- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- AS-143-118-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės kooperatinė prekyba“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės kooperatinė prekyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės kooperatinė prekyba“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Plungės kooperatinė prekyba“ (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovas) 2008 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. A-2445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“.
Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui pateikti trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) skundžiamą įsakymą su priedais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas įsakymas iki šiol nėra realizuotas, tačiau tai neužkerta atsakovui galimybės bet kuriuo metu jį perduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui, kad būtų tęsiamos nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procedūros. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą grąžinti žemės sklypą pretendentams, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Jei skundžiamu įsakymu suformuotas žemės sklypas būtų parduotas sąžiningam įgijėjui, tai įsakymo panaikinimas gali tapti negalimas arba sukeltų visai kitas pasekmes. Jo ūkinė komercinė veikla būtų sutrikdyta.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo nepatenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 49 str. 1, 3 d., 71 str. 1, 3 d.).
Teismas nurodė, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ginčija atsakovo priimtą įsakymą, kuriuo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini) sklypo planas, o įsakyme pasiūlyta apskrities viršininkui spręsti žemės grąžinimo klausimą, remiantis patvirtintu planu, nustatyti servitutus pagal patvirtintą planą. Pareiškėjas skundą grindžia argumentais, jog ginčijamu planu apribojama galimybė patekti į jo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, nes patvirtintame plane numatytas servitutas jo netenkina. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių jis grindžia motyvu, jog skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo priims sprendimą grąžinti žemės sklypą pretendentams, ir prielaida, jog pretendentai minėtą žemės sklypą gali perleisti tretiesiems asmenims, todėl teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti visai neįmanomas. Teismas nurodė, kad prie skundo pareiškėjas pateikė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – Kauno miesto žemėtvarkos skyrius) 2008 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. S2-3312(1.7), kuriame Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nurodė, jog jų institucija žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planų iš savivaldybės nėra gavusi, tačiau juos gavę turės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į E. Š. žemę. Teismas pažymėjo, jog iš šio rašto matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nėra pradėjęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ginčo sklype. Tai, jog iki bylos išnagrinėjimo pabaigos trečiasis suinteresuotas asmuo priims sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįsta tik prielaidomis. Tik prielaidomis pagrįsta ir aplinkybė, kad žemė gali būti perleista tretiesiems asmenims. Apskrities viršininkui net ir priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pastarasis teismine tvarka galėtų būti nuginčytas, ir tai neturėtų įtakos byloje galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje bylos stadijoje neturi esminės įtakos teismo sprendimo dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo įvykdymui. Teismas konstatavo, kad aptartų aplinkybių pagrindu prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintinas. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiškėjui išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamu įsakymu yra patvirtintas suformuotas žemės sklypas. Tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pavedė atsakovui suformuoti grąžintiną žemės sklypą, reiškia, kad yra pradėta nuosavybės teisių į ginčo sklypą atkūrimo procedūra. Tokiu būdu suformuotas žemės sklypas apskrities viršininko sprendimu yra grąžinamas pretendentams, kurie po to savo teises įregistravę Nekilnojamojo turto registre įgyja teisę disponuoti žemės sklypu.
2. Žemės sklypas yra užstatytas statiniais, ginčijamu įsakymu suformuotame žemės sklype yra ir kitam savininkui (ne pretendentui) nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Šis klausimas ginčijamu įsakymu neišspręstas. Kadangi siūlomi privažiavimo prie gamybinių objektų kelio servitutai neatitinka naudojamų transporto priemonių gabaritų, atkūrus nuosavybės teises, savininkas turėtų galimybę uždrausti naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, pakenkiant gamybiniam tikslui naudojamam objektui.
3. Teismas, nurodydamas, kad priėmus apskrities viršininko sprendimą atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą jam būtų neužkirstas kelias skųsti šį sprendimą, pažeidžia bylų nagrinėjimo ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Apskrities viršininkas, priimdamas tokį sprendimą, suteikia galimybę realizuoti atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą nepranešant apie tai suinteresuotiems asmenims. Todėl net ir galimybė apskųsti tokį sprendimą gali atsirasti po to, kai pretendento nuosavybės teisės bus realizuotos.
4. Teismas, motyvuodamas, kad jo argumentai pagrįsti tik prielaidomis, neatsižvelgė į skundžiamu teisės aktu suteiktas teises ir galimą šių teisių realizavimą, kurios realizuotos žymiai pablogintų jo padėtį, o pats galimas teismo sprendimas dėl skundžiamo teisinio akto panaikinimo taptų beprasmis, jei suformuotą žemės sklypą, realizuojant pretendentui savo nuosavybės teises, įgytų sąžiningas įgijėjas.
5. Laikinai, teismo proceso laikotarpiui, uždraudus realizuoti ginčijamą įsakymą, t. y. uždraudus atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdžius skundžiamu įsakymu suformuoto žemės sklypo grąžinimo procedūrą, būtų išvengta galimų neigiamų jam pasekmių, papildomų teismų procesų ir materialinių nuostolių. Toks sustabdymas jokiu būdu nepažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros, būtų naudingas ir suinteresuotiems asmenims, nes būtų detaliai išsiaiškintos visos aplinkybės dėl galimų jo nuosavybės teisių pažeidimo, ir jeigu skundo teismas nepatenkintų, tai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju tik pristabdytų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nesukeliant jokių neigiamų pasekmių pretendentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba negalimumu jį įvykdyti. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, reikia nustatyti, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas iš esmės remiasi prielaidomis, kad atsakovas, o po to ir kiti asmenys, atliks veiksmus, kurie trukdys įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje.
Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pareiškėjo skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės kooperatinė prekyba“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.