Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-03 · Civilinė byla Nr. 2A-298-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-03
Bylos Nr.
2A-298-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejievski
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
V. B.
Pranešėjas P.Jaržemskis Civilinė byla Nr.2A-298-56 2009 m.Teisėja Z.Monid Proc. sprendimo kategorijos:44.2.4.1; 121.15; 121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,kolegijos teisėjų Andžej Maciejievski,Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovei D. P.,ieškovės atstovei adv. M. Ž.,atsakovui V. B.,atsakovo atstovui adv. A. C.,vertėjai T. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-čio apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės D. P. ieškinys atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė D. P. 2007-06-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. B. 11985,18 Lt turtinės žalos atlyginimo, 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas V. B. savavališkai 2005 m. pradėjo jam priklausančios namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies rekonstrukciją, neturėdamas suderinto projekto bei leidimo rekonstrukcijos darbams. Vykdydamas neteisėtus statybos darbus, atsakovas namo sienoje, skiriančioje šalių butus, iškirto skylę, atkasė namo pamatus, namo bendro naudojimo kieme prikrovė statybinių medžiagų. Neteisėtais atsakovo veiksmais padaryta esminė žala ieškovės turtui. Tam, kad likviduoti ieškovės turtui padarytą žalą, būtina atlikti remonto darbus, kurių kaina 11985,00 Lt. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, pablogėjo ieškovės sveikata, ieškovė patyrė stresą, nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, paūmėjo lėtiniai ieškovės susirgimai.

Atsiliepimas

Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti.

Nurodė, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) yra labai blogos techninės būklės. Ieškovė 1999-12-22 davė atsakovui leidimą atlikti jam priklausančios namo dalies rekonstrukciją. Ieškovė 1986 m. savavališkai atkasė namo pamatus ir prie savo namo dalies pastatė priestatą - kambarį. Dėl šių statybų namas vos nesugriuvo, sutrūkinėjo namo sienos. Prastėjant namo techninei būklei, išpuvus medinėms namo sienoms, jis kreipėsi į ieškovę, siūlydamas atlikti namo remonto darbus, bet ieškovė atsisakydavo. 2006 m. birželio mėnesį gyvenamojo namo sienos nugriuvo, todėl buvo priverstas pradėti remonto darbus be ieškovės ir savivaldybės leidimo. Savo lėšomis suremontavo pusę sienos. Nesutinka, kad žala namui atsirado dėl jo vykdomų statybos darbų. Namo sienos sugriuvo dėl jų blogos techninės būklės. Ieškovė nepagrįstai reikalauja 11985,00 Lt remonto darbams atlikti, nes ši pinigų suma reikalinga visiškai suremontuoti namo dalį, tame tarpe remonto darbų atsakovo namo pusėje atlikimui. Tarp namo sienų nugriovimo ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. liepos 23d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Teismas ieškovei D. P. iš atsakovo V. B. priteisė 6968,05 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 559,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 7527,09 Lt; ieškinį nepatenkintų reikalavimų dalyje atmetė; iš ieškovės D. P. priteisė 8,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; iš atsakovo V. B. priteisė 8,40 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nustatęs, kad byloje įrodyta, jog ieškovės turtui, jos nuosavybės teise valdomai namo, esančio (duomenys neskelbtini) daliai padaryta žala, sprendė, kad žala ieškovės turtui padaryta neteisėtais, savavališkais atsakovo veiksmais t.y. neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo, vykdomais jam priklausančios namo dalies esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbais. Tarp atsakovo savavališkai vykdytų statybos darbų ir ieškovės turtui padarytos žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys, todėl ieškovės reiškiamą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo laikė pagrįstu ir teisėtu.

Teismas sprendė, kad ieškovės 1999-12-22 duotas sutikimas namo dalies rekonstrukcijai neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, nes nekilnojamojo turto rekonstrukcija galima tik teisės aktų nustatyta tvarka, turint nustatyta tvarka suderintą projektą, statybos leidimą, o atsakovas namo rekonstrukciją vykdė neteisėtai.

Teismas nustatęs, kad priestatas - kambarys, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (17,48 kv.m. ploto), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip sudėtinė visų namo patalpų dalis, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kambarys pastatytas savavališkai, atmetė jo argumentą kaip nepagrįstą. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad namo sienos suskilinėjo dar 1986 m.

Teismas pripažindamas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės pagrįstu ir teisėtu nesutiko su ieškovės prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžiu.

Teismas konstatavo, kad ieškovės buto patalpos jau yra suremontuotos todėl sprendė, kad ieškovei turi būti atlygintos faktinės jos buto patalpų remonto išlaidos, kurių dydį nustatė pagal ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovės išlaidos statybinių medžiagų įsigijimui sudaro 968,05 Lt: 789,60 Lt, 37,65 Lt, 30,00 Lt, 36,80 Lt, 24,00 Lt, 50,00 Lt ( b.l. 121- 131). Už remonto darbus ieškovė sumokėjo 4000,00 Lt ( b.l. 119). Visos ieškovės buto patalpų remonto išlaidos sudaro 4968,05 Lt. Kadangi išorinių namo sienų įtrūkiai nepašalinti ( ekspertizės akto 10 pav., 11 pv., 12 pav.), todėl remonto išlaidas teismas nustatė remdamasis ieškovės į bylą pateikta sąmata kurią sudarė UAB „Algidana“ ( b.l. 14).

Teismas nustatęs, kad sąmatoje nurodyta, jog pamatų sutvirtinimo betonu darbų kaina yra 650,00 Lt, medžiagų kaina yra 660,00 Lt ( sąmatos 1 pozicija); sutrūkinėjusių sienų glaistimo, dažymo darbų kaina yra 688, 60 Lt, medžiagų kaina yra 465,61 Lt ( sąmatos 7 pozicija), vertino, kad išorinių sienų remonto darbų ir medžiagų kaina pagal UAB „Algidana“ sudarytą sąmatą 2464,21 Lt, todėl priteisė ieškovei 2000,00 Lt žalos atlyginimą kuri padaryta ieškovės namo dalies išorinėms sienoms dėl namo pamatų atkasimo. Ieškovei iš atsakovo viso priteisė 6968,05 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatęs, kad į bylą nėra pateikti žalos sveikatai įrodymai, o Centro poliklinikos 2007-05-03 išraše iš ieškovės medicininių dokumentų nurodyti ieškovės lėtiniai susirgimai, neįrodo jų paūmėjimo 2006 m. vasarą ( b.l. 13), sprendė, kad ieškovė neįrodė jog dėl atsakovo veiksmų jos sveikata pablogėjo, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Teismas sprendė, kad ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai atlyginamas jos sumokėtas žyminis mokestis ir ieškovei iš atsakovo priteisė 209,04 Lt žyminio mokesčio, bei 350,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovei priteisė 559,04 Lt bylinėjimosi išlaidų ( LR CPK 93 str., 98 str.).

Teismas sprendė, kad atsakovui neturi būti atlygintos jo turėtos ekspertizės išlaidos, 1770,00 Lt, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, kadangi statybinė-techninė ekspertizė byloje paskirta ir atlikta atsakovo prašymu ir eksperto išvados patvirtino ieškinio pagrįstumą.

Teismas konstatavo, kad byloje atlikta statybinė-techninė ekspertizė, kurios metu buvo nustatomos žalos ieškovės turtui padarymo priežastys, o ne žalos dydis, todėl ieškinio patenkinimas iš dalies nesudaro pagrindo iš dalies atlyginti atsakovui jo patirtų ekspertizės darymo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) V. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir priteisti iš jo ieškovės D. P. naudai 1968,05 Lt.

Nurodė, kad žala ieškovei padaryta netyčiniais veiksmais, o dėl apelianto statybos darbų atlikimo patirties ir kvalifikacijos trūkumo. Atsakovas vienas augina du nepilnamečius vaikus, jam skirta valstybės teisinė pagalba, todėl prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė 4000 litų, nes nurodyta suma žymiai viršija sumą, kuri nurodyta ieškovės pateiktoje darbų sąmatoje. Pagal sąmatą už dviejų kambarių sienų ir lubų remontą buvo sumokėta 935,80 Lt. UAB ,,Algidana“ sudarytos sąmatos poziciją pavadinimu ,,kitų sienų, sutrūkinėjusių nuo pamato sėdimo, glaistimas, dažymas“ teismas pripažino kaip išorinių, bet ne vidinių ieškovės buto sienų remonto išlaidas ir jas priteisė, todėl priteista suma turi būti sumažinta iki 935,80 Lt.

Nurodė, kad teismo priteista žalos atlyginimo suma prieštarauja CK 6.251 straipsnyje įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žalos atlyginimo bylose formuoja praktiką, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atstatymas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/1999).

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad dėl savavališkų darbų atlikimo atsakovą dar 2005 metais įspėjo Vilniaus apskrities viršininko administracija, tačiau jis nereagavo, todėl atsakovo veiksmus vertina kaip tyčinius.

Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų turėjo atlikti kapitalinį remontą už kurį sumokėjo 4000 litų. 2007 metais remonto darbų įkainiai buvo ženkliai padidėję, todėl neatitiko2006 metų sąmatoje nurodytų darbų įkainių, todėl teismas tinkamai įvertino remonto darbų sutartis su rangovais.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Sutinkamai su CK 6.245 str. civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) at sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Atsakovo šioje byloje neteisėti veiksmai, dėl kurių žalą patyrė ieškovė, yra nustatyti, įrodyti (CPK 178 str.) bylos medžiaga. Tai, kad atsakovas savavališkai ėmėsi namo rekonstrukcijos ir statybos darbų, neginčija ir pats atsakovas.

Šioje byloje iškilo atlygintinų nuostolių dydžio nustatymas. CK 6.251 str. nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šalys susitarimu nėra nustatė materialinės atsakomybės ribų, todėl šiuo atveju atsakovo atsakomybės klausimas spręstinas pagal CK 6.253 str. nustatytas taisykles.

Atsakovas nurodė, kad atlikti namo remontą jį vertė būtinasis reikalingumas, kadangi namo būklė buvo avarinė.

Net ir esant tokiai namo būklei atsakovas privalėjo gauti kompetentingų institucijų leidimą bei ieškovės sutikimą pradėti remonto darbus.

Šiuo atveju atsakovas veikė savavališkai ir savo rizika.

Vien sąmatos sudarymas savaime žalos nepašalina, būtina realiai atlikti žalos pašalinimo darbus, todėl pirmos instancijos teismas pateiktų į bylą įrodymų pagrindu (CPK 178 str.) sprendė apie įrodytų vidaus darbų ir išorės darbų atlikimo būtinumą ir jų faktinį atlikimą.

Atsakovas tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde savo atsikirtimus dėl žalos dydžio nustatymo remiasi UAB „Algidana“ sąmata, kuri visišką ieškovės nuostolių atlyginimą įvertino 11985,18 Lt sumai.

Šiuo atveju pirmos instancijos teismas faktinę ieškovės patirtą žalą nustatė ženkliai mažesnę, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 6968,05 Lt sumą žalai atlyginti.

Nesant ieškovės kaltei dėl žalos atsiradimo, netaikyti civilinę atsakomybę atsakovui arba ją mažinti nėra teisinio pagrindo, kadangi tuo būtų pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindas atleisti jį nuo žymios dalies nuostolių atlyginimo yra ta aplinkybė, kad atsakovas vienas augina 2 mažamečius vaikus.

Teisėjų kolegija atmeta šį atsakovo argumentą. 2007-12-04 teismo posėdyje (b.l. 99-103) atsakovas nurodė, kad yra darbingas, dirba ir gauna atlygį už darbą, be to turi turto, vadinasi, žalą atlyginti gali.

Esant nurodytoms aplinkybėms tenkinti atsakovo V. B. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais, nesudaro teisinio pagrindo.

Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str., 265 str. 1 d.), todėl paliktinas nepakeistas.

CPK 98 str. pagrindu iš atsakovo V. B. ieškovės D. P. naudai priteistinos 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjai Andžej MaciejievskiTatjana Žukauskienė