- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 2YT-575-503/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01752-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto bankas, Vilkaviškio rajono savivaldybės, Marijampolės savivaldybės administracijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Vilkaviškio rajono savivaldybė ir Marijampolės savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti faktą, kad verslų patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, A. M., įgyjamosios senaties pagrindu (b. l. 2–3).
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1992 m. balandžio I7 d. dalyvavo tuometinės Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos skelbtame privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcione ir už 3964 rub. įsigijo verslų patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas -(duomenys neskelbtini)). Aukciono rezultatai 1992 m. balandžio 17 d. buvo patvirtinti Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos pirmininko rezoliucija. Jam buvo išduota pažyma atsiskaityti už perkamą objektą iš investicinės sąskaitos, pradinį 198,20 rub. įnašą jis buvo sumokėjęs iki aukciono pradžios. Be to, buvo sumokėjęs 50 rublių aukciono dalyvio mokestį. Aukcione nusipirkęs patalpą, pradėjo ja naudotis, tačiau jokių nuosavybės teises į ją patvirtinančių dokumentų negavo, nuosavybės teisių į ją neįregistravo, kadangi tuo metu jam niekas nepaaiškino, jog tai reikia padaryti. Buvo įsitikinęs, jog jokių kitų dokumentų nebereikia. Statinį pritaikė savo poreikiams, ilgą laiką jį naudojo kaip paminklų dirbtuves, kur pjaustė akmenis, darė paminklus. Nors šia veikla nesiverčia, tačiau akmens pjovimo staklės ten stovi iki šiol. Šiuo metu patalpas pritaikė sandėliavimui, kur laiko įvairius ūkyje reikalingus daiktus. Savo lėšomis paremontavo patalpų stogą, duris, užkalė langus. Minėtu statiniu naudojasi ir jį valdo nuo 1992 m. balandžio, tačiau jo nuosavybės teisės į jį VĮ Registrų centras neįregistruotos. Šiuo metu atsirado pirkėjas, todėl reikia sutvarkyti žemės sklypo prie statinio dokumentus, tačiau negali to padaryti, nes neįregistruotos jo nuosavybės teisės į šį statinį. Jis atliko (užsakė) statinio kadastrinius matavimus, kreipėsi į VĮ Registrų centras, kad jis būtų užregistruotas kaip jo nuosavybė. Tačiau jo prašymai tenkinti nebuvo, motyvuojant tuo, kad jo pateiktų dokumentų nepakanka. Visą laiką nuo 1992 m. balandžio iki šiol jo valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Aukcioną skelbė kolūkis, agrarinė tarnyba. Jam neišaiškino, kad reikia kreiptis į Registrų centrą. Po pinigų sumokėjimo pradėjo naudotis patalpomis. Patalpos jam perduotos protokolu. Veiklą vykdė atvirai, viešai, sąžiningai. Niekas nesikreipė su pretenzijomis (b. l. 2–3; 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 35 sek. – 16 min. 00 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad duomenų apie (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę ir jos turto pardavimo procedūras neturi. Į bylą pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai visapusiškai patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre centriniame duomenų banke įrašų apie verslo patalpą nėra. Pareiškėjas nenurodo, dėl kokių priežasčių jam nebuvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 17–18).
Suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka. Ginčo objektas savivaldybei nepriklauso (b. l. 23).
Suinteresuoto asmens Marijampolės savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ginčo objektas Marijampolės savivaldybės administracijai niekada nepriklausė, duomenų apie savavališką statybą neturi. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 24–25).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.
Nustatyta, kad 1992 metais tuometinė (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnyba vykdė aukcioną dėl verslų patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo. Pareiškėjas A. M. 1992 m. balandžio 17 d. sumokėjo pradinį įnašą bei registracijos mokestį ir įgijo teisę dalyvauti aukcione (b. l. 6, 9). Pareiškėjas įgijo aukcione parduodamą verslų patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–8). Pareiškėjas 1992 m. balandžio 17 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonei likusią kainą už verslų patalpas – 3 785 rublius 80 kapeikų (b. l. 9). Pareiškėjas suremontavo įsigytas patalpas, jas naudojo savo verslui, kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl pastatų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo, tačiau prašymai atmesti, verslų patalpos ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 2–3, 10, 12–13; 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 35 sek. – 16 min. 00 sek.).
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pagal pareiškėjo paaiškinimus, rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos: 1) pareiškėjas praeityje nebuvo iki galo įgijęs nuosavybės teisės į statinį (verslų patalpą), esančią (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių į nekilnojamąjį daiktą už jį; 4) nuo 1992 m. balandžio mėnesio pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė teisėtai, perėmęs jį iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) nuo 1992 m. balandžio mėnesio pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydamas: pastate vykdė savo verslą, pastatą remontavo, prižiūrėjo; 6) nuo 1992 m. balandžio mėnesio pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ir naudojo nepertraukiamai; 7) pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė kaip savo, elgėsi kaip jo savininkas; 8) nekilnojamąjį daiktą pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį – nuo 1992 m. balandžio mėnesio.
Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – į statinį (verslų patalpą), esančią (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530–533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti faktą, kad statinys (verslų patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.