naujas nusikalstamas veikas, nėra. Kolegijos nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmes tikslai kiekvienam iš pripažintų kaltais asmenų gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys, ir pirmos instancijos teisme, ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje neatvykus nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui A. A., negavus prašymo tokį ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant ir nesant pagrindo pripažinti, kad toks nagrinėjimas reikalingas, paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 252 str.).

Apeliacinį skundą dalyje, kur prašoma R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d.ir paskirti jam bausmę 6 mėnesius laisvės atėmimo, tenkinti pagrindo nėra. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu R. Š. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už I. U. tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tad vėl apeliacinės instancijos teismui spręsti nuteistojo kaltės klausimą dėl to paties kaltinimo nėra pagrindo. Įvertinant padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ( nesunkus nusikaltimas), nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą (anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą, charakterizuojamas tik teigiamai) bei atsižvelgiant, kad prokuroro skunde nepateikiama jokių argumentų dėl aiškiai per švelnios nuteistajam paskirtos bausmės, kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. skirdamas nuteistajam bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 311 str., 320 str., 322 str., 324 str., 326 str.2 d. 3 p., 3 d., 4 d., 330 str., 331 str., kolegija

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. Š. ir M. N. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1d., o D. R. nusikalstama veika iš BK 178 str.1 d. perkvalifikuota ir jis nuteistas pagal BK 178 str. 4 d., nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., BK 65 str.1d.1 p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 138 str.1 d., ir tokiu būdu nustatyti galutinę subendrintą bausmę - septynis mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikui ir įpareigoti per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d., ir paskirti jam bausmę šešis mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikui ir įpareigoti per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

M. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d., ir paskirti jam bausmę šešis mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikui ir įpareigoti per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.