- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 1-128-81/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Civilinis ieškovas
- T. L., N. L., Z. L.
- Kaltinamasis
- T. T.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas, Algimantas Degulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Rūtai Baltušninkaitei , dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiesiems –civiliniams ieškovams T. L., N. L., Z. L., jų atstovui advokatui Algimantui Deguliui , kaltinamajam T. T. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas;
1. 2008-10-24 už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 22 str.1d.,178str.4d. – viešaisiais darbais 6 mėn. 2009-03-10 nutartimi bausmė pakeista į areštą 20 parų;
2. 2009-11-03 už nusikaltimą, numatytą LR BK 22str.1d., 178str.1d. – laisvės atėmimu 1 metams, nuosprendžio vykdymas atidėtas 2m.
-kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis T. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, 2010-06-04, nuo 03.00 iki 04.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), peiliu smogė vieną kartą R. K. į kairę krūtinės pusę, tuo padarydamas durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krūtinės pusės sužalojimą, kiaurinį kairio plaučio pažeidimą, kairio plaučio ir širdies kairio ir dešinio skilvelių sienų bei tarpskilvelinės pertvaros kiaurinius pažeidimus, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės (70ml) ir kairę krūtinplėvės (1300ml) ertmes, vidiniu nukraujavimu, šoku, dėk ko R. K. mirė.
Taip kaltinamasis T. T. tyčia nužudė R. K. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1d.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados
Kaltinamasis T. T. iš dalies pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir paaiškino: nukentėjusiąją R. K. jis pažinojo, kartais susitikdavo ir jo bute, esančiame(duomenys neskelbtini), santykiai buvo geri, draugiški.
2010-06-02-03 naktį jis naudojo narkotines medžiagas, o 2010-06-03 su draugais aludėje gėrė alų, į namus grįžo apie 17-19 val. Pamiegojęs, apie vidurnaktį jis naktį nuėjo į naktinį kioską, esantį(duomenys neskelbtini), kur vėl gėrė alų, sutiko ir R. K., kuri pasiūlė eiti pas jį į butą. Tada jis nupirko sidro R., sau alkoholio ir abu nuėjo į jo butą. Abu buvo linksmi, išgėrė vyno, įjungė televizorių, bendravo tyliai, kad nesibartų kaimynai. Tai tęsėsi apie 1.30 val. laiko. Anksčiau abu su R. vartojo narkotikus, paskutinį kartą prieš 4 mėnesius. Tą naktį R. norėjo narkotikų, o jis atsisakė, nes norėjo miego. R. išėjo narkotikų, bet po 5 minučių grįžo, nes buvo užrakintos lauko durys . Jis davė R. savo raktų ryšulį, ir ji išėjo. Po 10 min. jis išėjo į koridoriaus balkoną parūkyti, bet R. dar nebuvo, suprato, kad ji grįš vėliau, nuėjo į savo kambarį.
Kadangi jis bijojo, jog gali būti užpultas dėl neužrakintų buto durų, pasiėmęs į ranką virtuvinį peilį, medine rankena, buvusį tame pat kambaryje ant stalo , ir nenusirengęs, užsnūdo. Apie 03.00 val. jis išgirdo triukšmą laiptinėje, pabudo, Kambaryje prie lovos jau stovėjo R., iš jos akių suprato, kad ji buvo smarkiai pavartojusi narkotinių medžiagų. R. tuo metu susvirduliavo apie 0,5 m atstumu nuo jo , krito kairėn pusėn. Jis bandė ją sugriebti abiem rankomis, tačiau dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį, kuriuo R. netyčia įdūrė į kairį šoną R.. R. nustebėjusi sušuko „T., tu man įdūrei“. Tai pasakiusi R. ėmė silpti, ir jis ją pasodino ant sofos- lovos. Peilį, kuriuo įdūrė R. jis numetė kažkur kambaryje. Supratęs, kad sužeidė peiliu R. K., jis nubėgo į ketvirtojo aukšto laiptinę ieškoti pagalbos, pats telefono neturėjo, bet į kaimynus pagalbos nesikreipė, nes su jais santykiai konfliktiniai. Grįžęs į butą, jis pamatė, kad R. nekalba, išsigando, paėmė ją ant rankų ir išnešęs į ketvirtojo aukšto laiptinę, paguldė ant grindų, ir vienas nuėjo į kiemą ieškoti pagalbos. Šalia bendrabučio ,nuosavo namo kieme jis pamatė stovinčius kelis jaunuolius, kuriems pasakė, kad moteriai reikalinga medicininė pagalba. Pats buvo girtas, vaikinai greitosios pagalbos nekvietė, pasakė eiti namo. Nesulaukęs pagalbos jis grįžo atgal, praeidamas matė, kad R. K. guli toje pat pozoje, kaip paliko, nuėjo į savo butą, užmigo. Maždaug po valandos jį prikėlė policijos darbuotojai. Kas padarė R. K. kitus sužalojimus- paaiškinti negali. Jis nepripažįsta, kad tyčia peiliu sužalojo R. K., jos nespardė, nemušė. Jis sutinka atlyginti laidojimo išlaidas, tačiau nesutinka su neturtine žala.
Kaltinamasis T. T. analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu/2t. b.l.36-37, 40, 43/.
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis T. T. įvykio vietoje parodė, kokius veiksmus jis atliko nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu- kur buvo su peiliu rankoje , ją sužalojo, kur paliko laiptinėje ir kur ieškojo pagalbos ( 2 t., b.l. 44- 45).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. L. parodė, kad 2010-06-08 apie 11 val. jai paskambino dukra L. Š., kuri sakė vyksianti į Kauno morgą atpažinti savo sesers R. K.. Apie 12 val. ši vėl paskambino ir pasakė, kad morge atpažino savo sesers ir jos dukters R. K. lavoną. Ji, nukentėjusioji, savo dukrą R. paskutinį kartą matė 2010-06-03 apie 11.00 val., kai buvo grįžusi į namus (duomenys neskelbtini). R. buvo blaivi, persirengė ir išėjo iš namų, kur- nesakė. R. apie 4 metus gyveno pas ją namuose, jos sūnus T. L. pas ją gyvena nuo pat mažens, nes R. prieš 10 metų buvo apribotos motinystės teisės , ji pradėjo vartoti narkotines medžiagas, buvo gydoma ir, kiek jai žinoma, narkotikų nebevartojo.
Apie dukters R. K. nužudymą ji sužinojo iš policijos.
Dukrą R. ji palaidojo savo lėšomis. Laidotuvės kainavo virš 4 000 litų, kapinėse pastatė paminklinę tvorelę, kuri kainavo 2 000 litų. Iš valstybės ji gavo laidojimo pašalpą 1 040 litų.
Dėl dukros nužudymo ji patyrė didelę neturtinę žalą: patyrė pergyvenimus, netektį, bendravimo galimybes, dukra jai namuose padėdavo fiziškai, nors pati buvo neįgali. Anūkas Tautvydas neteko bendravimo su mama galimybių, neteko jam artimo žmogaus, patyrė pergyvenimus.
Nukentėjusioji prašo priteisti 6 127 litų turtinės ir 150 000 litų neturtinės žalos iš kaltinamojo sau ir anūkui.
Nukentėjusysis T. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. K. sūnus. Jis iš vaikystės gyvena pas senelius, su mama bendraudavo, kai ji buvo namuose, santykiai buvo geri. Netekęs mamos, jis patyrė didelę žalą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. L. parodė, kad dukra R. jam padėdavo pagalbiniame ūkyje, nors dukra visur gydėsi nuo narkomanijos, turėjo pirmos grupės neįgalimą, bet buvo geri tarpusavio santykiai. Dėl dukros netekties jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 150 000 litų ir prašo priteisti iš kaltinamojo.
Liudytoja L. Š. parodė, kad R. K., kuri gyveno pas motiną N. L. , jos sesuo. Ją paskutinį kartą matė 2010-06-03 apie 09.00 val., kai buvo trumpam užsukusi , prašė paskolinti sportinių batelių. Sesuo buvo blaivi, nesužalota Apie sesers nužudymą ji sužinojo iš policijos .Morge ji atpažino sesers lavoną. Tėvai rūpinosi R. laidotuvėmis, gedulinguose pietuose dalyvavo apie 40 žmonių. Laidojimo išlaidas patyrė tėvai.
Lavono parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad L. Š. atpažino savo seserį R. K. ( 1 t., b.l. 166).
Liudytojai E. B., M. L. patvirtino, kad 2010-06-04 apie 04.00 val. grįžo iš šokių į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo kalbėjosi. Iš namo laiptinės išėjo apsvaigęs ketvirto aukšto gyventojas T. T., kuris pasisveikino, prašė cigaretės, lyg paskambinti, nesakė kam. Telefono jie nedavė, pasakė eiti namo ir T. T. grįžo atgal į namo laiptinę. Vėliau, einant namo, ketvirtojo aukšto laiptų aikštelėje jie pamatė gulinčią ant nugaros apie 25- 30 metų amžiaus nepažįstamą merginą ilgais šviesiais plaukais, merginos kairys šonas buvo kruvinas, ir E. B. savo MRT iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvykę medikai konstatavo merginos mirtį.
Liudytoja G. T. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) name, ketvirtame aukšte gretimame bute vienas, be šeimos gyvena T. T.- triukšmingas, netvarkingas, žemo intelekto, agresyvus, nesiskaitantis su kaimynais, naktį garsiai leidžiantis muziką. Tomas yra narkomanas. Liudytoja matė jį ne kartą agresyviai nusiteikusį su peiliu rankose prieš kaimynus, bendroje virtuvėje , todėl buvo kviečiama policija.
2010-06-04 apie 02.00- 03.00 val. ji prabudo išgirdusi iš T. buto moterišką balsą sakant „T., tu man įdūrei“. Moters balsas buvo ramus, tą naktį T. bute triukšmo nebuvo, daugiau balsų negirdėti, todėl liudytoja užmigo. Minėtus moters žodžius ji girdėjo labai gerai, aiškiai, nes jos lova stovi prie sienos, kuri ribojasi su Tomo butu . 4.45 val. ją prikėlė kaimynė.
Liudytojos B. Č. , G. G. parodė, kad kaimynas. T. vartojo narkotines medžiagas, beveik kiekvieną dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Apsvaigęs T. būdavo agresyvus, konfliktiškas su gyventojais, lakstydavo su peiliais bendro naudojimosi vietose. Paskutiniu metu kelis kartus liudytojos matė, kad pas T. ateina šviesių plaukų apie 35 metų amžiaus moteris, iš išvaizdos panaši į narkomanę. Šią moterį matė ir 2010-06-03 apie 19 val., ji norėjo eiti pas T., tačiau jos neįleido, kad nebūtų triukšmo.
Apie tai, kad 2010-06-04 anksti ryte bendrabutyje buvo rasta negyva moteris, jos sužinojo iš kaimynų ir pamatė 4- ojo aukšto aikštelėje gulinčią negyvą moterį, dėl baltų batelių ir šviesių plaukų atpažino, kad tai ta pati moteris, kuri prieš kelias dienas ir vakare buvo pas kaimyną T. . Jokio triukšmo tą naktį negirdėjo, kaimyno T. tą vakarą daugiau nematė.
Liudytoja J. G. patvirtino, kad kaimynas T. T. maždaug 6 metai gyvena tame pačiame aukšte, butai yra bendrame koridoriuje. T. T. gyveno vienas, artimos draugės neturėjo, vartojo narkotines medžiagas, nes matydavo jį apsvaigusį, taip pat bendroje virtuvėje yra radusi švirkštą. Jis beveik kiekvieną dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Apsvaigęs T. T. yra neprognozuojamas, agresyvus, konfliktiškas, dėl ko teko kreiptis į Vilijampolės policijos nuovadą. T. T. nepasikeitė, toliau kėlė triukšmą, girtuokliavo, vartojo narkotikus.
2010-06-03 vakare ji buvo savo namuose, 2010-06-04 naktį apie 01.00 val. išgirdo iš T. T. buto sklindantį triukšmą- girdėjosi T. balsas bei durų trankymas. Kiek laiko tęsėsi triukšmas nurodyti negali, triukšmas vėliau aprimo ir ji užmigo. 2010-06-04, 05.00- 05.30 val. ji išgirdo stiprų beldimąsi į duris, iš buto išėjusi koridoriuje pamatė uniformuotus policijos pareigūnus, kurie stovėjo ir beldėsi į T. T. buto duris. Vėliau ji iš kaimynės sužinojo, kad namo ketvirtojo aukšto laiptinėje yra nužudyta moteris, kad T. T. yra įtariamas jos nužudymu ( 1 t., b.l. 191- 192 ). Liudytojos santykiai su T. T. yra konfliktiniai, nes prieš du metus jis grasino jai juoda mirtimi.
Liudytojos nurodytas aplinkybes apie policijos iškvietimą dėl T. T. elgesio patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolai/1t. b.l.107-115, 118-120/.
Liudytojas J. A., policijos pareigūnas, parodė, kad 2010-06-04, 04.55 val. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje yra nužudyta mergina. Nuvykus minėtu adresu namo ketvirtojo aukšto laiptinėje pamatė ant nugaros gulinčią negyvą šviesių pusilgių plaukų moterį. Po lavonu ant grindų matėsi kraujo žymės, iš gautos informacijos žinojo, kad moteris buvo nudurta. Į įvykio vietą atvyko Santakos policijos komisariato operatyvinės grupės pareigūnai. Iš namo gyventojų buvo gauta informacija, kad minėta nužudyta moteris lankėsi pas namo gyventoją T. T., gyv. (duomenys neskelbtini), duris, atidarė vyriškis, kuris išėjo į koridorių, pasivadino T. T., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nesipriešino sulaikomas. Paklaustas ar pas jį namuose prieš tai vakare lankėsi svečių, jis atsakė, kad svečiavosi mergina, kurios vardas R.. Vyriškį vedant , laiptinėje jis pamatė gulinčią moterį, tada išsigando, pasimetė.
Kaltinamojo iš dalies pripažinimą padarius nusikaltimą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu bei patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo proceso metu.
Įvykio vietos apžiūros protokolai patvirtina nusikaltimo padarymo vietą –butą (duomenys neskelbtini), - butas vieno kambario, kambaryje nuo staliuko paimtas peilis medine rankena, ant kurio geležtės raudonos spalvos nubėgimai, panašūs į kraują. Nuo ant staliuko rastos stiklinės „Grant,s“ rasti ir paimti du pirštų pėdsakai, ant sofos- lovos rasta ir paimta sėdimosios dalies iškarpa su panašia į kraują dėme ( 1 t., b.l. 17- 26).
(duomenys neskelbtini) yra bendrabučio tipo 1 laiptinės pastatas, kurio 4 aukšto laiptų aikštelėje tarp laiptų vedančių į penktą aukštą ir trečią, tarp įėjimo į koridorių, kur yra gyventojų butai, ant nugaros guli moteriškos lyties 25- 30 metų amžiaus lavonas, ilgais palaidais, atmestais atgal šviesiais plaukais, vilkintis mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, šviesios spalvos palaidine. Batai baltos spalvos ( 1 t., b.l. 5- 15).
Tai patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad su nukentėjusiąja jiedu buvo kambaryje, girtavo, kad jis ją sužalotą peiliu pasodino ant sofos-lovos, kad peilį išmetė kambaryje, bei kaltinamojo ir liudytojų parodymus apie tai, kad kaltinamasis nukentėjusiąją išnešė ir paliko laiptinės 4 aukšte, ir liudytojai laiptinėje rado bei matė moters lavoną.
Greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, kad 2010 06 04, 04:07 kviesta GMP adresu (duomenys neskelbtini). laiptinėje guli kruvinu šonu moteris , rasta 4 aukšto fojė ( 1 t., b.l. 170), kas patvirtina liudytojų E. B. ir M. L. parodymus apie tai, kad jie, radę laiptinėje sužalotą moterį, iškvietė GMP.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 531/10(02), Nr. KM20-M 531/10(02) patvirtina, kad R. K. mirties priežastis- durtinis pjautinis kiauryminis kairės krūtinės pusės sužalojimas, kiaurinis kairio plaučio pažeidimas, kairio plaučio ir širdies kairio ir dešinio skilvelių sienų bei tarpskilvelinės pertvaros kiauriniai pažeidimai, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės (70 ml) ir kairę krūtinplėvės (1300 ml) ertmes, vidiniu nukraujavimu, šoku.
R. K. konstatuotas durtinis pjautinis kiauryminis kairės krūtinės pusės sužalojimas, kiaurinis kairio plaučio pažeidimas, kairio plaučio ir širdies kairio ir dešinio skilvelių sienų bei tarpskilvelinės pertvaros kiauriniai pažeidimai. Šis sužalojimas padarytas plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu- pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną į priekį (nukentėjusiosios atžvilgiu) atkreiptomis ašmenimis; žaizdos pradinės dalies morfologiniai požymiai rodo įrankį turėjus buką smaigalį ir neaštrius smaigalio zonos ašmenis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sprendžiant pagal kraujo kiekį širdiplėvės ir kairėje krūtinplėvės ertmėse, prasidėjusį kraujo krešulių formavimąsi bei etanolio koncentracijos cirkuliuojančiame kraujyje ir kraujyje iš krūtinplėvės ertmės santykį, galima teigti, kad nuo kraujavimo pradžios, t.y. durtinio pjautinio sužalojimo padarymo momento iki mirties praėjo apie 30- 45 min. Konstatuotas durtinis pjautinis kairės krūtinės pusės sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir tapo mirties priežastimi.
Durtinis pjautinis krūtinės sužalojimas padarytas plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną į priekį (nukentėjusiosios atžvilgiu) atkreiptomis ašmenimis; žaizdos pradinės dalies morfologiniai požymiai rodo įrankį turėjus buką smaigalį ir neaštrius smaigalio zonos ašmenis.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 135/10 (01)konstatuota, kad tikėtina, jog tirta R. K. kairiojo šono durtinė- pjautinė odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu. ( 1 t., b.l. 72- 78).
Teismo medicinos ekspertas Saulius Mekšraitis teismo posėdyje patvirtino, kad peiliu padarytas žaizdos kanalas yra horizontalus, kad sužalojimui būdingi aktyvūs kaltinamojo veiksmai, tai yra tam tikros jėgos panaudojimas, kad peilis smigtų į kūną. Tai paneigia kaltinamojo versiją, jog R. K. pati galėjo užkristi ant peilio, neva griūdama į kairį šoną, kai jis ją norėjo prilaikyti , griebdamas rankoje su peiliu.
Kad kaltinamasis T. T. nusikaltimo padarymo naktį kontaktavo su R. K., patvirtina Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1734(10), kuria nustatyta, kad R. K. džinsinės kelnės, oranžinė ir raudona palaidinės, suknelės, liemenėlės, kojinės, kelnaitės, sportiniai bateliai buvo kontakte su kaltinamojo marškinėliais, kelnėmis, šlepetėmis/1t. b.l.46-55/.
Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 280/10 (01) patvirtina, kad ant vienkartinio švirkšto, vienkartinės adatos, peilio geležtės, gobeleno iškarpos, T. T. marškinėlių, R. K. džinsinių kelnių yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. K. DNR profiliu su 99, 99 % tikimybe.
Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kurio dominuojantys DNR fragmentai sutampa su T. T. DNR fragmentais su 99, 99 % tikimybe, o DNR priemaiša galimai priklauso R. K.. /1t. b.l. 66- 67/.
Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadomis Nr. 20-4-IS1-1908 ir Nr. 20-4-ISI-1906 nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), nukopijuoti pirštų pėdsakai nuo stiklinės su užrašu „Grants“ 2010-06-04 yra palikti T. T. kairės rankos nykščiu ir R. K. dešinės rankos didžiuoju pirštu/1t. b.l.85-94/.
R. K. taip pat konstatuoti odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, poodinė kraujosruva kairiame žande, poodinės kraujosruvos dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje ir dešinio kelio srityje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Žalojančių daiktų ar įrankių savybių bei traumos mechanizmo detalizuoti negalima. Šiame punkte išvardinti sužalojimai padaryti paros iki mirties bėgyje, galimai artimu durtinio pjautinio sužalojimo padarymui metu. Šiame punkte išvardinti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.
Teismo medicinos ekspertas Saulius Mekšraitis patvirtino, kad nėra galimybės nustatyti, ar šie sužalojimai buvo padaryti kūnui judant ir atsitrenkiant į ribotą paviršių ar ribotas paviršius juda ir atsitrenkia į nukentėjusiosios kūną.
R. K. lavono kraujyje iš venos rasta 1, 09 %o etilo alkoholio, kraujyje iš krūtinplėvės rasta 1, 16 %o etilo alkoholio. Šlapime rasta 0, 95 %o etilo alkoholio. Tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje vertinama lengvu girtumu. Sprendžiant pagal etanolio koncentracijos cirkuliuojančiame kraujyje ir kraujyje iš krūtinplėvės ertmės santykį, galima teigti, kad nuo alkoholio vartojimo iki durtinio pjautinio krūtinės sužalojimo padarymo praėjo ne mažiau kaip 1, 5 val.
. R. K. lavono šlapime rasta metamfetamino ir amfetamino. ( 1 t., b.l. 36- 38).Durtinės žaizdos (injekcijų žymės) ir odos randas po daugybinių injekcijų kairėje kirkšnyje. Šios žaizdos padarytos atliekant daugybines kartotines intravenines injekcijas, šių injekcijų padarymo laiko pagal turimus duomenis nustatyti negalima.
Vertinant faktines aplinkybes iki nusikaltimo padarymo , kaltinamojo paaiškinimą, kad R. K. jis nemušė, nespardė ar kitaip jos ne žalojo, kad iš jo buto ji išėjo gauti narkotikų, grįžo po kurio laiko ir tik jai grįžus, jis įdūrė peiliu. Toks kaltinamojo aiškinimas nepaneigtas jokiais objektyviai bylos duomenimis. todėl tikėtinas. Tai patvirtina ir specialisto išvada, jog odos nubrozdijimai, kiti sužalojimai, kurie neturėjo įtakos jos mirčiai, galėjo būti padaryti paros iki mirties bėgyje ir nepaneigia versijos, kad ji, nukentėjusioji, būdama apsvaigusi, galėjo atsitrenkti į bukus daiktus, išėjusi iš kaltinamojo buto.
Nesant objektyvių įrodymų/ tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu/, kad kaltinamasis T. T. tyčia sudavė rankomis bei spardė ne mažiau 8 smūgių R. K. į galvą, kojas, kitas kūno vietas ir taip padarė jai odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą kairiame žande, poodines kraujosruvas dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje ir dešinio kelio srityje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje- nežymų sveikatos sutrikdymą, iš kaltinimo šalintina.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą, numatyta LR BK 129str. kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių/ nukentėjusiojo mirties/ yra priežastinis ryšys, tai yra, nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veiklos rezultatas. Specialisto išvada nustatyta, kad R. K. mirė nuo durtinio pjautinio krūtinės sužalojimo, kurį padarė kaltinamasis T. T. peiliu. Tai nustatyta faktinėmis aplinkybėmis ir anksčiau įvertintais įrodymais. Kaltinamasis teigia, kad jis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiosios, nesiekė jos mirties, tačiau kodėl jai peiliu įdūrė, negali tiksliai apibūdinti. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį .Kaltinamasis pripažįsta, kad įdūrė nukentėjusiajai peiliu vieną kartą ir tai buvo jos mirties priežastimi. Vertinant kaltinamojo elgesį tuojau po lemtingo dūrio, jis pasodino R. K. ant sofos lovos, vėliau išnešė ją į laiptinę ir išėjo ieškoti pagalbos į kiemą. Liudytojai E. B. ir M. L. patvirtino, kad apie sužalotą moterį ar GMP iškvietimą kaltinamasis neminėjo, buvo apsvaigęs. Kaltinamasis pripažino, kad grįžęs į savo kambarį užsidarė duris ir užmigo, nesuteikęs pagalbos nukentėjusiajai, miegojo, kol pažadino policija. Liudytojas J. A. patvirtino, kad kai vedė kaltinamąjį iš buto pro laiptinėje gulintį moters lavoną, kaltinamasis pasikeitė, išsigando. Šie kaltinamojo veiksmai po nusikaltimo padarymo rodo jo abejingumą nusikaltimo aukai, galimam jos gyvybės atėmimui. Visa tai leidžia teigti, kad kaltinamojo tyčia pasekmių atžvilgiu buvo nekonkretizuota, jam nebuvo svarbus veikos rezultatas, jį tenkino bet kokios jo veikos pasekmės. Tai rodo, kad nors kaltinamasis ir nesiekė nukentėjusiosios mirties, tačiau suduodamas smūgį peiliu į krūtinės sritį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį , numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdamas netiesiogine tyčia/ LR BK 15 str.3d./ Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti./Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės bylos Nr. 2K-469/2007, 2K-481/2006, 2K-27/2009, kt./.
Paneigiama gynybos versija, kad tai buvo neatsargus gyvybės atėmimas – LR BK 132 str. LR BK 132 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinas požymis – kaltė – yra neatsargumas, galintis pasireikšti dviem formomis – nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerūpestingumu / LR BK 16 str/ , o LR BK 129 str. numatytos veikos – tik tyčia- tiesiogine arba netiesiogine. Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti / nusikalstamas nerūpestingumas/ arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių/ nusikalstamas pasitikėjimas/. Neatsargumo kaltinamojo veikoje nekonstatuota. Jis nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajai, tačiau pasirinko tokį veikimo būdą – smūgį peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinės sritį, todėl sunkių padarinių galimybė buvo akivaizdi dėl panaudoto nusikaltimo įrankio ir kūno vietos./Aukščiausiojo teismo kasacinė byla Nr. 2K- 27/2009, 2K- 224/2009/./
Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. T. nužudė R. K., todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1d.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. T., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei LR BK 61 str. nuostatomis.
Teismas įvertina tai, kad kaltinamojo padarytas kito žmogaus nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas – LR BK 11 str.6d.
T. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – LR BK 60str.1d.9p.. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai/2t. b.l.46 – alkotesto duomenys -2,25 promilės alkoholio, b.l. 47-48, 50 -specialistų išvados- šlapime rasta metamfetamino, amfetamino/, pripažino pats kaltinamasis.
T. T. gydėsi VŠĮ KAL padalinio Psichiatrijos ligoninėje ( 2 t., b.l. 97) bei Priklausomybės ligų centre ( 2 t., b.l. 99), dėl psichikos ir elgesio sutirtinimų, vartojant alkoholį bei amfetaminus.
T. T. teistas du kartus, be to, jis 2005-12-22 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str. 1d. dėl LR BK 284 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir 2005-09-21 vadovaujantis LR BK 38 str. 1d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl LR BK 145 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ( 2 t. b.l. 85, 87, 90- 91). Jis 50 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b.l. 52- 80).
Asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis nelinkęs pasitaisyti, o linkęs daryti nusikaltimus, yra nusikaltimų recidyvas-LR BK 27 str.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo sunkumą, neatstatomas nusikaltimo pasekmes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia kad kaltinamajam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmės trukmė didesnė, nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.
Teisinių pagrindų ir sąlygų taikyti kaltinamajam švelnesnes nei numato įstatymas bausmes/ LR BK 54 str.3d., 62 str. / byloje nėra.
2009-11-03 nuosprendžiu /2t. b.l.85/ kaltinamasis T. T. yra nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str.1d., 178str.1d. padarymą laisvės atėmimo bausme 1 metams. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. paskiriant įpareigojimus.
Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kaltinamasis padarė R. K. nužudymą, todėl bausmės subendrintinos vadovaujantis LR BK 64str. 1,2 d., jas sudedant.
Sutinkamai su LR BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti tokios žalos atlyginimo iš kaltojo asmens.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. L. pripažinta civiline ieškove dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir yra įstatyminė nukentėjusiojo nepilnamečio T. L. atstovė/ globėja/1t. b.l. 129, 144-154/.
N. L. prašo priteisti iš kaltinamojo dukros R. K. laidojimo išlaidas – 6 127 litus ir T. L. bei jai padaryta neturtinę žalą – 150 000 litų.
Laidojimo išlaidas sudaro: R. K. laidojimo išlaidos – 3 381 litas, gedulingi pietūs – 746 litai, paminklas ir tvorelė – 2 000litų,/1t. b.l.138-143/. Viso – 6127 litai laidojimo išlaidų.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimu išmokėta 520 litų laidojimo išlaidų kompensavimo avansu Z. L./3t. b.l.17-19/, taip pat išmokėta 1040 litų laidojimo pašalpa, ką patvirtino N. L., todėl priteistinas laidojimo išlaidas sudaro 4 567 litai.
Kaltinamasis T. T. pripažįstamas kaltu dėl R. K. mirties, todėl turi atlyginti šią turtinę žalą. Turtinės žalos dydis įrodytas dokumentais, yra pagrįstas ir priteistinas – LR BPK 115 str.
Nukentėjusysis Z. L. ikiteisminio tyrimo metu pripažintas ir civiliniu ieškovu / 1 t., b.l. 163, 164/, prašo priteisti 150 000, litų neturtinei žalai, kurią patyrė dėl dukros R. K. nužudymo, atlyginti .
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso /toliau- LR CK/ 6.250 str. 2d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinti pinigais/LR CK 6.250str.1d./. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko-atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad civiliniai ieškovai neteko dukros ir motinos dėl kaltinamojo kaltės. Nužudytosios R. K. sūnus T. L. –nepilnametis, jo globėja, atėmus motinystės teises, paskirta N. L./1t. b.l. 143 / .Dėl motinos mirties, nuo 2010-06 pablogėjo vaiko elgesys, dėl ko buvo pasiųstas į Šeimos santykių institutą, buvo teikiama medicininė pagalba /1t. b.l.135-136/. Sūnus ir tėvai dėl R. K. mirties patyrė išgyvenimus, neteko galimybių bendrauti, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgus į nukentėjusiosios buvusį asocialų gyvenimo būdą, jos santykį su sūnumi ir tėvais, į civilinių ieškovų turtinę padėtį bei priteistinos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo turtinę padėtį/2t. b.l.108, 110-130/ ir realias galimybes atlyginti žalą, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, vadovaujantis ir Lietuvos teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nustato priteistinos neturtinės žalos dydį : sūnui T. L. – 100 000 litų, tėvams – po 50 000 litų.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimu N. L. avansu kompensuota 2 600 litų neturtinės žalos /3t. b.l.15-16/, todėl priteistina suma mažintina išmokėtu avansu /50 000 – 2 600 / ir priteistina 47 400 litų dydžio.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimu dėl žalos kompensavimo avansu Z. L. išmokėta 2 600 litų neturtinės žalos/ 3t. b.l.18-19/, todėl priteistina suma mažintina iki 47 400 litų.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimu dėl žalos kompensavimo avansu T. L. / į globėjos N. L. sąskaitą/ išmokėta 2 600 litų neturtinės žalos 3t. b.l./, todėl priteistina suma mažintina iki 97 400 litų.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
. 2010-06-04 įvykio vietų apžiūrų metu paimti daiktai – sunaikintini.
Byloje pateiktos Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie nukentėjusiajai N. L. suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu /470 litų adv. V. M. ir 320 litų adv. A. Degulis, orderiai byloje/. Sutinkamai su LR BPK 103 str. šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo – LR BPK 105-106 str. Išlaidų dydis minimalus , jų mažinti pagrindo nėra.
Vadovaujantis LR BK 66 str. kaltinamojo T. T. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas įskaičiuotinas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 301-305, 307-308, 106, 115 str., LR BK 66 str.
nusprendžia:
T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 129str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 12 /dvylika/ metų.
Sutinkamai su LR BK 64 str.1,2d.,šią bausmę subendrinti su bausme skirta 2009-11-03 nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str.1d., 178str.1d. padarymą bausmes sudedant ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13/trylika/ metų.
Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.
Kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-05-24.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2010-06-04/2t. b.l.1,2/.
N. L. – turtinei žalai atlyginti 4 567 /keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt septynis / litus laidojimo išlaidų; neturtinei žalai atlyginti 47 400 /keturiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus/ litų;
Z. L. – neturtinei žalai atlyginti 47 400 /keturiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus / litų;
T. L. – neturtinei žalai atlyginti 97 400/devyniasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus / litų;
Valstybinei mokesčių inspekcijai /surenkama sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)/ proceso išlaidų 790/septynis šimtus devyniasdešimt / litų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
R. K. daiktus – sunaikinti;
T. T. daiktus – grąžinti jam;
įvykio vietų apžiūros metu paimtus daiktus – sunaikinti;
paketą, vokus /1t. b.l.106, 45-50/ - sunaikinti;
du vokus su kompaktiniais diskai /1t. b.l.10-15, 22-26/ palikti byloje.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų / nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo / Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.