Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-495-413/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-22
Bylos Nr.
2A-495-413/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas, Algirdas Remeika
Ieškovas
B. R.
Atsakovas
R. S.
Advokatai
Stefanija Bukelienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-495-413/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Rimantas Paulaitis Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 44.2.4.2.;

(S)

44.5.2.16; 44.8.; 121.15.; 121.18.;121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Rudzinsko ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,dalyvaujant ieškovui B. R., jo atstovei advokatei Stefanijai Bukelienei, atsakovui R. S.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų R. S. ir B. R. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-280-74/2009 pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovui R. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas B. R. ieškiniu prašė (b.l.2-4) priteisti iš atsakovo R. S. ieškovo naudai 2950 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog 2008-04-26 atsakovas R. S. sužalojo savo motiną A. B., kuri nuo patirtų sužalojimų, mirė. 2008-08-22 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 132 str. 1 d. ir jam paskirta dviejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ieškovas, kaip mirusiosios brolis, organizavo laidotuves, ir visas laidojimo išlaidas mokėjo iš savo lėšų. Viso išleido laidotuvėms 2950 Lt. Jam padaryta taip pat ir neturtinė 50 000 Lt žala. 2003 metais ieškovas su šeima atvyko iš Kauno m. gyventi į Pelučių k., Jurbarko r., nes ten gyveno jo sesuo A. B.. Su seserimi susitikdavo labai dažnai, nes žinojo jos nelengvai susiklosčiusį gyvenimą, kad jos sūnus R. S. nuolat girtaujantis ir smurtaujantis. Gyvenant tokį gyvenimą ji pradėjo girtauti, tačiau nuolatinis bendravimas su seserimi buvo svarbus ir jam ir seseriai. Jam pavykdavo seserį padrąsinti, užjausti ir kurį laiką ji susilaikydavo nuo girtavimo. Juos abu siejo artimi dvasiniai ryšiai, o jai netikėtai mirus, ieškovas pajuto dvasinį sukrėtimą, prasidėjo emocinė depresija ir dėl to vartojo vaistus. Jurbarko rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu turtinei ir neturtinei 502 950 Lt žalai atlyginti, tačiau turtinės ir neturtinės žalos dydį šioje byloje sumažintas iki 52 950 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu (b.l.126-128) ieškininio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2950 Lt turtinei žalai atlyginti, o reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 710 Lt jo turėtų bylos vedimo išlaidų.

Teismas sprendime nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 2950 Lt patirtai turtinei žalai tenkintinas visiškai, kadangi pateikti iš dalies rašytiniai įrodymai ir šią sumą pripažįsta atsakovas. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-74/2008 esančio nuosprendžio nustatė, kad R. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 132 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dveji metai ir trys mėnesiai, bausmę atliekant pataisos namuose. B. R. baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-74/2008 pripažintas nukentėjusiuoju, nes jam nusikalstama veika padaryta moralinė žala, todėl konstatavo, kad jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Iš medicininio pažymėjimo, išduoto gydytojų konsultacinės komisijos, teismas nustatė, kad ieškovui nustatytas Generalizuotas nerimo sutrikimas ir jis pastoviai vartoja raminamuosius vaistus nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio po sesers žūties. Kadangi atsakovui R. S. paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios motinos A. B. turtą nėra išduotas, teismas laikė, kad jis šiuo metu nekilnojamojo turto neturi. Tačiau atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, galintis dirbti, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, nevedęs, todėl teismas padarė išvadą, jog tai, kad jis neturi didelių pajamų, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe neturtinei žalai atlyginti. Teismas vertindamas tai, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė, ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 25 000 Lt, bei konstatavo, kad 50 000 Lt neturtinė žala yra aiškiai neatitinkanti LR ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl tokio dydžio neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. (b.l.129-131) prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliantas nurodo, jog su turtinės žalos 2950 Lt atlyginimu sutiko visiškai, nors šis reikalavimas buvo pagrįstas dokumentais tik iš dalies, tikėdamasis, kad teismas ženkliai sumažins neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teismas neturtinei žalai atlyginti ieškovo naudai priteisė nepagrįstai didelį 25 000 Lt atlyginimą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ir nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį, kuris priklauso nuo patirto skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kt. Be to, ieškovas yra atsakovo mirusios motinos A. B. brolis, jis nebuvo atsakovo ir jo motinos šeimos narys, kartu negyveno. Priteisiant neturtinę žalą teismas iš esmės rėmėsi 2009-10-20 ieškovui išduotu medicininiu pažymėjimu, nors ieškovas ir pats patvirtino, kad nesusiklostė jo santuokinis gyvenimas, sesuo jį guosdavo, kad paliko jį sutuoktinė su dukra, o santuoką nutraukė 2009 m. balandžio mėnesį. Apeliantas mano, jog šios ieškovo pripažintos aplinkybės galėjo turėti didžiausią įtaką ieškovo nerimo sutrikimams, o ne sesers mirtis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kadangi atsakovo mirusios motinos A. B. palikimas geriausiu atveju pinigine išraiška galėtų būti įvertintas 19 357 Lt, o ieškovas siekia paimti visą turtą. Be to, vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą visas atsakovo turtas ir atitektų ieškovui, negana to, dar reikėtų ieškovui sumokėti 10 303 Lt. Apeliantas nurodo, jog netekęs būsto papildytų benamių gretas ir jo gyvenimas liktų be perspektyvos.

Apeliaciniu skundu ieškovas B. R. (b.l.132-134) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino sumą neturtinei žalai atlyginti nuo prašomos 50 000 Lt iki 25 000 Lt sumos. Sesers A. B. santykiai su ieškovu buvo geri, nuoširdūs, glaudūs. Žuvus seseriai apeliantas buvo laibai sukrėstas, pasijuto vienišas, apėmė nerimas, depresija, dėl to pradėjo gydytis ir gydosi iki šiol. Teismas, sumą neturtinei žalai atlyginti sumažindamas motyvavo atsakovo sunkia turtine padėtimi, tačiau sprendžiant priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimą, pirmiausia turėtų būti ginami ieškovo interesai, nes ieškovas neteko žmogaus, kuris buvo labai artimas, neteko dėl atsakovo smurtinių veiksmų. Be to, atsakovo turtinė padėtis nėra labai bloga, nes jis po motinos mirties paveldi jos turtą – sodybą, žemę. Atsakovas jaunas, darbingas žmogus, todėl savo prievolę įvykdytų per tam tikrą laiką iš darbo ir ūkininkaujant gaunamų pajamų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (b.l.139-140) prašo atsakovo R. S. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – priteisti ieškovui iš atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog su atsakovo skunde išdėstytais motyvais visiškai nesutinka, savo motyvus išdėstė apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo juos minėti šiame atsiliepime.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu šalys atsisakė savo apeliacinių skundų ir prašė apeliacinį procesą nutraukti. Skundo atsisakymo pasekmės išaiškintos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Vadovaujantis CPK 308 straipsnio nuostatomis apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti apeliacinio skundo iki baigiamųjų kalbų, o jei skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki šio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, jeigu nėra CPK 42 str. 2 d. numatytos sąlygos. Šiuo atveju tiek ieškovas B. R., tiek atsakovas R. S., atsisakydami savo apeliacinio skundo, pasinaudojo savo procesine teise.

Apeliantų atsisakymas nuo savo apeliacinių skundų imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str. 2 d.), apeliantams yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo procesinės pasekmės, numatytos CPK 308 str. 3 d., todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsniu,

nutaria:

apeliantų R. S. ir B. R. atsisakymą nuo apeliacinių skundų priimti.

Apeliacinį procesą, pradėtą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Gintautas KoriaginasKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasAlgirdas Remeika