Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-41-1076/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
1S-41-1076/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas, Justas Namavičius, Ernesta Montvidienė
Kaltinamasis
G. B.
Advokatai
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-41-1076/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 15 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.1. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste, T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę ‑ sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18-19 val., A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „S.“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Kaune, netoli (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ‑ ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ‑ pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu G. B., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo K. B. neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Taip pat G. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent: 2011 m. M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų ‑ siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į (duomenys neskelbtini) surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepą, Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant ‑ slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare, A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J. iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d.,, apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini), iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų ‑ pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos mieste, o grįžę į Roterdamo miestą, A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu G. B., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ‑ ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiais savo veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 7 punkte, 9 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

1.4. Be to, jis kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su A. J., suklastojo tikrą dokumentą ‑ savo paties Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent: G. B., iš anksto susitaręs su A. J., turėdamas tikslą padėti pastarajam slapstytis nuo teisėsaugos institucijų pareigūnų ir tokiu būdu išvengti atlikti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl padaryto sunkaus nusikaltimo, tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. iki 2017 m. gegužės 31 d., perdavė A. J. tikrą savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2004 m. gruodžio 3 d. Kauno Santakos migracijos poskyryje. A. J., vengdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį, įgijęs iš G. B. tikrą dokumentą ‑ Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), šiame tikrame dokumente mechaniškai trynimo-skutimo būdu ar naudojant chemines medžiagas pakeitė pirminio turinio rekvizitus ‑ asmens duomenų lape esantį vyro veido atvaizdą, t. y. G. B. nuotrauką pakeitė savąja ir tokiu būdu suklastojo šį dokumentą, kurį naudojo iki 2017 m. gegužės 31 d. slapstydamasis nuo teisėsaugos pareigūnų, kol 2017 m. gegužės 31 d. buvo pagal Europos arešto orderį išduotas į Lietuvą ir atgabentas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kur pareigūnai rado ir paėmė žinomai suklastotą tikrą dokumentą ‑ G. B. (G. B.) vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

1.5. Taip pat G. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su N. V., dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto grobimą, o būtent: G. B. 2011 m. lapkritį organizavo A. N. didelės vertės turto pagrobimą panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, paminėtu laikotarpiu Kauno mieste įtraukė į planuojamą padaryti nusikaltimą N. V., pasiūlydamas šiam bendrai įvilioti A. N. į pasalą, prisidengiant tariamu automobilio pardavimu, po ko apiplėšti nukentėjusįjį panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus nužudyti. N. V. sutikus, G. B. 2011 m. lapkričio 30 d. susisiekė su A. N. ir susitarė tą pačią dieną 16 val. susitikti Rusijos Federacijos ‑ Lietuvos Respublikos pasienio ruože, Kybartuose, tikslu apžiūrėti neva parduodamą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą J. V. vardu. 2011 m. lapkričio 30 d., 16.00 val., susitikus Kybartuose, A. N. apžiūrėjo G. B. ir N. V. neva pardavimui atvarytą automobilį „VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susitarė 2011 m. gruodžio 2 d. atvykti į Kauno miestą ir įgyti šį automobilį už 16 500 eurų. 2011 m. lapkričio 2 d., apie 16.00 val., A. N. automobiliu „Mazda 626”, Rusijos Federacijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykus į susitikimo vietą degalinėje „Lukoil”, esančioje prie (duomenys neskelbtini), G. B. ir N. V. ten atvyko automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. N. sėdint automobilio „Mazda 626”, Rusijos Federacijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, G. B. įsėdo į minėto automobilio priekinio keleivio vietą šalia A. N., o N. V. sėdo ant galinės automobilio „Mazda 626” sėdynės. G. B. paklausė nukentėjusiojo, ar pastarasis atsivežė pinigus. A. N. atsakius teigiamai, G. B. iš po striukės išsitraukė legaliai laikytą 9 mm kalibro pistoletą Walter P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini), įrėmė A. N. į dešinį šoną bei grasindamas nužudyti, pareikalavo atiduoti pinigus. A. N. suvokiant, jog neįvykdžius G. B. ir N. V. reikalavimo bus nužudytas, nukentėjusysis atidavė G. B. su savimi turėtus 21 500 eurų. Pagrobęs pinigus G. B. A. N. pagrasino, kad priklauso „kamuolių” nusikalstamam susivienijimui ir nurodė nesikreipti į policiją, o grįžti į Kaliningrado sritį bei neieškoti teisybės, jeigu A. N. nori gyventi. Tada G. B. ir N. V. išlipo iš A. N. automobilio, o nukentėjusysis išvažiavo į Kaliningrado sritį. Tokiu būdu G. B., veikdamas organizuotoje grupėje su N. V., panaudodamas šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto ‑ 21 500 eurų plėšimą. Šiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.

1.6. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo, laikė ir naudojo žinomai suklastotą dokumentą, o būtent: G. B., žinodamas, kad ne mažesnės kaip 30 550 eurų vertės automobilis „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu ‑ 2016 m. liepos 20-21 d. pagrobtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo šį didelės vertės turtą ir naudojosi šiuo automobiliu, kol 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu automobilis „Porsche Macan“ buvo paimtas policijos pareigūnų.

1.7. Be to, G. B., siekdamas sudaryti galimybę netrukdomai ir saugiai naudotis žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu ‑ automobiliu „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo, nuo įgijimo laikė prie savęs ir bute adresu (duomenys neskelbtini), naudojo žinomai suklastotą dokumentą ‑ Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrašytais žinomai neteisingais automobilio ir jo savininko duomenimis ‑ automobilio „Porsche Macan“, suklastotu VIN (duomenys neskelbtini), automobilio savininku V. L. G., kol šis žinomai suklastotas dokumentas 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Tokiu būdu G. B. įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu ‑ automobiliu „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis 30 550 eurų vertės turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo, laikė ir naudojo žinomai suklastotą dokumentą ‑ Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos ir Kauno apygardos teismų nutartimis buvo tęsiamas. 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19. Byla perduota į teismą 2019 m. spalio 4 d. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

3. Kaltinamojo G. B. gynėjas advokatas V. Dovidaitis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

3.1. Skunde nurodoma, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, kuriame G. B. ir buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas, kuriam suteiktas Nr. 01-2-00028-19. Šiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00028-19 G. B. suėmimas nebuvo paskirtas, tačiau perdavus šią baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, prokuroras nurodė, kad būtent ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00028-19 kaltinamajam yra taikomas suėmimas, kurio terminas ir pratęstas skundžiama nutartimi. Gynėjas nesutinka, kad atskyrus ikiteisminius tyrimus ir į kitą baudžiamąją bylą perkėlus kai kuriuos dokumentus, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00028-19 G. B. taikomas suėmimas. Skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje G. B. kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo paskirta.

3.2. Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta ir todėl, kad griežčiausia kardomoji priemonė G. B. taikoma nesant BPK numatytų suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų. Advokatas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti pakankamas pagrindas skirti suėmimą asmeniui, kuris pagrįstai įtariamas nusikaltimo padarymu, bei jį tęsiant tik tam tikrą laiką, tačiau tęsiant suėmimo terminą ilgesnį laiką, vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė tokį nusikaltimą, nebepakanka. Jei suėmimas tęsiamas ilgesnį laiką, teismas privalo patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai.

3.3. Anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje nurodyti duomenys ‑ asmenų parodymai, procesinių prievartos priemonių taikymo protokolai bei specialistų išvados, neleidžia daryti išvados, jog G. B. dalyvavo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme. Gynėjo nuomone, teismas, tinkamai vertindamas jam pateiktą medžiagą ir joje surinktus duomenis, negalėjo daryti net tikėtinos išvados, kad G. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. G. B. suėmimo taikymo (skyrimo ir termino pratęsimo) klausimas teisminėse instancijose buvo svarstomas kelis kartus ir visais atvejais suėmimo taikymo būtinumas buvo grindžiamas formaliais, išdėstytais stereotipiškomis formuluotėmis, pažodžiui atkartojamomis vienas po kito sekančiais sprendimais.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, jog formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą, taip pat nurodęs, jog inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo / termino pratęsimo pagrindu, o įtarimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimo – nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas tai nebūtų ir kaip įtikinamai atrodo prieš kaltinamąjį surinkti įrodymai.

3.5. Pasak gynėjo, teismas nutartyje nurodė byloje surinktiems duomenims prieštaraujančius argumentus, kuriais remiantis daro išvadas. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad neva tai byloje yra duomenys apie tai, kad G. B. siejamas su šaunamaisiais ginklais ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, neteisėtai veikusiu Norvegijos Karalystėje, Airijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje, tačiau, visų pirma, G. B. nėra pripažintas kaltu dėl dalyvavimo tokiame susivienijime, o antra, šioje baudžiamojoje byloje jis nėra kaltinamas tuo, kad yra susijęs su šaunamaisiais ginklais ginkluotu nusikalstamu susivienijime. Anot gynėjo, visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, jog G. B. pavojingumą rodo jo ankstesni teistumai. Paskutinį kartą G. B. buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu 2006 m. sausio 23 d., tai yra prieš 14 metų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnyje (apysunkis nusikaltimas), padarymą su laisvės atėmimu nesusijusia bausme ‑ 15 MGL dydžio bauda, kuria įvykdė 2006 m. kovo 16 d. Vėliau G. B. pavojingumas visuomenei buvo įvertintas tokiu būdu, kad jam buvo leista turėti ginklą savigynai ir iš jo leidimas niekada nebuvo atimtas. Šios aplinkybės neleidžia vertinti G. B. asmenybę kaip pavojingą ir ja remtis tęsiant suėmimo terminą.

3.6. Gynėjo teigimu, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pernelyg sureikšmino nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas G. B. sunkumą bei jam galimai gresiančios bausmės griežtumą, laikydamas šią aplinkybę nulemiančia griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimą. Skunde nurodoma, kad nors G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, gyvenamosios vietos turėjimą. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas negali būti pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjas nurodo, kad G. B. yra vedęs, turi du 2005 m. ir 2016 m. gimusius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, jis iki sulaikymo dirbo, o prieš pat jo sulaikymą G. B. šeima gavo kreditą būstui įsigyti. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis saistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad G. B. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas sieks išvengti baudžiamosios atsakomybės bėgdamas nuo teismo. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo galimybę pasinaudojus tokiais ryšiais, vengti prieš jį pradėto baudžiamojo proceso.

3.7. Gynėjas nesutinka ir su kitu teismo nustatytu suėmimo taikymo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys apie šaunamuosius ginklus, su kuriais buvo padarytos nusikalstamos veikos, niekaip nesusiję su G. B., ir tai reiškia, kad nėra ir nutartyje nurodyto G. B. „didesnio pavojingumo“. Gynėjas taip pat nesutinka, kad kaltinamojo požiūris į teisės bei visuomenės priimtas moralės bei elgesio normas yra neigiamas, jis yra linkęs nusikalsti. Skunde nurodoma, kad G. B. dirba, turi šeimą, jis yra socialiai aktyvus asmuo, ir tai leidžia teigti, kad jo nusiteikimas laikytis įstatymo reikalavimų ir nenusikalsti, yra tvirtas. Gynėjas nurodo ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. pragyvenimo šaltinį sudaro tik legalios pajamos. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad paskutinį kartą G. B. buvo nuteistas tik 2006 m., t. y. prieš 14 metų.

3.8. Gynėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl asmens suėmimo, privalo apsvarstyti ir alternatyvias priemones kaltinamojo atvykimui į teismą užtikrinti. Skunde teigiama, kad suimtojo laisvės ir teisės gali būti ribojamos ir kitomis kardomosiomis priemonėmis ‑ intensyvia priežiūra, užstatu, dokumentų paėmimu, namų areštu ir kitomis. Kaltinamojo G. B. šeima yra pasiruošusi įmokėti 20 000 eurų dydžio užstatą. Skunde nurodoma, kad šios kardomosios priemonės, jas paskyrus, būtų pakankamos ir galėtų garantuoti asmens dalyvavimą procese.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą patenkinti; prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. gynėjo advokato V. Dovidaičio skundas atmetamas.

5. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo A. Z., nukentėjusiojo A. N. parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės.

6. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Nagrinėjamu atveju taip pat nesprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios bylos išskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, bylą perdavus teismui, pagal BPK 127 straipsnio 9 dalį suėmimo pratęsimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam G. B. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. G. B. kaltinamas padaręs 11 nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. G. B. inkriminuoti du sunkūs ir du labai sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų G. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurias iš jų skiriamos išimtinai tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

12. G. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, iš savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, jog disponavo šaunamaisiais ginklais, neturėdamas tam leidimo, kad dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą. Be to, G. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su N. V., panaudodamas šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto ‑ 21 500 eurų plėšimą. Kaltinamojo G. B. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant organizuota grupe. Pagal pareikštus kaltinimus G. B. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, jis galimai buvo vienas iš organizuotos grupės lyderių, G. B. galimai veikė kaip nusikalstamų veikų organizatorius, organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė G. B., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, tai rodo itin aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

13. Nors ankstesni G. B. teistumai jau yra išnykę, tačiau anksčiau jis buvo teistas penkis kartus, dalis G. B. inkriminuojamų nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas šiuo metu, yra daug pavojingesni ir sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, dalis G. B. inkriminuotų nusikaltimų buvo padaryta ir Europos Sąjungos šalyse. G. B. yra asmuo, turintis autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, kurie nusikalstamai veikia ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų, bei grindžia tarpusavio santykius abipusiu pasitikėjimu, teikia vienas kitam pagalbą, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog G. B. gali turėti asmeninių ryšių užsienio valstybėse. Be to, G. B. yra kaltinamas padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, galimai turėdamas tikslą padėti kaltinamajam A. J. slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų ir taip išvengti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, G. B. gali ir pats bėgti (slėptis) nuo teismo.

14. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, yra vedęs, turi vaikų, jo šeimai yra pasirašiusi hipotekos sutartį su kredito unija nekilnojamajam turtui įsigyti. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra saistomas šeimyniniais ir ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka, kita vertus, nurodyti ryšiai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Todėl šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Nors G. B. iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurių dalį jis galimai organizavo, pobūdį, mastą (jis kaltinamas įgijęs ir naudojęsis automobiliu, kuris buvo galimai gautas nusikalstamu būdu; jis galimai organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto ‑ 21 500 eurų plėšimą), yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių G. B. pragyvenimo šaltinių. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati G. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus G. B. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gręsiančią bausmę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą G. B. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų visuma, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau G. B. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo G. B. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi kaltinamajam G. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 15 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Ernesta MontvidienėJustas NamavičiusAlgimantas Valantinas