Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

CCivilinė byla Nr. 2A-190/2009PProcesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1.; 41

NUTARTIS

2009 m. birželio 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1342-30/2008 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei J. Z. dėl piniginių lėšų, gautų veikiant pagal įgaliojimą, grąžinimo, pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo teigimu, bylos nagrinėjimo dalykas – pinigų dovanojimo sutarties pagrįstumas ir teisėtumas, nes dėl 85 086,25 Lt grąžinimo tarp šalių nėra ginčo.

Teismo nuomone, ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 1.63 str., kuris numato, jog sandoriui sudaryti būtina abiejų šalių suderinta valio, o, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog ginčo sandoriui sudaryti jos valios nebuvo, todėl dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.5 str., 1.80 str. 1 d.). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d.), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 000 000 Lt. Be to, atsakovė taip pat privalo grąžinti ieškovei 85 086,25 Lt sumą, gautą pagal 2005-09-30 žemės sklypo (priklausančio ieškovei) pirkimo pardavimo sutartį, dėl kurios nėra ginčo.

Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių ieškovės ketinimus ir valią sudaryti pinigų dovanojimo sutartį. Ieškovė laukė, kol atsakovė grąžins jai viską, ką ši yra gavusi, veikdama pagal ieškovės įgaliojimą. Atsakovės argumentai šioje dalyje prieštaringi: ji teigia, kad ieškovės valia perleisti žemės sklypą susiformavo dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, kita vertus, ji nurodo, kad ieškovė patvirtino, jog egzistavo susitarimas dėl 1/3 sklypo dalies vertės pinigų sumos, sudarančios 700 000 Lt, perleidimo atsakovei kaip atlyginimo už nuosavybės atkūrimą ir pardavimą. Notarė D. Štaupienė, patvirtinusi sandorį, nesant ieškovės valios jį sudaryti, padarė ne viską, kad būtų galima išvengti šio neteisėto sandorio sudarymo. Notarė, žinodama, kad sandorio šalis yra aklas asmuo, be kita ko, privalėjo užtikrinti bent liudytojų dalyvavimą sandorio pasirašymo metu. Notarės parodymai vertintini kritiškai, nes ginčo sandorio pripažinimas negaliojančiu reikštų ir notarės atsakomybės kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Apeliantės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176-182 straipsniuose ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta, kad apygardos teismas būtų pažeidęs įstatymų reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu nustatytų įrodymų analize.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinęs, padarė įrodymais pagrįstas išvadas (CPK 178 str., 185 str.), tarp jų dėl ieškovės valios trūkumo, sudarant ginčo sandorį, bei turėjo pagrindo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą, o priteisdamas iš atsakovės ieškovei teismo sprendime nurodytą sumą, iš esmės tinkamai taikė įstatymą.

Apygardos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė V. K. 2004-05-05 įgaliojimu pavedė savo dukrai atsakovei J. Z. atidalinti, parduoti ieškovei priklausantį žemės sklypą bei atlikti kitus veiksmus (1 t., b. l. 37), o atsakovė šį žemės sklypą 2005-09-30 pardavė už 1 088 000 Lt, sumokėjusi notarui 2 913,75 Lt sandorio tvirtinimo mokestį (1 t., b. l. 5), tačiau gautos pinigų sumos ieškovei neperdavė - šie pinigai liko atsakovės sąskaitoje (2 t., b. l. 2); 2005 m. spalio 5 d. notaro patvirtintos pinigų dovanojimo sutarties tarp ieškovės V. K. ir atsakovės J. Z. duomenimis, ieškovė padovanojo atsakovei 1 000 000 Lt (įgytų pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus m. 6-ame notarų biure patvirtintą Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 1-11272), kurioje už ieškovę pasirašė V. I. (1 t., b. l. 36).

Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas patikslintas ieškovės ieškinys, pripažinta negaliojančia (niekine) 2005 m. spalio 5 d. pinigų dovanojimo sutartis dėl jos neatitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, pagal kurią ieškovė V. K. padovanojo atsakovei J. Z. 1 000 000 Lt, pritaikyta restitucija ir priteista ieškovei iš atsakovės 1 000 000 Lt, gautų pagal dovanojimo sutartį. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teisme tarp šalių nėra ginčo dėl pinigų dalies (85 086,25 Lt), kurią atsakovė gavo pardavusi ieškovės žemės sklypą, grąžinimo ieškovei.

CK 1.80 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). Pagal CK 1.80 straipsnio ketvirtąją dalį turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Pagal CK 1.76 straipsnio pirmąją dalį rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys, o jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitų priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba karinio dalinio vadas ar jo pavaduotojas, kai sandorį sudaro karys, arba tolimajame plaukiojime esančio laivo kapitonas, kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti.

Dovanojimo sutarties sudarymo būtina sąlyga yra vienos šalies (dovanotojo) valia neatlygintinai perduoti turtą kitai šaliai (apdovanotojui) nuosavybės teise (CK 1.63 str. 3 d., 1.64 str., 6.465 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė, jog nebuvo jos valios sudaryti ginčo sandoriui - padovanoti atsakovei 1 000 000 Lt, todėl turėjo pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia (niekine), kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, dėl ko viena jo šalis (atsakovė) privalo grąžinti kitai sandorio šaliai (ieškovei) visą, ką yra gavusi pagal dovanojimo sutartį, todėl pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 000 Lt (CK 1. 5 str., CK 1.80 str. 1, 2 d.).

Apygardos teismas turėjo pagrindo nurodyti, kad neatitinka tikrovės ieškovės teiginys, jog ginčo sandorio sudarymo metu ji nebuvusi notaro biure, tačiau pagrįsti kiti ieškovės teiginiai – kad ieškovė niekam nepavedė jos vardu pasirašyti pinigų dovanojimo sutarties, kad visiškai nepažįsta už ją pasirašiusio dovanojimo sutartyje V. I. . Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas dovanotojos V. K. valios trūkumą, pagrįstai atsižvelgė į atsakovės senyvą amžių ir ligotumą, itin ribotą judėjimą, neregystę, į tai, kad ieškovės atvykimą į Vilniaus m. 6-ą notaro biurą ir dovanojimo sutarties pasirašymą organizavo atsakovė J. Z. , o už ieškovę V. K. dovanojimo sutartyje, kuri buvo sudaryta minėtame notarų biure ir notarės D. Štaupienės patvirtinta, pasirašė V. I. , kuris ieškovės nepažinojo, ieškovė jo neprašė už ją pasirašyti ginčo sutartyje, su juo dėl ginčo sutarties pasirašymo tarėsi atsakovės sūnus, kuris ir nuvežė V. I. į notaro biurą (1 t., b. l. 36, 2 t., b. l. 153-161; CPK 178 str.). Juolab kad dėl paminėtų asmeninių ir sveikatos savybių ieškovė blogai orientavosi ir galėjo nesuvokti esanti notaro biure.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnio pirmąją dalį notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui, o jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 32 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 32 straipsnio antrosios dalies nuostatomis, jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti.

Notaro profesija, jo darbas, yra veikla, susijusi su didesne rizika padaryti žalą tiek savo, tiek ir trečiųjų asmenų turtui. Todėl dėl notarų veiklos reikšmingumo ir ypatingumo notarams taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/1999, Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-160/2001).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sudarant ginčo dovanojimo sutartį notaro biure, buvo skirta pernelyg mažai dėmesio, aiškinant ieškovei dovanojimo sutarties esmę ir pasekmes bei nustatant ieškovės (dovanotojos) valią. Notarė nurodė, kad su ieškove buvo mažai bendrauta, nes, notarės teigimu, ankščiau ieškovė buvo davusi įgaliojimą atsakovei tvarkyti žemės reikalus ir ją parduoti, be to, notarei buvo įprasta, kad tėvai dovanoja vaikams savo turtus (2 t., b. l. 132-135). Todėl apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad notarė, atsižvelgusi į ieškovės senyvą amžių (gimusi 1926 m.), sveikatos būklę (aklumą), išsilavinimą, į tai, kad ieškovė nemokėjo kalbos, kuria buvo sudaryta sutartis, neturėjo pagrindo įvertinti ieškovės atsakymą „tak“ (,,taip“), kaip valios dovanoti 1 000 000 Lt atsakovei išraišką; juolab kad ginčo dovanojimo sutarties sudarymą organizavo atsakovė, gavusi iš šios sutarties naudą: atsakovė pasirūpino, kad neįgali ieškovė būtų atvežta į notaro kontorą, dėl dovanojimo sutarties sudarymo su notare tarėsi taip pat tik atsakovė. Notarės teigimu, neregė ieškovė buvo beveik įnešta į notarės kabinetą, notarė perskaičiusi sutartį (išversdama į rusų kalbą), ginčo sutarties esmę lenkų kalba (kuria kalba ieškovė) paaiškinusi notaro padėjėja, o ieškovė atsakiusi ,,tak“, ir daugiau su ja nebuvo bendrauta, apie ką iš dalies patvirtino ir liudytoja I. Š. (2 t., b. l. 132-135, 3 t., b. l. 29-32).

Be to, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą faktą, kad ginčo sutartį pasirašė ieškovei visiškai nepažįstamas asmuo V. I. , patvirtinęs, jog ieškovė jo neprašė pasirašyti sutarties, t. y. ginčo sutartį už dovanotoją (ieškovę) pasirašė asmuo, kuris neturėjo dovanotojos pavedimo, juolab kad byloje neįrodyta ir aplinkybė, jog ieškovė, nors ir būdama nerege, yra neraštinga ir notarės akivaizdoje negalėjo pasirašyti ginčo sutarties (2 t., b. l. 68-70, 102-121; CPK 178 str.). Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad ,,už negalinčią dėl ligos pasirašyti V. K. , jai asmeniškai prašant, šią sutartį pasirašė V. I. “ (1 t., b. l. 150). Tačiau notarė privalėjo įsitikinti, kad ieškovė dėl sveikatos būklės negali pati pasirašyti ginčo dovanojimo sutarties, o už ieškovę pasirašant kitam asmeniui, įsitikinti, kad šiam asmeniui ieškovė pavedė pasirašyti dovanojimo sutartį, ir įrašyti į ją teisingus duomenis. Atkreiptinas dėmesys į jau nurodytą aplinkybę, kurią patvirtino ir liudytojas V. I., kad ieškovė neprašė V. I. už ją pasirašyti dovanojimo sutartyje, o dėl šios sutarties pasirašymo su V. I. tarėsi atsakovės sūnus, juolab kad, bylos duomenimis, ieškovė yra raštinga, be to, jos pavedimu, už ją pasirašydavo dokumentus jos pažįstami asmenys arba dalyvaudavo ir liudytojai (b. t. 2, l. 71-72, 79, 74-78, 105-120, 154-158). Todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nebuvo tinkamai atstovaujama, kad ginčo sutarties turinys neatitinka ieškovės valios, be to, neatitinka tikrovės šios sutarties teiginys, kad V. I. pasirašė šią sutartį ieškovės pavedimu. Beje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė iš pradžių buvo pareiškusi ieškinį atsakovei dėl pinigų, gautų, pardavus ieškovei priklausantį žemės sklypą priteisimo CK 2.150 straipsnio pagrindu, o tik vėliau, po atsakovės atsiliepimo į ieškinį, buvo pakeistas ieškinio pagrindas, papildant ieškinio reikalavimus prašymu pripažinti negaliojančia 2005-10-05 pinigų dovanojimo sutartį CK 1.63, 1.78, 1.80 straipsnių pagrindu (1 t., b. l. 2-4; 32-36, 45-47, 74-75). Šis faktas taip pat iš dalies patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nebuvimo ieškovės valios sudaryti ginčo sutartį.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo apeliacinio skundo argumentai, kad, sudarant ginčo sandorį, nebuvo pažeista Notariato įstatymo 32 straipsnio antroji dalis ar CK 1.76 straipsnio pirmoji dalis. Be to, nepagrindžia apeliantės skundo bei nepaneigia teismo sprendimo išvadų ir apeliantės skundo motyvai, susiję su bylos duomenimis, kad ieškovė buvo išdavusi atsakovei įgaliojimus dėl disponavimo jos turtu, o 2004-05-05 surašė testamentą, ginčo žemę palikdama atsakovei, kad ieškovės valios pasikeitimas sietinas su nauju 2006-07-20 testamentu, ar kad už žemės grąžinimo sutvarkymą ieškovė pažadėjo atsilyginti atsakovei.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme – 25 Lt (CPK 302, 92, 93, 96 str.; 3 t., b. l. 14). Be to, bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsakovės J. Z. prašymu buvo atidėtas 13 500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už atsakovės paduotą apeliacinį skundą šioje civilinėje byloje iki bus išnagrinėtas jos apeliacinis skundas (2 t., b. l. 201). Todėl, nepatenkinus atsakovės apeliacinio skundo, iš jos priteistina 13 500 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 84 str., 93 str., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13 500 Lt žyminio mokesčio ir 25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.