Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nukentėjusiajam R. K., kaltinamajam E. M., gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 kl. išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-10-18 Kauno miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 3 d., paskirta galutinė subendrinta 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas – 1 para ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta 2011-01-07,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2009-06-29 apie 10.10 val. priešais pastatą, esantį I. Kanto g. 10, Kaune, atidarydamas ką tik sustojusio lengvojo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajai L. K., neužrakintas priekines keleivio pusės duris, atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai L. K. priklausančią rankinę „Valentino“, 280 litų vertės, bei joje buvusius asmeninius daiktus: mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 800 litų vertės, du kvepalų buteliukus, iš kurių vienas - „Angel“, 300 litų vertės, kitas - nežinomos firmos, 100 litų vertės, odinį bordo spalvos dėklą, 100 litų vertės, bordo spalvos dėklą, 100 litų vertės, su 3 vnt. japoniškais tušinukais, bendros 300 litų vertės, odinį juodos spalvos įdėklą, 50 litų vertės, piniginę „Auster“, 300 litų vertės, 1500 litų, parfumerijos tipo piniginę, 50 litų vertės, kurioje buvo stambus 15 gramų auksinis su juoda akimi moteriškas žiedas, 1500 litų vertės, moteriška paprasto pynimo 10 gramų auksinė grandinėlė ant rankos, 600 litų vertės, moteriška balto su geltonu auksu 19 gramų grandinėlė su etikete, 2000 litų vertės, žibutės formos 15 gramų balto aukso žiedas su mėlyna akimi, 2000 litų vertės, viena pora smulkių auksinių auskarų su deimanto karatais, 4000 litų vertės, geltono su baltu auksu stačiakampio formos 4 gramų pakabukas, 200 litų vertės, viena rinkutės formos 4 gramų auksinių auskarų pora su etikete, 200 litų vertės, du pailgi auksiniai žiedai su etiketėmis po 9 gramus, bendros 1200 litų vertės, 4 gramų auksinis pakabukas kryžiukas, viduje vitražo formos, su etikete, 300 litų vertės, stačiakampio formos, geležine apyranke, baltos su žydra spalvos laikrodis, 700 litų vertės, raizgyto kryžiuko formos auksinių auskarų pora su briliantais, 1500 litų vertės, kriaušės formos auksinių auskarų pora su briliantais, 1500 litų vertės, viena auksinių perveriamų auskarų pora su briliantais apskritimo formos, 3000 litų vertės, geltonos spalvos laikrodis, 80 litų vertės, rankų kremas spalvotame buteliuke su gėlytėmis, 10 litų vertės, du dėklai, skirti vizitinėms kortelėms sudėti, iš kurių odinis, 150 litų vertės, metalinis, 50 litų vertės, skaičiavimo mašinėlę „Citizen“ firmos, 30 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. bendros 22900 litų vertės žalą,

be to, jis 2009-11-26 apie 10.30 val., Kauno Prano Eimučio jaunimo mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojo kabinete, elgdamasis įžūliai, t. y. plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia direktoriaus pavaduotojui R. K. įspirdamas į krūtinės sritį bei suduodamas kumščiu ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. M. kaltu padaręs nusikaltimus neprisipažino bei parodė, kad pats įvykis įvyko buvo birželio 29 d., o viskas prasidėjo birželio 27-28 d. Kelias dienas prieš įvykį jis buvo prie Kauno marių pliaže. Ten jam prisistatė jaunuolis, kuris kaltinamąjį pradėjo klausinėti pastarojo asmeninės informacijos bei pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų - pasakė, kad už poros dienų ryte kaltinamasis turėtų susitikti su ponia prie Kauno muzikinio teatro, kuri išsamiai papasakotų, ką kaltinamajam reiktų padaryti. Trumpai jaunuolis pasakė, kad reikės paimti rankinę ir kažkur nueiti. Birželio 29 d. apie 8-9 val. kaltinamasis prie Kauno muzikinio teatro susitiko su tamsios spalvos automobilyje „Audi A4“ sėdinčia šviesiaplauke ponia, pagal bylos duomenis, L. K.. Moteris paaiškino, kad kaltinamasis turėtų suvaidinti vagystę - ji privažiuotų prie Kraujo donorystės centro, ir ten prieš kameras kaltinamasis turėtų atverti automobilio duris, ji kaltinamajam turėtų pamesti rankinę, kurioje turėtų būti brangenybės ir narkotikai. Kaltinamasis su moterimi kalbėjosi apie pusę valandos ir atsisakė taip daryti. Išlipdamas iš automobilio, jame pamiršęs paliko džemperį, kuriame buvo jo mokinio pažymėjimas, nuolatinis bilietas, raktai. Tą pačią dieną apie 19 val. pas juos į namus atvyko L. K. ir K. J., kurie, prisistatę policijos pareigūnais, reikalavo, kad kaltinamasis prisipažintų padaręs tai, ką jis pagal ankstesnį tarimąsi turėjo padaryti, bei ką vietoj jo padarė kitas asmuo. Už tai siūlydami 2000 Lt, liepė kaltinamojo tėvui kalbėtis su tariamais aukštesnio rango pareigūnais, grasino iškelti baudžiamąsias bylas, gąsdino nusikaltėlių smurtu. Po šio pokalbio atvažiavę VPK pareigūnai kaltinamąjį nuvežė į Kęstučio g. areštinę, ten surašė kažkokius popierius ir uždarė į VPK areštinę, kur kaltinamasis prabuvo dvi paras. Tada kaltinamasis buvo nuvestas į teismo salę, kur buvo L. K. bei šios bylos nagrinėjimo metu liudiję žmonės. Kaltinamajam buvo liepta prisipažinti. Dar iki posėdžio kaltinamajam būnant areštinėje, kiekvieną dieną ateidavo pareigūnas G., kuris grasinimais, gąsdinimais fiziniu smurtu reikalavo, kad kaltinamasis prisipažintų padaręs nusikaltimą. Kaltinamojo žiniomis, dar jam būnant areštinėje, liepos 1 d., L. K. į PK pristatė visas iš jos pavogtas brangenybes, rankinę su dokumentais. Su ta pačia rankine pastaroji buvo atvažiavusi ir pas kaltinamąjį į namus, tuo metu gyrėsi, kad pavogtosios brangenybės bei kiti daiktai yra, tačiau kaltinamasis vis tiek turi duoti parodymus. Dar L. K. pasakė, kad Žaliakalnio PK darbuotojai dirba jai. Kaltinamojo teigimu, jį apklausai iškvietusi pareigūnė grasindama reikalavo, kaip jis turi duoti parodymus. Kaltinamasis neigia buvęs įvykio vietoje, jo teigimu, vaizdo kamerose užfiksuotas ne jis. Iki to įvykio jo atžvilgiu buvo vedama viena byla, bet bylą nutraukė. Po šio įvykio jis 3 m. kalėjo Nyderlandų Karalystėje, tačiau mano, kad jis nėra nuteistas, nes teismo nuosprendis yra apskųstas kasacine tvarka. Ieškinys nepagrįstas: brangenybės, jų kilmė nenustatyta. L. Š. išvardinti papuošalai neatitinka tų, kurie išvardinti kaltinamajame akte. Pats ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, be to, L. K. pati su visais tariamai iš jos pavogtais daiktais važinėjo pas juos į namus, į policiją, į teismą, rankinė niekur nebuvo dingusi. Pati ieškinio suma iš pradžių buvo 16 820 Lt, po to, apie 20 500 Lt, dabar - 22 950 Lt, tačiau ieškinio didėjimo priežastys neaiškios. Teigia ikiteisminio tyrimo metu vienintelius parodymus yra davęs teisme. Nors pareigūnai jam grasino ir nurodė, ką jis turįs sakyti, bet kaltinamasis iki galo visko, kas jam buvo liepta, nesutiko pasakyti, ir vis tiek pasakė tiesą. Aukštesnėms institucijoms dėl G. veiksmų nesiskundė, nes netikėjo, kad tai padės, bijojo, kad jį patį gali dėl to užmušti, kadangi L. K. gyrėsi, kad visi, dirbantys apylinkės teisme asmenys, yra jos draugai, ji visus yra „nupirkusi“, be to, visi jo rašyti skundai ir tuomet, ir šiuo metu yra atmetami. Ikiteisminio tyrimo metu, 2009-07-01 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 139-140), E. M. parodė, kad 2009-06-29 apie 09.00 val., jam vaikščiojant I. Kanto gatve, prie jo priėjo moteris ir pasiūlė suvaidinti jos rankinės vagystę, o ji po to turėjo nueiti į policiją ir pranešti apie įvykį, ir už tai pažadėjo 200 litų. Ji paaiškino, kad jis tariamai turės bėgdamas pamesti savo bliuzoną, jį pagaus, bus liudytojai. Kaltinamajam su pasiūlymu sutikus, apie 10.00 val. pamatęs moters automobilį, stovintį prie Kraujo centro I. Kanto gatvėje, atidarė moters, sėdėjusios už vairo, automobilio priekines keleivio pusės dureles bei, paėmęs rankinę, nubėgo kiemais link Senamiesčio. Peršokęs per tvorą, kažkuriame kieme numetė savo striukę su dokumentais, namų raktais, nuolatiniu bilietu. Po to 15-to maršruto troleibusu važiavo namo. Pagrobtus daiktus išmetė Taikos prospekte prie „Ararato“ kavinės, po penkiaaukščio namo balkonu. Po kelių valandų atvažiavusi ta moteris su kažkokiu vyriškiu reikalavo jo atiduoti tuos daiktus. Moteriai kaltinamasis nurodė, kad daiktų neturi, tačiau vietos, kur išmetė, nenurodė, nes pačiam buvo smalsu pažiūrėti, kas joje yra, nors taip ir nepažiūrėjo. Po to policijoje nedavė parodymų, nesakė, kur rankinė, nes norėjo pasitarti su ta moterimi kaip jam elgtis toliau. Namuose niekam nepasakojo, nes buvo gėda prieš tėvą. Nurodė tą dieną buvęs apsirengęs juodais rūbais: bridžais, marškinėliais be rankovių, juodais batais, juodu „Audimo“ bliuzonu. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-02-01 kaltinamasis parodė (1 t., b. l. 177-178), kad 2009 m. birželio mėn. 28 d. nuo 10.00 val. iki 16.00 val., būnant su draugais Kauno marių pliaže, nepažįstamas vaikinas pasakė, kad E. M. galįs padaryti lengvą darbą ir pasiūlė ateiti rytojaus dieną prie Kauno muzikinio teatro, kur šviesiaplaukė moteris, sėdinti automobilyje „Audi A4“, tamsiai mėlynos spalvos, viską paaiškins, jam už tai, tai yra už „nieką“ duos 200 Lt. Kaltinamajam sutikus, 2009 m. birželio mėn. 29 d. apie 09.00 val. jis atvažiavo prie Kauno muzikinio teatro į aikštelę, įsėdo į automobilį „Audi A4“. Automobilyje sėdėjusi moteris pasakė, kad ji automobilį pastatys prie I. Kanto g. 6 namo, atėjusiam E. M. ji atidarys duris ir paduos rankinę, kurią jis nuneš D. P. gatve ant kalniuko, kur jo lauks pliaže sutiktas vaikinas, ir už tai jis gaus 200 litų. Moteris pasakė už 15-20 min. būti susitartoje vietoje. Už maždaug 20 min. kaltinamajam nuėjus į sutartą vietą, jis priėjo prie mašinos, moteris atidarė jam automobilio duris ir pametė jam rankinę į rankas. Paėmęs rankinę, kaltinamasis pradėjo eiti į D. P. gatvę. Tuo metu moteris pradėjo garsiai klykti. Aplinkiniai žmonės pradėjo dairytis, žiūrėti, ko klykia moteris. Kaltinamasis išsigandęs pasileido bėgti. Pamatęs, kad jį vejasi trys ar du vaikinai, nubėgo D. P. gatve į kalniuką, į sutartą vietą, tačiau, vaikino neradęs, bėgo į Nemuno gatvę. Kol iki jos nubėgo, šokant per tvorą, už jos užsikabino džemperis, kuriame buvo jo mokinio pažymėjimas, raktai, mėnesinis viešojo transporto bilietas. Pamatęs, kad atbėga vaikinai, ir supratęs, kad nespės, paliko džemperį kabantį ant tvoros. Vėliau, apie 19.30 val., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino tėtis ir liepė grįžti namo, nes atvažiavo ponia tartis dėl buvusio įvykio. Grįžus namo, pamatė moterį, prisistačiusia teisininke, su nepažįstamu vyriškiu, prisistačiusiu Organizuotų nusikaltimų skyriaus komisaru, kurie kaltinamajam grasino fiziniu susidorojimu, jei kaltinamasis nepaliudys, kad moters rankinėje buvo brangenybių už 50 000 litų, už ką ji kaltinamajam būtų davusi 2000 Lt. Po to moteris paskambino į Centro PK, iš kur atvykę pareigūnai kaltinamąjį sulaikė ir pristatė į Kauno m. Centro PK. Kaltinamasis papildomai paaiškino, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jam už nugaros sėdėjo L. K., kurios jis bijojo, todėl teisme nedavė kitokių parodymų. Be to, galėjo būti, jog kitas įvykis buvo 2009-11-26 P. Eimučio mokykloje, ryte, po trijų pamokų, didžiosios pertraukos metu, 11-11.45 val. trečiame aukšte. Nurodė, kad dabar tiksliai neatsimena, tačiau, kaip buvo nurodęs anksčiau, kad jį sugriebė tuometinis direktoriaus pavaduotojas R. K., išplėšė kaltinamojo striukę. Kaltinamasis, pamatęs suplyšusią striukę, pasikarščiavo, su R. K. apsižodžiavo. Paaiškino, kad prieš tai R. K. dėl kaltinamojo blogo elgesio buvo liepęs kaltinamajam išeiti iš mokyklos bei po kelių dienų ateiti su tėvu. Kaltinamajam kito direktoriaus pavaduotojo leidimu pasilikus mokykloje bei po trijų pamokų susitikus su R. K., jie apsižodžiavo, nes R. K. buvo supykęs dėl E. M. neišėjimo. Pripažįsta, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau teigia, kad nebuvo jokio smurto nei prieš kaltinamąjį, nei prieš pavaduotoją. Įvykį matė S. B., D. K. ir rusų kalbos mokytojas.

Kaltinamojo E. M. kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Dėl L. K. priklausančio turto vagystės

Iš nukentėjusiosios L. K. apklausos protokolo matyti, kad 2009 m. birželio 29 dieną apie 10.10 val. ji savo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo ir sustojo I. Kanto gatvėje, Kaune, šalia pastato Nr. 15, Kraujo donorystės centro. Užgesinusi variklį, pasilenkė už sėdynės pasiimti mineralinio vandens, ir tuo metu staiga atsidarė keleivio pusės durys, bei jai nepažįstamas vaikinas stvėrė nuo keleivio sėdynės buvusią jos rankinę ir su ja pabėgo. Jai pradėjus šauktis pagalbos, padėjo pro šalį ėję nepažįstami vaikinai, kurie puolė sulaikyti rankinę pagrobusį vaikiną, tačiau pastarasis vaikinas išsinėrė iš savo striukės ir pabėgo. Vagišiaus striukėje buvo rastas jo asmens dokumentas – mokinio pažymėjimas, iš kurio nukentėjusioji sužinojo, kad jaunuolis - E. M., gim. 1992 m. Rankinėje buvo firmos „Auster“ juodos spalvos odinė piniginė, 300 litų vertės, kurioje buvo dvi „SEB“ banko kortelės, viena AB „Hansabanko“ kortelė, „Orlen“ degalinės kuro kortelė, 1500 litų, kupiūromis po 500 litų, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, juodos spalvos užrašų knygelė, 50 litų vertės, daug nuolaidų kortelių, „Nokia“ mobilaus ryšio telefonas, 800 litų vertės, parfumerijos tipo piniginė žalsvai su rožine spalvų, su dviem užtrauktukais, 50 litų vertės, kurioje buvo stambus auksinis su juoda akimi moteriškas žiedas apie 15 gramų, 1500 litų vertės, moteriška auksinė užsegama ant rankos grandinėlė, paprasto pynimo, apie 10 gramų, 600 litų vertės, auksinė moteriška grandinėlė (baltas su geltonu auksu) 19 su trupučiu gramų, su etikete, 2000 litų vertės, balto aukso žiedas su mėlyna akimi (žibutės formos) 15 gramų, 2000 litų vertės, pora smulkių auksinių auskariukų su deimanto karatais 4000 litų vertės, auksinis geltonos su balta spalvų stačiakampis per pusę formos apie 4 gramų, 200 litų vertės pakabukas, auksinių auskarų pora – palei ausį storos rinkutės su etikete 4 gramų, 200 litų vertės, du pailgi auksiniai žiedai su etiketėmis po 9 su trupučiu gramų, po 600 litų, auksinis margas (vidus vitražo formos) kryžiukas – pakabukas su etikete 4 gramų, 300 litų vertės, rankų kremas – spalvotas buteliukas su gėlytėmis, 10 litų vertės, du dėklai, skirti vizitinėms kortelėms sudėti, kartu su kortelėmis, vienas – odinis juodos spalvos, 150 litų vertės, kitas – metalinis, sidabro spalvos, 50 litų vertės, „Citizen“ firmos skaičiavimo mašinėlė, 30 litų vertės, odinis dėklas bordo spalvos 100 litų vertės, kuriame buvo sudėti vaistai, toks pat bordo spalvos dėkliukas, 100 litų vertės su įdėtais 3 vnt. japoniškais tušinukais (vienas – bordo su metalo spalvos, kitas – siauras žalsvos spalvos, trečias – bordo spalvos) po 100 litų vertės, odinis juodos spalvos dėklas, 50 litų vertės, kuriame buvo vairuotojo pažymėjimas, automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas, automobilio registracijos liudijimas, „IF“ kasko draudimas, du buteliukai kvepalų, vienas „Angel“ firmos, 300 litų vertės, kitas, kurio pavadinimo nežino, 100 litų vertės, laikrodis geltonos spalvos, 80 Lt vertės; baltos su žydros spalvų laikrodis, geležine apyranke, stačiakampio formos, 700 Lt vertės; auksiniai auskarai su briliantais, raizgyto kryžiuko formos, 1500 Lt vertės; auksiniai auskarai su briliantais, kriaušės formos, 1500 Lt vertės; perveriami auksiniai auskarai su briliantais, apskritimo formos, 3000 Lt vertės. Nukentėjusioji paaiškino, kad visus auskarus su briliantais ir auksinį moterišką žiedą su juoda akim buvo susitarusi nunešti pataisyti pas juvelyrą, kitus auksinius dirbinius buvo nupirkusi dovanų, o auskarus su etiketėmis turėjo grąžinti pažįstamai Laurai, iš kurio dirbinius buvo pasiėmusi, kad nukentėjusiosios dukra galėtų išsirinkti dovanų artėjančio gimtadienio proga. Pagrobtos rankinės matmenys yra apie 35 ir 25 cm. 2009-07-01 apie 8 val. Panemunės pušyne, netoli savo namų, rado besimėtančius iš jos pagrobtus jai priklausančius kai kuriuos daiktus, išskyrus 1500 Lt pinigų, aukso dirbinius bei dvejus kvepalus. Reiškia 20710 litų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 5-6, 7, 8-9, 10).

Liudytojas E. D. parodė, kad geriau atsiminė aplinkybes, kai buvo apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjo daug laiko, tuo metu jas pasakojo teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2009 m. birželio 29 dieną apie 10.10 val. kartu su draugais J. M. ir A. G. ėjo I. Kanto gatve į sporto dispanserį. Praėjus Kauno kraujo donorystės centrą, einant link K. M. prospekto, pamatė kaip jam nepažįstamas vaikinas, pribėgęs prie automobilio „Audi A4“ juodos spalvos, atidarė keleivio pusės priekines dureles, kažką pasiėmė ir nubėgo nuo automobilio. Matė, kad vaikinas abiem rankom prisispaudęs prie pilvo laikė moterišką aukso spalvos rankinę. Tuo pat metu išgirdo garsiai rėkiant, cypiant moterį. Ji rėkdama prašė gelbėti. Liudytojas suprato, kad moteriškei reikia padėti, todėl nusivijo vaikiną su rankine. J. M. vydamasis šaukė stoti, nes šaus. Besivydamas vaikiną, liudytojas užkliuvo už laiptelių ir nugriuvo, todėl toliau nesivijo. Kai priėjo prie atitvaro, matė kad A. G. vagišių vijosi už tvoros, o J. M. rankose laikė vagišiaus džemperį. Vaikinas buvo apie 18 m. amžiaus, apie 180-183 cm ūgio, tamsaus gymio, trumpų tamsių plaukų, tamsių akių, vidutinio atletiško – tvirto kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos sportine maikute be rankovių. Vaikiną galėtų atpažinti. Apžiūrėjus vaikino džemperį, jame rado raktus, du asmens dokumentus – mokinio pažymėjimą, nuolatinį viešojo transporto bilietą. Pasižiūrėjus į mokinio pažymėjimą, kuriame buvo asmens nuotrauka, liudytojas atpažino, jog nuotraukoje buvo tas pats asmuo, kurį jie vijosi – tai E. M.. Buvo matyti, kad vaikino nešama rankinė buvo pilna, išsipūtusi, vidutinio didumo (1 t., b. l. 26, 27). Liudytojas papildė, kad vaikinas nubėgo bei liudytojas su draugais jį nusivijo už sporto dispanserio į dešinę pusę pasukus esančia gatvele. Iš striukės vaikinas išsimovė jau lyg už tvoros. Nugriuvęs liudytojas daugiau nieko nematė. Liudytojas nurodė negalįs atsakyti, ar tai buvo kaltinamasis, ar kitas asmuo. Tuo metu buvo giedra, švietė saulė, turimos regos problemos netrukdė pamatyti to įvykio asmens.

Liudytojas A. G. parodė, jog gali būti 2009-06-29 su dviem pažįstamais: E. ir J. ėjo į sporto dispanserį. Einant I. Kanto gatve, ties dabartinio stiklinio pastato viduriu, išgirdo kažką surinkant, pamatė, kaip vaikinas perbėgo gatvę. Vėliau moteris paklausė, ar liudytojas su draugais matė to vaikino veidą, ar galėtų atpažinti, į ką liudytojas su draugais atsakė, kad gal matė, gal atpažintų. Liudytojas paaiškino, kad įvykio vakarą pas jį į namus atvažiavusi moteris klausė, ar jie galės paliudyti, jei bus teismas, prašė ateiti į teismą, jei to reikės. Liudytojas patvirtino, kad galės. Paaiškino, kad neatsimena buvęs apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtino, kad tuo metu apklausiamas teisingai pasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, kad jam nebuvo pagrindo, dėl ko galėtų meluoti. Mano, kad po įvykio jo aplinkybes atsiminė geriau. Šiuo metu nieko neatsimena, net, kad buvo apklaustas, kad surašė ikiteisminio tyrimo apklausos protokole nurodytas aplinkybes, tačiau patvirtino, kad po apklausos protokolu yra jo parašas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2009-06-29 apie 10.10 val. kartu su draugais J. M. ir E. D. I. Kanto gatve einant į sporto dispanserį, praėjus Kauno kraujo donorystės centrą, einant link K. M. prospekto, pamatė, kaip nepažįstamas vaikinas pribėgo prie juodos spalvos automobilio „Audi A4“, atidarė keleivio pusės dureles, kažką pasiėmė ir bėgo nuo automobilio į D. P. gatvę, esančią už Kauno kraujo donorystės centro. Vaikinas prisispaudęs prie pilvo abiem rankom laikė moterišką aukso spalvos – blizgančią rankinę. Tuo metu liudytojas su draugais išgirdo garsiai rėkiančią gelbėti moterį bei suprato, kad moteriai reikia padėti. Liudytojas su draugais nuo jos buvo iki 30 m atstumu. J. M. sušukus vaikinui stoti, nes šaus, vaikinas atsisuko, krūptelėjo ir bėgo toliau. Liudytojui su draugais besivejant, E. D. užkliuvo D. P. gatvėje už laiptelių ir nugriuvo, todėl toliau nesivijo. Vaikinas, pribėgęs atitvarą – vartus, per juos permetęs nešamą rankinę, lipo per atitvarą. Tuo metu liudytojas pastvėrė vaikiną už pečių, tačiau vaikinas išsinėrė iš sportinio džemperio, perlipo per atitvarą, pasiėmė rankinę ir nubėgo tolyn kiemais. Liudytojas, džemperį padavęs J. M., perlipęs atitvarą, vijosi vaikiną toliau, tačiau jo pagauti nepavyko. Vaikinas buvo apie 17-18 m. amžiaus, apie 180-183 cm ūgio, tamsaus gymio, trumpų tamsių plaukų, tamsių akių, vidutinio atletiško kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos sportine maikute be rankovių. Nurodė galįs vaikiną iš išvardintų požymių bei bendro vaizdo atpažinti. Vaikino džemperyje jie rado raktus, du dokumentus – mokino pažymėjimą bei nuolatinį viešojo transporto bilietą. Pažiūrėjus į mokinio pažymėjimą, kuriame yra asmens nuotrauka, liudytojas nurodė 100 procentu atpažinęs, kad nuotrauka yra to asmens, kurį jie vijosi – tai E. M.. Vaikino nešama rankinė atrodė pilna, išsipūtusi, vidutinio didumo (1 t., b. l. 29). Liudytojas papildomai paaiškino, kad po įvykio bendraujant su moterimi, ji buvo kažką užsiminusi apie rankinės turinį, tariamai joje buvo kažkokie jos vertingi daiktai, tačiau liudytojui rankinės turinys nebuvo aktualu, todėl apie tai jis neprisimena. Liudytojo nurodymu, praėjus tiek metų, negalėtų atpažinti, ar kaltinamasis buvo tas vaikinas. Liudytojas paaiškino, kad mašina I. Kanto gatvėje stovėjo už perėjos, prie bendrabučio, po kaire puse, jei gerai atsimena, priešingoje Kraujo donorystės centro pusėje.

Liudytojas J. M. parodė, kad prieš maždaug 5 metus I. Kanto gatve su A. G. ir E. D. einant į sporto dispanserį pasitikrinti sveikatą, staiga gavosi kažkoks sąmyšis, jo draugai kažką besivydami nubėgo į šoną, o pats liudytojas taip pat pasileido paskui juos. Bebėgdamas ant žemės liudytojas rado telefoną. Pribėgus iki kažkurios gatvės, liudytojo draugai pasakė, kad reikia grįžti, nes jie nieko nepagavo. Nuėjus atgal, iš kur jie atbėgo, sutiko moterį, kuri ėjo prašyti pagalbos į šalia buvusią kažkokią įstaigą. Liudytojas su draugais nuėjo kartu. Atvažiavus policijai, paaiškėjo, kad ta moteris buvo apvogta. Liudytojas nurodė, kad įvykio aplinkybių dabar neprisimena. Paaiškino, kad dėl įvykio buvo apklaustas policijoje, ten rašė paaiškinimą, tačiau, liudytojo teigimu, ir tuo metu įvykio aplinkybių geriau neprisiminė, be to, jo teigimu, buvęs kaltinamas bendradarbiavimu darant nusikaltimą. Nepamena, ar parodymus policijoje rašė jis pats, ar surašė koks atsakingas asmuo. Kadangi buvo apklausiamas ką tik po įvykio, tai, ką atsiminė, papasakojo teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2009-06-29 apie 10.15 val. I. Kanto gatve einant į sporto dispanserį, praėjus Kraujo donorystės centrą, išgirdo garsius cypiančius moteriškus riksmus gelbėti. Liudytojas su draugais nuo moters tuo metu būdamas apie 20 m atstumu, pamatė nuo moters apie 2 m atstumu nubėgantį vaikiną, kuris abiem rankom prispaudęs prie pilvo ties dešinės rankos pažastimi laikė šviesios spalvos rankinę. Liudytojo supratimu, moteris buvo atvažiavusi tamsios spalvos „Audi A4“ automobiliu. Vaikinas bėgo į D. P. gatvę, esančią už Kauno kraujo donorystės centro. Liudytojui pradėjus šaukti, kad vaikinas stotų, nes liudytojas šaus, vaikinas atsisuko, krūptelėjo ir bėgo toliau. Besivejant liudytojo draugas E. D. D. P. gatvėje užkliuvo už laiptelių ir nugriuvo, o vaikinas, pribėgęs apie 170 cm aukščio atitvarą, permetęs per jį rankinę, bandė jį perlipti. Tuo metu vaikiną už pečių stvėrė A. G.. Vaikinas, išsinėręs iš sportinio džemperio, perlipęs atitvarą, nubėgo tolyn kiemais, lygiagrečiai Nemuno ir J. Gruodžio gatvėms. A. G., perdavęs vaikino džemperį liudytojui, perlipo atitvarą, bet vaikino sugauti jam nepavyko. Vaikinas buvo apie 18-19 metų amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, tamsaus gymio, trumpų tamsių plaukų, atletiško sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos sportine maikute be rankovių. Liudytojas galėtų jį atpažinti iš išvardintų požymių bei bendro vaizdo. Vaikino džemperyje rado du raktus, du asmens dokumentus – mokinio pažymėjimą, nuolatinį viešojo transporto bilietą. Pažiūrėjęs į pažymėjime buvusią asmens nuotrauką, liudytojas iš karto suprato ir atpažino, kad nuotraukoje tas pats asmuo, kurį jie vijosi – E. M. (1 t., b. l. 24-25). Liudytojas papildomai parodė, kad prieš pradedant jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu, jo apklausos protokolas jau buvo surašytas iš prieš tai apklaustų liudytojų parodymų, į jo apklausos protokolą buvo keliamos kitų liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, dalys. Teigia ir pats pasakojęs įvykio aplinkybes, tačiau apklausinėjamas buvo antras ar trečias, todėl jų visų apklausa vienoda, mano, geriausiai galėjo papasakoti apie įvykį sprunkantį asmenį vijęsis draugas – A. G.. Liudytojo teigimu, jo ikiteisminio tyrimo apklausos protokole surašyta daug neteisingų, išgalvotų dalykų. Kartu liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjamas davė teisingus parodymus, paaiškino, kad jam tyrėjo buvo skaitoma ir klausiama, ar taip buvo, jis davė teisingus parodymus, kurie, įrašomi į apklausos protokolą, tyrėjo buvo išplėsti, kad jį apklausinėjantis tyrėjas pirmiausia pakomentuodavo liudytojui, ką dėl įvykio vienų ar kitų aplinkybių sakė A. G., o liudytojas pasakydavo, kad buvo kažkas panašaus, ir tyrėja vertė sutikti, kad viskas būtų surašyta, kaip A. G. apklausoje. Tuo metu norėjo kuo greičiau išeiti iš policijos, todėl pasirašė ant bet kokio apklausos teksto. Neteisingai užfiksuota, kad nuo moters buvo 20 m atstumu, nes buvo daugiau nei 20 metrų, be to, liudytojui pribėgus prie tvoros, A. G. nukentėjusiojo švarką jau turėjo, vaikiną nurodė matęs tik iš nugaros. Teigia, kad daugiau viskas surašyta teisingai. Teigia nematęs, kaip A. G. stvėrė vaikiną už pečių, ir vaikinas iš džemperio išsinėrė. Teigia, kad jo parodymai nebuvo iškraipyti, sutinka, kad parodymų esmė išliko ta pati. Nukentėjusioji sakė, kad dingo papuošalai. Liudytojo teigimu, įvykio vietoje buvo ne E. M., nes ten buvo labai lieknas jaunuolis, sportiškas ir aukštesnis.

Liudytoja L. Š. parodė, kad L. K. buvo liudytojos geros pažįstamos pažįstama. Besišnekučiuojant moterų kompanijoje ir paaiškėjus, kad liudytoja nori parduoti keletą savo asmeninių aukso dirbinių, o L. K., norėdama dukros gimtadienio proga ką nors pastarajai nupirkti, paprašė duoti šiuos dirbinius parodyti savo dukrai. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pažįstamai L. K. davė auksinius dirbinius su etiketėmis – geltono aukso grandinėlę ant kaklo 29 gramų, 1450 litų vertės; geltono aukso su mažomis ringutėmis auskarus, 2,51 gramų, 125 litų vertės; 2 pakabukus – geltono aukso, kryželio formos pakabuką 2,06 gramų,103 litų vertės, geltono ir balto aukso stačiakampio formos pakabuką 2,07 gramų, 103 litų vertės; 3 žiedus - vieną su didele gėle, balto aukso14,42 gramų, 721 litų vertės, antrą geltono aukso žiedą kampuotu priekiu 3,97 gramų, 200 litų vertės; trečią žiedą geltono aukso kampuotu priekiu 3,85 gramų, 200 litų vertės. Visi auksiniai dirbiniai buvo sudėti į vieną plastikinį užspaudžiamą maišelį. Auksiniai dirbiniai nebuvo apdrausti. Susitarė, kad 2009 m. birželio mėn. 26 d. susitiks, ir L. K. liudytojai auksinius dirbinius grąžins, bet jos nesusitiko, todėl telefonu sutarė, kad susiskambins pirmadienį, tai yra 2009-06-29 ir susitars dėl laiko, kada galės susitikti. Tačiau pirmadienį nesusiskambino, o vėliau liudytoja sužinojo, kad iš L. K. buvo pagrobta rankinė, kurioje buvo liudytojos auksiniai dirbiniai (1 t., b. l. 32, 34). Liudytoja papildė, kad jos duoti papuošalai buvo smulkūs, tilpo į celofaninį mažytį maišiuką. L. K. jų negrąžino, žadėdama už juos atiduoti pinigus. Tačiau atidavė tik 200 Lt, žadėdama likusią sumą grąžinti, kai jai sumokės draudimas. L. K. liudytojai pasakojo, kad rankinė buvo atimta kažkur prie sporto dispanserio, bet paskui ta rankinė lyg buvo rasta numesta toliau. L. K. rankinėje, prieš ją atimant, buvo ir daugiau L. K. papuošalų, didelė pinigų suma. Liudytoja iš L. K. pasakojimo nurodė atsimenanti tik tokias nuotrupas. Kiek teko bendrauti su L. K., liudytoja matė, kad ši nešiojo papuošalus, matėsi, kad pastaroji turi „aukso“. L. K. namuose lankytis neteko, liudytoja negali nusakyti pastarosios turtinės padėties.

Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji L. K. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama vietą, kur stovėjo jos automobilis, D. P. gatvę, kuria nubėgo jos rankinę pagrobęs jaunuolis, vietą prie savo namų už šuns užtvaro, kur rado 2 m spinduliu išmėtytus jai priklausančius daiktus, taip pat nukentėjusioji dar kartą paaiškino įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 60-65).

Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytojas A. G. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas Kraujo donorystės centrą, esantį I. Kanto g. 15, pro kurį eidamas, pamatė, kaip prie priešais šį pastatą stovėjusio automobilio „Audi A4“ pribėgęs nepažįstamas vaikinas atidarė keleivio pusės duris, kažką pasiėmė ir bėgo nuo automobilio, taip pat išgirdo rėkiančią pagalbos moterį. Apie 30 m paėjus į priekį ir pasukus į dešinę pusę – D. P. gatvę, liudytojas paaiškino, kad šia gatve nubėgo vaikinas. Vedant liudytojui A. G., paėjus minėta gatve į priekį apie 200 metrų bei priėjus metalinį 150 cm aukščio atitvarą, liudytojas paaiškino, kad jis stvėrė per atitvarą lipančiam nepažįstamam vaikinui už pečių, ir pastarasis išsinėrė iš savo sportinio džemperio. A. G. nuvedus dar apie 10 m ir priėjus 250 cm aukščio tvorą, liudytojas paaiškino, kad nepažįstamas vaikinas perlipo šią tvorą, pasiėmė prieš tai per tvorą permestą rankinę ir nubėgo tolyn kiemais (1 t., b. l. 57-59).

2009-06-29 protokole – pareiškime užfiksuotos L. K. nurodyto nusikaltimo aplinkybės (1 t., b. l. 3).

2009-02-25 apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra ties I. Kanto g. 15, 11 namu, Kaune (1 t., b. l. 4),

2009-06-29 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji L. K. pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sportinį džemperį, E. M. mokinio pažymėjimą, Kauno miesto viešojo transporto terminuotąjį bilietą, du raktus su pakabuku (1 t., b. l. 15), kurių apžiūra, požymiai užfiksuoti 2009-06-30 apžiūros protokole (1 t., b. l. 16-18), bei grąžinti L. M. (1 t., b. l. 19).

2009-07-01 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji L. K. pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rankinę, užrašų knygutę, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kremą, laikrodį, įdėklą, įdėklą su vizitinėmis kortelėmis, įdėklą su vaistais, piniginę, asmens tapatybės kortelę, nuolaidų korteles, dvi „SEB“ banko korteles, AB „Hansabankas“ korteles, LR pasą, kosmetinę, įdėklą su automobilio dokumentais (techninės apžiūros talonu, registracijos liudijimu, vairuotojo pažymėjimu) (1 t., b. l. 66), kurių apžiūra, požymiai fiksuoti 2009-07-02 apžiūros protokole (1 t., b. l. 67-72 b.l.), bei kurie grąžinti daiktų savininkei L. K. (1 t., b. l. 73).

2009-07-09 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog Kraujo donorystės centro darbuotojas pateikė CD su 2009-06-29 vaizdo įrašu (1 t., b. l. 75, 76).

2009-07-09 apžiūros protokole užfiksuota kompaktinės plokštelės CD apžiūra, kurią peržiūrint matyti, jog vaizdo įraše užfiksuotas 2009-06-29 apie 10 val. prie „Kraujo donorystės centro“ buvęs įvykis. Iš vaizdo įrašo matosi kaip jaunuolis, atidaręs ką tik sustojusio automobilio priekines keleivio pusės dureles, paima rankinę ir skersai gatvės nuo automobilio nubėga (1 t., b. l. 77-83).

Liudytojas L. M. parodė, kad sūnus negėrė, nerūkė, narkotikų nevartojo, buvo labai pasitikintis draugais, kaip visi vaikai, turėjo daug energijos, yra fiziškai stiprus, ramaus būdo, labai kultūringas, apsikaitęs, viskuo besidomintis, labai aukšto intelekto lyginant su jo amžiaus vaikais, kokioje mokykloje besimokė - buvo pats geriausias. Ir mokykloje, kur buvo įvykis, visi mokytojai sakydavo, kad jis mokėsi geriausiai. Liudytojo žiniomis, sūnaus klasės vadovas S. B. buvo puikus, normalūs žmonės buvo ir visi kiti ten dirbantys asmenys, jokių konfliktų nebuvo nei su direktoriumi, nei su tuo pačiu ūkvedžiu R. K.. Sūnus dėl sudraskytos striukės jam nesiskundė, liudytojas apie įvykį sužinojo tik po kelių dienų iš policijos, kai pranešė, kad pradėta baudžiamoji byla. Liudytojo apklausti keli sūnaus draugai papasakojo, kad prie sūnaus prikibo girtas ūkvedys, kas nutinka jau ne pirmą kartą, ir puolė muštis. Sūnus išsinėrė iš striukės ir tuo viskas baigėsi. Liudytojas net į policiją nesikreipė, tik į švietimo skyrių ir į nepilnamečių inspekciją. Liudytojas nurodė pažinojęs visus sūnaus draugus. Sūnus dabar labai pasikeitė: domisi, kas vyksta aplinkui, skaito knygas, toliau sportuoja, domisi menu, mokslu, pradėjo domėtis politika, nesidomi apkalbomis, kriminalinėm naujienom. Tik dėl to, kad užstodavo draugus, teko pakeist ne vieną mokyklą. Sūnui nereikėdavo duoti pinigų – jis visą laiką dirbdavo ir užsidirbdavo – dirbdavo vasarą, eidavo krauti vagonus. 2009-06-29 vaikas dar prieš 9 val. kažkur išėjo, grįžo gal po valandos. Apie 19.30 val. pas jį į namus atvažiavo moteris, prisistačiusi iš prokuratūros, bei vyriškis, prisistatęs policijos komisaru. Minėti asmenys, gąsdindami policijos pareigūnais, nusikalstamo pasaulio atstovais, grasindami smurtu, pradėjo reikalauti, kad E. M. paliudytų, kad jis buvo tam tikroje vietoje, nešė tos moters rankinę, žadėdami jam duoti 2000 Lt. Juos taip įkalbinėjo apie tris valandas. Moteris taip pat aiškino, kad ji turinti sūnaus striukę, kurioje buvo pastarojo mokinio pažymėjimas. Po kiek laiko atvažiavę pareigūnai surakintą sūnų išvežė į Centro PK, kur nuvyko ir jie visi. Komisariato patalpose minėta moteris visiems vadovavo kaip kokia viršininkė. Būnant namuose, minėta moteris liudytojui pasakojo, kad sūnui buvo pasiūlyta užsidirbti, tai yra sūnui iš mašinos turėjo paduos daiktą, o jis turėjo gatve užbėgti į viršų ir daiktą atiduoti. Sūnus liudytojui pasakojo, kad, nuėjus prie Muzikinio teatro, aikštelėje stovėjusioje mašinoje „Audi A4“ buvusi moteris jam paaiškino, kad ji su automobiliu stovės priešais D. P. gatvę I. Kanto g. 6, ji sūnui paduos rankinę, kurią šis nuneš ir paduos ant kalniuko stovėsiančiam moters sūnui, ir už tai gaus 200 Lt. Sūnus nesutiko, manydamas, kad nori iš jo pasijuokti. Sūnus striukę pamiršo moters mašinoje. Liudytojas mano, kad tartis pas kitą asmenį į namus eina tik nusikaltėlis. Jo žiniomis, L. K. yra iškeltos 4 baudžiamosios bylos. Liudytojo nuomone, L. K. turi pažinčių ir prokuratūroje, ir teisme.

Nors kaltinamasis E. M. neprisipažino padaręs nusikaltimą, jo kaltė dėl šios veikos visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais. Iš nukentėjusiosios L. K. apklausos protokolo matyti, kad 2009-06-29, jai sustabdžius savo automobilį I. Kanto gatvėje, priešingoje Kraujo donorystės centrui pusėje, pasilenkus už sėdynės pasiimti daiktą, atidaręs priekines keleivio pusės automobilio dureles, nepažįstamas vaikinas pastvėrė ant keleivio sėdynės buvusią jos rankinę ir su ja pabėgo. Jai pradėjus šauktis pagalbos, vaikiną bandė sulaikyti pro šalį ėję nepažįstami jaunuoliai. Nors kaltinamasis E. M. yra pateikęs versiją, kad nukentėjusioji pati suplanavo savo rankinės pagrobimą, be paties kaltinamojo bei jį palaikančio liudytojo L. M. parodymų, teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusioji būtų E. M. pažinojusi anksčiau, dėl ko ji būtų norėjusi pastarąjį samdyti tokio darbo atlikimui, kad ji būtų turėjusi kokių priešiškumų kaltinamojo atžvilgiu, dėl ko ji būtų norėjusi kaltinamąjį apkalbėti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir nesiremti nukentėjusiosios L. K. parodymais. Tuo labiau, kad juos patvirtina į nukentėjusiosios pagalbos šauksmą atsiliepusių liudytojų parodymai. Liudytojai E. D., A. G., paaiškinę, kad praėjus tokiam dideliam laiko tarpui po įvykio, jo aplinkybių nebeprisimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, jiems einant I. Kanto gatve link K. M. prospekto, pamatė, kaip vaikinas, pribėgęs prie juodos spalvos automobilio „Audi A4“, atidarė keleivio pusės dureles, pasiėmė moterišką blizgančią aukso spalvos rankinę ir bėgo nuo automobilio į D. P. gatvę; išgirdę garsiai šaukiančią gelbėti moterį, puolė vaikiną vytis, vaikinui lipant per atitvarą, A. G. pastvėrė vaikiną už pečių, o vaikinui tuo metu išsinėrus iš sportinio džemperio, šis pasiliko liudytojo rankose. Vaikino džemperyje buvusio E. M. mokinio pažymėjimo asmens nuotraukoje liudytojai užtikrintai nurodė atpažinę asmenį, kurį jie vijosi – E. M.. Liudytojo A. G. duoti parodymai buvo patikrinti ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet liudytojas dar kartą paaiškino bei parodė įvykio aplinkybes vietoje (1 t., b. l. 57-59). Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti šių liudytojų parodymais, kurie iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, taigi ir neturėjo su juo jokių priešiškumų, dėl kurių būtų norėję kaltinamąjį apkalbėti. Ir nors liudytojai teisme nurodė, kad jie negali atpažinti, ar jų minėtas vaikinas yra kaltinamasis E. M., tačiau tai yra suprantama, kad, praėjus daugiau nei keturiems metams po įvykio, liudytojai jau gali nebeatsiminti vaikino, kurį jie vijosi, veido, kadangi ir įvykio aplinkybes, kaip jie patys nurodė, teisme atsiminė menkai, be to, ir pats kaltinamasis šiuo metu yra pilnametis, 21 m. amžiaus, o nusikaltimo padarymo metu jis buvo dar pilnai nesuaugęs, nesubrendęs 17 m. jaunuolis, kas paaiškintų tam tikrus kaltinamojo veido bruožų pasikeitimus. Visgi, liudytojų nupasakotas kaltinamojo išvaizdos apibūdinimas atitinka šiuometinę kaltinamojo išvaizdą, tiek byloje esančias 2010-11-10 darytas kaltinamojo nuotraukas (7 t., b. l. 183) – vidutinio, atletiško, tvirto kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, tamsaus gymio. Su rankine nubėgančio vaikino išvaizdos atskirų detalių (akių spalvos) neatitikimą teismas laiko suprantamu dėl žmogiškai skirtingo aplinkybių suvokimo ir skirtingo gebėjimo atsiminti įvykius. Be to, tai, kad liudytojams tamsaus gymio bei plaukų vaikino akys yra specifinė, ne itin gerai matoma, žmogaus, nusisukusio ir bėgančio ne liudytojų link, o 30 m atstumu jiems pro šalį, išvaizdos detalė pasirodė esančios tamsios, nepaneigia asmens atpažinimo tuo metu jų pamatytoje nuotraukoje. Be to, liudytojų nurodytą kaltinamojo aprangą įvykio metu patvirtino ir pats kaltinamasis, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodydamas, kad vilkėjo juodos spalvos marškinėliais be rankovių. Liudytojų E. D., A. G. papasakotas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu analogiškai nurodė ir liudytojas J. M.. Nors šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu kėlė įvairias versijas (kad ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybių gerai neatsiminė, kartu paaiškindamas, kad tai, ką atsiminė, pasakojo teisingai, vėlgi teigdamas, kad tariamai tyrėjo ir jis pats buvo kaltinamas prisidėjęs prie nusikaltimo padarymo, kad jo apklausos protokolas jau buvo surašytas, į jo apklausą buvo keliamos kitų liudytojų apklausų dalys, kad jo parodymai buvo surašyti perfrazuojant, tačiau sutiko, kad jo parodymai iškraipyti nebuvo, esmė išliko ta pati, po to vėl teigė, kad kai kurios aplinkybės buvo užrašytos neteisingai, kad pasirašė ant bet kokio apklausos teksto, tik norėdamas greičiau iš apklausos išeiti, kad tyrėja vertė sutikti, jog viskas būtų surašyta kaip A. G. apklausoje), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pirmas iš trijų bėgantį vaikiną nusivijusių liudytojų, tuo tarpu liudytojas A. G., kurio parodymais, pasak J. M., rėmėsi tyrėja, buvo apklaustas tik po aštuonių dienų po J. M. apklausos. Nelogiški, neįtikinami ir niekuo nepagrįsti liudytojo parodymai, kad tariamai jis buvo kaltinamas kaip įvykio bendrininkas, kad pasirašė tariamai neteisingus parodymus, nes norėjo greičiau išeiti iš policijos įstaigos. Tuo tarpu šio liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra analogiški liudytojų E. D., A. G. parodymams, todėl teismas remiasi ir liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tai, kad Kraujo donorystės centro vaizdo kameromis užfiksuotame vaizde nėra gerai įžiūrimas nusikaltimą darantis asmuo, paaiškinama ne itin gera vaizdo kokybe, ir tai nepaneigia liudytojų betarpiškai bei aiškiai pamatytų įvykio aplinkybių.

Liudytoja L. Š. patvirtino, kad ji L. K. buvo davusi papuošalų, kurie buvo smulkūs, tilpo į mažą celofano maišiuką. Taip pat liudytojai E. D., A. G., J. M. parodė, kad vaikino nešama rankinė buvo vidutinio didumo, E. D. bei A. G. teigimu, išsipūtusi. Liudytojas A. G. ir teismo posėdžio metu prisiminė, kad po įvykio kalbantis su nukentėjusiąja, ji buvo kažką užsiminusi apie rankinės turinį, kad joje galėjo būti kažkokie vertingi jos daiktai, liudytojas J. M. taip pat prisiminė, kad nukentėjusioji sakė, kad dingo papuošalai. Todėl teismas laiko, kad minėti liudytojai taip pat patvirtino nukentėjusiosios parodymus, jog ji rankinėje turėjo brangius papuošalus, kurie kartu su rankine buvo pavogti ir neatsirado.

Paties kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynimosi būdą, stengiantis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamojo parodymai yra nevienodi ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu, teisminio nagrinėjimo metu duodami skirtingi paaiškinimai dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumo. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pateikė versiją, kad atliko nukentėjusiosios L. K. tariamai suplanuotus nusikalstamus veiksmus – pagriebė iš nukentėjusiosios automobilio pastarosios rankinę ir su ja pabėgo, bėgdamas pakeliui kažkuriame iš kiemų numesdamas savo striukę, kitą kartą teigdamas, kad striukę paliko užsikabinusią, jam bešokant per tvorą, ant tvoros, vienos apklausos metu nurodydamas, kad nukentėjusioji pas jį į namus atvykusi reikalavo atiduoti daiktus, kitos apklausos metu – kad tariamai reikalavusi E. M. už atlygį paliudyti, kad nukentėjusioji rankinėje turėjo brangenybių už 50 000 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis jau paaiškino, kad jis L. K. suplanuoto nusikaltimo nedarė, pas jį atvykusi L. K. tariamai reikalavo prisipažinti padarius kito asmens padarytus, L. K. suplanuotus, nusikalstamus veiksmus. Teisminio nagrinėjimo metu E. M. paaiškino, kad nors pareigūnai jam grasino bei nurodė, ką jis turįs sakyti, bet kaltinamasis teisme ikiteisminio tyrimo metu iki galo visko, kas jam buvo liepta pasakyti, nesutiko ir pasakė tiesą. Po kiek laiko jau paaiškino, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jam už nugaros sėdėjo L. K., kurios jis bijojo, todėl teisme nedavė kitokių parodymų. Teismas laiko, kad labiausiai atitinkantys bylos aplinkybes yra kaltinamojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, nes jis buvo apklaustas iškart po įvykio (praėjus dviem dienoms), dar nespėjus sukurti logiškai pagrįstos įvykio versijos, kad nebuvo verčiamas pareigūnų, patvirtina ir tokie kaltinamojo paaiškinimai, kad po įvykio į namus atvykusiai moteriai kaltinamasis nenurodė vietos, kur išmetė daiktus, nes pačiam buvo smalsu pažiūrėti, kas joje yra.

Taigi, kadangi kaltinamojo E. M. parodymai nevienodi, nenuoseklūs, nelogiški, prieštarauja byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų visumai, teismas jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas nesiremia ir kaltinamojo E. M. tėvo L. M. parodymais, kadangi minėtas asmuo yra ypač suinteresuotas bylos baigtimi, todėl stengiasi duoti kuo palankesnius sūnui parodymus, be to, jis pats įvykio nematė, apie įvykį išgirdo jau praėjus tam tikram laikui, todėl perpasakoja sūnaus tuo metu jau subjektyviai jam nurodytas aplinkybes.

Todėl baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, kad kaltinamasis, pradarydamas automobilio dureles ir iš automobilio paimdamas rankinę bei su ja pabėgdamas, tai padarydamas matant nukentėjusiajai, taigi atvirai tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai priklausantį turtą, 22 900 Lt vertės. Iš kaltinimo kaltinamajam E. M. šalintina aplinkybė, kad vagystės metu buvo pagrobti materialinės vertės neturintys dokumentai bei daiktai – L. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 51023403, automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas, automobilio registracijos liudijimas, „IF“ kasko draudimas, LR asmens tapatybės kortelė, LR pasas, dvi „SEB Vilniaus banko“ ir viena AB „Hansabankas“ kortelės, „Orlen“ degalinės kuro kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, kitos įvairios kortelės, neturintys materialinės vertės vaistai, užrašų knygelė. Kadangi vagystės ar plėšimo dalykas – turtas – turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai, todėl, aprašant veiką, į vagystės ar plėšimo būdu pagrobtų daiktų sąrašą neturi būti įtraukiami daiktai, neturintys piniginės vertės, dokumentai. Nusikaltimas baigtas, kadangi pagrobtu turtu kaltinamasis disponavo pagal savo valią. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d.

Dėl 2009-11-26 viešosios tvarkos pažeidimo

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad šiuo metu jis yra Aleksandro Puškino gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriaus ūkvedys. Prieš reorganizaciją ta mokykla vadinosi P. Eimučio jaunimo mokykla, joje jis buvo direktoriaus pavaduotoju administracijos reikalams. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2009-11-26 buvo kalbėtasi su E. M. dėl jo blogo elgesio, nepagarbos mokytojams bei buvo pasakyta dėl jo blogo elgesio į mokyklą ateiti su tėvu. Apie 10.30 val., nukentėjusiajam savo darbo kabinete sėdint prie stalo, staiga į kabinetą įbėgo mokinys E. M., kuris pradėjo nukentėjusįjį plūsti necenzūriniais žodžiais (vadino jį: „ožiu, gaidžiu, pederastu“), šaukė ant jo ir priėjęs spyrė prie stalo sėdinčiam nukentėjusiajam į krūtinės sritį bei dar tris kartus sudavė rankos kumščiu į dešinės pusės viršugalvį. Tokiais veiksmais E. M. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, nuo suduotų smūgių atsirado patinimas, paraudimas, o po to - kraujosruva. Kabinete tuo metu buvo E. M. auklėtojas S. B., o tarpduryje stovėjo rusų kalbos mokytojas D. K.. S. B., tai pamatęs, apglėbęs E. M., ištempė jį į koridorių. E. M. P. Eimučio jaunimo mokykloje mokėsi apie 1,5 metų, prieš tai per trumpą laiką pakeitęs kelias mokyklas. Per jo mokymosi laiką, tėtis buvo atėjęs į mokyklą tik vieną kartą. Iš karto po šio įvykio nukentėjusysis paskambino mokyklos direktoriui, kuris iš karto atėjo pas jį į kabinetą. Direktoriui atėjus, pastarasis pasakė, kad ant laiptų sutiko E. M., kuris rankomis plėšė savo striukę. Po šio įvykio mokiniai būriavosi, kalbėjo apie E. M., nėjo į pamokas, vyko sujudimas. Nukentėjusiojo teigimu, jis į darbą niekada neateina neblaivus, darbe alkoholio nevartoja, čia tik E. M. šmeižtas (4 t., b. l. 14-15, 17). Nukentėjusysis nurodė, kad pas jį buvo atėjęs kaltinamojo tėtis, su juo pakalbėjo, tėtis nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, nukentėjusysis kaltinamajam atleido, susitaikymo protokolą surašė savo valia. Nukentėjusysis paaiškino, kad jaunimo mokykloje mokosi apie 80 proc. „sunkių“ vaikų ir labai teigiamai charakterizuoti ką nors nelabai įmanoma, nurodo, kad E. M. energingas, sportuojantis, aktyvus, visur besireiškiantis.

Liudytojas S. B. parodė, kad įvykis buvo labai seniai – praėjo 3-4 metai ir šiuo metu jau nelabai atsimena. Apklausinėjamas pareigūnų, geriau atsiminė įvykio aplinkybes, tuo metu sakė tiesą. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis buvo E. M. auklėtojas apie metus laiko. Per pamokas E. M. nuolat triukšmaudavo, juokdavosi, komentuodavo, trukdydavo vesti pamoką, nesiskaitydavo su mokytojais, su juo, neklausydavo, keikdavosi, rodydavo blogą pavyzdį kitiems mokiniams. 2009-11-26 ryte R. K. mokiniui E. M. pasakė, kad dėl blogo elgesio į mokyklą ateitų su tėvu pokalbiui. Tada E. M. sukėlė lengvą konfliktinę situaciją, jie apsižodžiavo. 2009-11-26 apie 10.30 val., liudytojui būnant pas pavaduotoją R. K. kabinete, su dideliu pasipiktinimu, trenksmu, būdamas agresyviai nusiteikęs, į kabinetą įbėgo E. M., R. K. vadino „ožiu, gaidžiu, pederastu“ ir spyrė prie stalo sėdinčiam R. K. į krūtinės sritį bei tris kartus ranka smogė į dešinę galvos sritį. R. K., gindamasis nuo smūgių, rankomis užsidengė galvą. Tuo metu į kabinetą atėjo mokytojas D. K.. Liudytojas E. M. apglėbė rankomis ir ištempė į koridorių. E. M. koliojosi necenzūriniais žodžiais, plūdo pavaduotoją. Liudytojas mano, jog konfliktas vyko dėl to, kad pavaduotojas liepė E. M. atsivesti tėvą išsiaiškinimui. E. M. P. Eimučio mokykloje mokėsi apie 1,5 metų, prieš tai per trumpą laiką pakeitęs kelias mokyklas. Per E. M. mokymosi laiką, kol liudytojas buvo E. M. klasės auklėtojas, pastarojo tėvą matė vieną kartą - kai E. M. buvo 9 klasėje. Tėvas nerodė jokios iniciatyvos dėl sūnaus elgesio pakeitimo, pastarojo nuostata buvo, kad tai mokyklos reikalas. Nei E. M. tėvas, nei mama E. M. elgesiu ir auklėjimu nesirūpino, į susirinkimus nevaikščiojo, jo mokymusi nesidomėjo. Dėl šio įvykio buvo sutrikdytos pamokos - mokiniai į jas vėlavo, norėjo pažiūrėti, kas vyksta, šurmuliavo aplinkui, blaškėsi, būriavosi koridoriuose. Liudytojas parodė, kad savo darbo mokykloje metu R. K. niekada nematė neblaivaus (4 t., b. l. 29-30, 31). Liudytojas paaiškino, kad E. M. į pamokas eidavo nenoriai, tekdavo jo paprašyti, palydėti, labai blogu charakteriu nelabai išsiskyrė, buvo akyvesnis bloguose darbuose, bet buvo ir daug teigiamų jo bruožo savybių: buvo gabus mokslams, mandagus, visą laiką tvarkingai apsirengęs, kelis kartus buvo matęs, kaip užstojo jaunesnius mokiniu – šeštokus, labai mėgo sportuoti, gerai sutarė su klasiokais, klasėje turėjo draugų, visuomeninėje veikloje nelabai dalyvavo.

Liudytojas D. K. (D. K.) paaiškino, kad dabar įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, apklausinėjamas policijoje įvykio aplinkybes atsiminė geriau, tuo metu viską pasakojo teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad E. M., kurį pažįsta apie porą metų kaip P. Eimučio jaunimo mokyklos mokinį, gali charakterizuoti tik neigiamai: per rusų kalbos pamokas E. M. nuolat triukšmaudavo, juokdavosi, komentuodavo, trukdydavo vesti pamoką, mokykloje nesiskaitydavo su mokytojais, auklėtoju, jų neklausydavo, keikdavosi, rodydavo blogą pavyzdį kitiems mokiniams. 2009-11-26 apie 10.15 val., būdamas mokykloje antrame aukšte, liudininkas pamatė E. M., su triukšmu ir dideliu pasipiktinimu einantį į trečią aukštą. Liudytojui nuėjus į trečią aukštą, matė į direktoriaus pavaduotojo kabinetą įbėgant E. M.. Būnant netoli direktoriaus pavaduotojo kabineto durų, išgirdo duslų garsą, kas galėjo būti smūgio garsu. Greitai užėjęs į pavaduotojo kabinetą, pamatė, kad R. K. sėdi, užsidengęs rankomis galvą, o E. M. auklėtojas S. B., apglėbęs rankomis E. M., jį ištempia į koridorių. E. M. koliojosi necenzūriniais žodžiais, plūdo pavaduotoją. Praėjus mėnesiui laiko po šio įvykio, girdėjo mokinių kalbas, kad E. M. pats susiplėšė striukę, o apkaltino R. K.. Po šio įvykio mokykloje kilo sąmyšis - mokiniai būriavosi, aptarinėjo įvykį (4 t., b. l. 27, 28)

Liudytojas V. J. parodė įvykio metu buvęs Prano Eimučio mokyklos direktorius. Dėl įvykio buvo klausinėjamas policijos pareigūnų, tuo metu, ką žinojo, ką atsiminė, pasakojo teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad P. Eimučio mokykloje, Kaune, jis dirbo apie 15 metų. Moksleivis E. M., atėjęs iš kitos mokyklos, siekė įgyti aukštą padėtį mokyklos socialinėje hierarchijoje, jo elgesys buvo blogas, jis nesutarė su mokytojais, būdavo nedrausmingas. 2009-11-26 apie 10.30 val. liudytojui į kabinetą paskambinęs pavaduotojas R. K. paprašė pas jį ateiti. Lipdamas iš antro į trečią aukštą, liudytojas pamatė, kad iš trečio aukšto žemyn laiptais lipantis E. M. buvo piktai nusiteikęs, agresyvus, susinervavęs, rankomis plėšė rankose nešamą striukę. Liudytojas matė, kaip striukė plyšo, buvo girdimas medžiagos plyšimo garsas. Atėjus pas R. K. į kabinetą, aiškiai matėsi, kad R. K. susinervavęs. R. K. pasakė, kad E. M. jam spyrė į krūtinę ir sudavė smūgius į galvos sritį. Dešiniame R. K. viršugalvyje liudytojas matė paraudimą. Liudytojas R. K. sakė dėl sužalojimo kreiptis į policiją. Liudytojo parodymais, R. K. mokykloje dirbo apie 10 metų, tačiau niekada nematė jo mokykloje, darbo vietoje neblaivaus. Liudytojo nuomone, E. M. taip sako, norėdamas R. K. pakenkti, jį apšmeižti (4 t., b. l. 35-36).

Liudytojas S. V. parodė, kad 2010 m. P. Eimučio mokykloje prie kažkuriame, bet ne trečiame aukšte, stovėjusio liudytojo ir kitų mokinių būrelio priėjęs girtas ūkvedys pradėjo nežinia dėl ko koliotis, kabinėtis, su visais „draskytis“, kažką aiškinti, kad jie eitų į pamokas, griebė E. M. už striukės ir pradėjo temti pas save į kabinetą, nes kažkas kažką atsakė. E. M. striukė plyšo per rankovę nugarinėje dalyje. E. M., nusiėmęs striukę, ją apžiūrėjo. Kas vyko toliau, liudytojas nurodė nežinąs. Liudytojo teigimu, ūkvedys pastoviai kabinėdavosi prie mokinių - aiškindavo, ką daryt, kur mokiniams būti, kur eiti. Liudytojas taip pat ūkvedžiui aiškino, kad šis neturi jiems nieko aiškinti, ką jiems reikia daryti. Liudytojas paaiškino, kad geriau aplinkybes atsiminė, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nes buvo praėję mažiau laiko, tuo metu davė teisingus parodymus. Teigia maždaug tą patį pasakęs ir dabar. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 metų žiemą, būnant mokyklos koridoriuje tarp antro ir trečio aukštų, pamatė, kaip R. K. iš 2-o į 3-čią aukštą už striukės tempė E. M., plūsdamas jį necenzūriniais žodžiais, visaip įžeidinėdamas, ir taip jį nutempė į 3-čią aukštą. Prie R. K. kabineto, pastarasis E. M. stipriai patempė, ir liudytojas matė, kaip per pažastį plyšo E. M. striukė. Kuri būtent pusė, liudytojas neprisimena (4 t., b. l. 42).

Liudytojas D. A. parodė, kad apie įvykį šiuo metu nieko neatsimena, nes tai buvo prieš tris metus. Kai buvo apklausinėjamas po įvykio, atsiminė geriau, papasakojo teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad konfliktas tarp R. K. ir E. M. vyko koridoriuje trečiame aukšte, pats liudytojas tuo metu buvo prie R. K. kabineto. Liudytojas paaiškino, kad viskas prasidėjo dėl to, kad į mokyklą turėjo atvažiuoti vaikai, liudytojas su draugais buvo antrame aukšte, ir R. K. su auklėtoju S. B. uždraudė E. M. eiti į trečią aukštą, kad šis ko nors „nepridirbtų“. E. M. nepaklausius ir nuėjus į trečiąjį aukštą, tai pamatęs R. K. priėjo prie E. M., kažką pastarajam pasakė, ką būtent, liudytojas negirdėjo, tik girdėjo liepiant E. M. eiti iš mokyklos. E. M. nuėjus toliau, R. K., pribėgęs prie E. M. iš nugaros, sugriebė pastarąjį už rankos bei jį patempė, dėl ko E. M. suplyšo striukė. Tada R. K. nuėjo į kabinetą, E. M. liko trečiame aukšte, o liudytojas nuėjo į antrą aukštą ir, kas vyko toliau, nematė. Po kokio pusvalandžio kiti klasės draugai pasakojo, kad E. M. dėl suplėšytos striukės nuėjo aiškintis pas R. K. į kabinetą, ir kad jie ten susimušė (4 t., b. l. 44-45).

Liudytojas L. S. parodė, kad prieš 4-5 metus, buvo žiema, liudytojas su kitais mokinaisi stovėjo trečiame aukšte, netoli ūkvedžio kabineto ir kalbėjosi. Atėjęs ūkvedys pradėjo provokuoti konfliktą, E. M. sakė, kad šis čia nesimokins, ir pradėjo tampyti už striukės. Buvo pagriebęs kaip ir už rankos. Patąsęs nusivedė pas save į kabinetą. Ūkvedžiui betąsant E. M., pastarajam po pažastimi plyšo striukė. Ūkvedys visą laiką kabinėdavosi prie mokinių, visą laiką būdavo „su kvapu“. Ir tą kartą buvo neblaivus. Liudytojas nurodė tą dieną kaltinamojo daugiau nematęs, jis pats visą dieną buvęs pamokose. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad, liudytojui einant į trečią aukštą, priekyje jo ėjo S. B., socialinis darbuotojas R. K. bei E. M.. Trečiame aukšte, netoli R. K. kabineto, ar S. B., ar R. K. sugriebė E. M. už rankovės ir ją patraukė, dėl ko, kaip liudytojas pamatė, suplyšo E. M. striukės rankovė. E. M. paklausus, ką jie padarė, mokytojai E. M. pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais. Dėl ko tarp šių asmenų įvyko konfliktas, liudytojas nežino, nes jis pats ėjo iš pirmo aukšto, o šiuos asmenis prisivijo prie antro aukšto. Pastariesiems lipant laiptais į trečią aukštą, kažkuris iš mokytojų visą laiką E. M. laikė už rankos, tuo tarpu E. M. prašė, kad jį paleistų (4 t., b. l. 46-47). Liudytojas paaiškino, kad šios apklausos metu kiek atsiminė, tiek ir pasakė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai yra teisingesni. Liudytojo nuomone, abeji parodymai yra teisingi, tik ikiteisminio tyrimo metu prisiminimai gal buvo teisingesni, tuo metu pasakodamas nemelavo.

Liudytojas O. G. (O. G.) parodė, kad jis yra buvęs mokyklos kūno kultūros mokytojas, tuo metu mokykloje jau nebedirbo (nedirbo nuo 2008-10-08). Jam kažkas iš E. M. klasiokų pasakė, kad R. K., būdama girtas, pristojo prie vaikino, dėl to prasidėjo muštynės ir dabar E. M. tampo policija. Jam dirbant, du metus liudytojas buvo E. M. kūno kultūros mokytoju, jokių problemų su juo liudytojui nebuvo, E. M. buvo drausmingas, sportiškas, darbštus, jokių konfliktų su mokiniu liudytojas neturėjo. Liudytojo aiškinimu, R. K. mėgo vartoti alkoholį, juo piktnaudžiavo, kartą teko prisigėrusį R. K. liudytojui ant kupros iš mokyklos nešti namo. Nurodė, kad R. K. negalima tikėti, pastarasis yra melagis. Po liudytojo išėjimo iš mokyklos, jo teigimu, jis jokių kontaktų su R. K. neturėjo.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad buvo patikrinti nukentėjusiojo R. K. apklausoje duoti parodymai, kuomet nukentėjusysis R. K. parodė kabinetą, vietą, kur jame sėdėjo įvykio metu, kūno vietas, į kurias gavo E. M. smūgius, trumpai dar kartą paaiškindamas įvykio aplinkybes (4 t., b. l. 18-22).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytojas S. B. patvirtino savo duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., b. l. 32-34).

2013-10-10 prašyme nukentėjusysis R. K. prašo nutraukti baudžiamąją bylą, nurodydamas, kad nepadaryta jokia žala nei nukentėjusiajam, nei mokyklai, P. Eimučio jaunimo mokykla jau nebeegzistuoja, yra išformuota ir dabar vadinasi A. Puškino gimnazija (6 t., b. l. 189).

2013-09-12 pareiškime R. K. bei S. B. nurodo, kad ir jie, ir mokykla jokių pretenzijų kaltinamajam E. M. neturi, jis jų atsiprašė, ir jie susitaikė (6 t., b. l. 191).

Nors kaltinamasis E. M. neprisipažino padaręs nusikaltimą, jo kaltė dėl šios veikos laikoma visiškai įrodyta. Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn. apie 10.30 val., į kabinetą įbėgęs mokinys E. M. pradėjo nukentėjusįjį plūsti necenzūriniais žodžiais, šaukė ant jo bei spyrė prie stalo sėdinčiam nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir tris kartus sudavė rankos kumščiu į į dešinės pusės viršugalvį. Šiuos nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtino liudytojai S. B. bei D. K.. Liudytojas S. B. patvirtino, kad 2009-11-26 apie 10.30 val., liudytojui būnant pas pavaduotoją R. K. kabinete, su dideliu pasipiktinimu, trenksmu, būdamas agresyviai nusiteikęs, į kabinetą įbėgo E. M., koliojosi necenzūriniais žodžiais, plūdo pavaduotoją ir iš karto spyrė prie stalo sėdinčiam R. K. į krūtinės sritį bei tris kartus ranka smogė į dešinę galvos sritį. Liudytojas D. K. taip pat patvirtino, kad 2009-11-26 apie 10.15 val., būdamas mokykloje antrame aukšte, pamatė E. M. su triukšmu, dideliu pasipiktinimu einantį į trečią aukštą. Vėliau pamatė E. M. įbėgantį į direktoriaus pavaduotojo kabinetą. Išgirdęs kabinete duslų, galimai smūgio, garsą, užėjęs į pavaduotojo kabinetą, pamatė, kad R. K. sėdi užsidengęs rankomis galvą, o E. M. auklėtojas S. B., apglėbęs rankomis E. M., jį ištempia į koridorių. E. M. koliojosi necenzūriniais žodžiais, plūdo pavaduotoją. Šių liudytojų nuodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir liudytojo V. J. parodymai, kuris nurodė, kad 2009-11-26 apie 10.30 val. jį paprašė ateiti pavaduotojas R. K.. V. J. lipant iš antro į trečią aukštą, pamatė iš trečio aukšto žemyn laiptais lipantį E. M., kuris buvo piktai nusiteikęs, agresyvus, susinervavęs, lipdamas rankomis plėšė rankose nešamą striukę, buvo girdimas medžiagos plyšimo garsas. Atėjus pas R. K. į kabinetą, pastarasis pasakė, kad E. M. jam spyrė į krūtinę ir sudavė smūgius į galvos sritį. V. J. matė, kad R. K. susinervavęs, jo dešiniame viršugalvyje matė paraudimą. Šių liudytojų (S. B., D. K., V. J.) parodymai yra vienodi nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, vienas kitą papildantys ir sudarantys logišką visumą. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų, nukentėjusiojo R. K. parodymais. Byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad šie visi asmenys būtų turėję priešiškumų su kaltinamuoju E. M., būtų buvę suinteresuoti pastarąjį apkalbėti.

Nors kaltinamojo pateiktą versiją, kad tai nukentėjusysis R. K. tąsė kaltinamąjį, suplėšė pastarojo striukę, bandė patvirtinti liudytojai S. V., D. A., L. S., tačiau minėti asmenys yra kaltinamojo draugai, pažįstami, tos pačios mokyklos mokiniai, todėl jie yra suinteresuoti kaltinamojo E. M. likimu ir duodami parodymus siekia padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Be to, šių liudytojų parodymai yra nevienodi teisme ir ikiteisminio nagrinėjimo metu, jie dėl daugelio aplinkybių nevienodi ir tarpusavyje, todėl teismas šių liudytojų parodymais nesiremia.

Teismas nesiremia ir liudytojo O. G. parodymais, kadangi įvykio metu jis mokykloje nedirbo, paties įvykio nematė, o apie įvykį jam papasakojo kažkas iš E. M. klasiokų, kuris, galimai kaip ir kiti E. M. draugai, būdamas suinteresuotas kaltinamojo E. M. likimu, perteikė liudytojui E. M. naudingą įvykio versiją.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis E. M. viešoje vietoje – mokykloje, direktoriaus pavaduotojo kabinete, tyčia, nesant tam pagrindo, kilus nepagrįstam nepasitenkinimui dėl nukentėjusiojo kaltinamajam išsakytų pastabų, taigi, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, nukentėjusįjį R. K. plūdo necenzūriniais žodžiais, jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai, neadvekačiai esamai situacijai. Taip elgdamasis toje vietoje buvusio kito mokytojo akivaizdoje, E. M. pastarąjį šokiravo, taip pat išreiškė nepagarbą ir šio asmens atžvilgiu, nes sutrikdė ir jo, kaip visuomenės nario, rimtį. Kaltinamojo atlikti veiksmai taip pat suardė ir įprastą mokyklos dienotvarkę – mokiniai būriavosi, aptarinėjo įvykį, ne visi ėjo į pamokas. Toks kaltinamojo elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Todėl šie kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje, kur nuolat lankosi mokiniai, mokytojai, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo E. M. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Dėl bylos nutraukim.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. bei jo gynėjas, taip pat nukentėjusysis R. K. prašė nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 36-40 str. bei 93 str., tačiau pačiame rašytiniame prašyme iš esmės akcentuojama, kad prašoma nutraukti bylą, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, nurodant, kad E. M. kaltę pripažino, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, žala nukentėjusiajam nepadaryta, pati P. Eimučio mokykla neegzistuoja, kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimą, tai yra taikant BK 38 str. 1 d. nuostatas, todėl

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2 ) savo noru atlygino ar pašalino Fiziniam (...) asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3 ) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu (...), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 str., turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų visuma.

Pirmosios iš sąlygų – asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą – gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad asmuo turi būti padaręs vieną nusikalstamą veiką, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Tuo tarpu iš šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad D. M. skirtingu laiku padarė du skirtingus nusikaltimus, kurie nėra vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog E. M. veiksmai neatitinka BK 38 str. 1 d. sąlygų. Be to, nors pats E. M. deklaruoja, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis neigia jam kaltinime inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., aplinkybes, taigi, iš tikrųjų jis kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino, taigi nėra ir dar vienos iš BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų. Todėl, įvertinus tai, jog turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, ko šiuo konkrečiu atveju dėl aukščiau aptartų aplinkybių nėra, teismas pagrįstai konstatuoja, jog kaltinamojo E. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 str., šioje baudžiamojoje byloje negalimas.

Taip pat byloje kaltinamojo buvo keltas ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, veikai praradus pavojingumą (BK 36 str.), dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 str.), kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 39 str.).

Tai, kad mokykla buvo reorganizuota, ir pavadinimas iš P. Eimučio jaunimo mokyklos pasikeitė į A. Puškino gimnaziją, kad kaltinamasis dėl turimo amžiaus tokioje mokykloje jau nebegalėtų mokytis, nedaro kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nebepavojinga, jokių kitų pagrįstų duomenų, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 284 str. 1 d., tapo nebepavojingas, byloje nebuvo pateikta. Paminėtos aplinkybės bei tai, kad nukentėjęs R. K. nurodo, jog jokia žala nepadaryta, ir jis pretenzijų kaltinamajam neturi, nesudaro pagrindo veikai tapti mažareikšmiška.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą ir padarė išvadą, jog gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Taip pat buvo išaiškinta, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Dėl paiminėtos teismų praktikos bei atsižvelgiant į konkrečias baudžiamosios bylos aplinkybes, t.y., kad kaltinamasis E. M. padarė du nusikaltimus, jos nėra padarytos idealiąja sutaptimi, todėl E. M. atžvilgiu negali būti taikomos BK 39 str. nuostatos.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamasis E. M. padarė du tyčinius baigtus, vieną iš jų nesunkų bei vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, teistas 2010-10-18 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., baudžiamuoju įsakymu nagrinėtos nusikalstamos veikos buvo padarytos po šiuo nuosprendžiu nagrinėjamų veikų padarymo, teistumas yra išnykęs, Nyderlandų Karalystėje kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę dėl nusikalstamos veikos, kurią buvo kaltinamas padaręs šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, 2008-12-05 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 25-1-00040-08 E. M. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymo (ikiteisminio tyrimo metu E. M. savo kaltę pripažino iš dalies, 1 t., b. l. 152-154, 4 t., b. l. 83), baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 178 str. (2008-04-11 – alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose, 2007-03-22 – girtų nepilnamečių pasirodymas viešose vietose, 1 t., b. l. 148, 4 t., b. l. 88), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Kauno Prano Eimučio jaunimo mokyklos 2009-08-25 charakteristikoje nurodoma, kad į šią mokyklą E. M. atvyko 2008-04-15 iš Kauno jaunimo mokyklos, mokyklą lanko gerai, tačiau į pamokas eina nenoriai, praleidžia daug pamokų, mokyklos budintis administratorius dažnai turi jį palydėti į klasę, mokinys labai judrus, pamokų metu dažnai garsiai kalbasi su draugais, dėmesį gal sukaupti tik trumpam laikui, lanko atletinės gimnastikos treniruotes, nerūko, dalyvauja mokyklos užklasinėje veikloje, mokinių tarpe turi draugų, mėgsta būti dėmesio centre, visada tvarkingai apsirengęs, dažnai žodžiais erzina kitus mokinius, tėvai domisi sūnaus elgesiu ir mokslo pasiekimais (1 t., b. l. 161), 2009-11-30, 2010-01-08 Kauno Prano Eimučio jaunimo mokyklos charakteristikoje nurodyta, kad, tik pradėję mokytis, mokinys tuo metu stengėsi elgtis gerai, stropiai lankė mokyklą, tačiau 2008-2009 m. m. E. M. elgesys pasikeitė: pradėjo agresyviau elgtis per pamokas ir pertraukas, per pamokas dažnai garsiai kalbasi su draugais, dėl ko trukdo mokiniams ir mokytojams, į pastabas nereaguoja, pertraukų ir pamokų metu žodžiais, o kartais ir veiksmais erzina ir įžeidinėja kitus mokinius, jaunesniųjų klasių mokiniai vengia E. M., kartais dėl šios priežasties jie neateina į mokyklą, ypatingai elgesys pablogėjo 2009 m. rudenį - tapo įžūlesnis ir nevaldomas, 2008-10-13 su mokiniu buvo kalbama prevencinio darbo grupės posėdyje, dalyvaujant policijos pareigūnei, mokinys buvo įspėtas dėl žodinio smurto, tačiau jo elgesys nepasikeitė, jis žemino kitus mokyklos mokinius, trukdė vesti pamokas, E. M. elgesys buvo svarstomas prevencinio darbo grupės posėdžiuose 2009-04-27, 2009-05-11, 2009-11-09, mokinys rašė pasižadėjimus, kad keisis, tačiau pažadų nevykdė, kviečiamas mokinio tėvas dažniausiai atsisakydavo atvykti, teigdamas, kad mokinio auklėjimas yra mokyklos reikalas, mokinys atsisakė pokalbių su psichologu, matydamas, kad tėvas į mokyklą nevyksta, pradėjo elgtis itin įžūliai. Pokalbiai su pagalbą teikiančiais specialistais rezultatų nedavė, į žodinius įspėjimus, mokytojų pastabas mokinys nereagavo, E. M. jautrus, impulsyvus, greitai užsiplieskia, nepajėgia savęs kontroliuoti, nenustygsta vietoje, jam nuolat reikia naujų įspūdžių, yra emocingas, nepastovios nuotaikos, nuolat siekia pirmauti, priešinasi viskam, kas jam trukdo, neretai staigiai supyksta, praranda pusiausvyrą, negreit sugeba atleisti, nenori pripažinti, jog buvo neteisus, 2009-11-30 išbrauktas iš mokinių sąrašo (1 t., b. l. 163-164, 4 t. b. l. 102). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-01-22 duomenimis, M. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruota, E. M. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2009 m., skyriaus specialistams žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, linkęs smurtauti (1 t., b. l. 166, 4 t., b. l. 99). Kauno suaugusiųjų mokymo centro 2010-01-26, 2010-06-09 charakteristikose nurodoma, kad E. M. centre pradėjo mokytis 2010-01-19, mokyklą lanko gerai, 10 klasę baigė teigiamais įvertinimais, su mokytojais ir klasės draugais nekonfliktuoja, draugiškas, komunikabilus (1 t., b. l. 168, 4 t., b. l. 131), Kauno Prano Eimučio jaunimo mokyklos mokytojų raštuose, posėdžių protokoluose, E. M. paaiškinimuose užfiksuoti E. M. netinkamo elgesio mokykloje atvejai (4 t., b. l. 103-124), Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010-04-12 pažymoje duotos išvados, kad L. M. skunde nurodytas faktas dėl R. K. panaudoto fizinio smurto jo sūnaus E. M. atžvilgiu yra nepagrįstas, E. M. ne visuomet laikėsi Mokinio elgesio taisyklių, o jo santykiai su klasės draugais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais ne visuomet buvo grįsti pagarba ir tolerancija, tai yra vaikas kitų mokinių atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, nepagarbiai elgėsi su mokytojais pamokų metu, skundo tyrimo metu nepasitvirtino L. M. skunde minimas faktas apie tai, kad mokytojas S. B., būdamas neblaivus, veda pamokas, ir skundas dalyje dėl Kauno P. Eimučio jaunimo mokyklos direktoriaus pavaduotojo R. K. fizinio smurto sūnaus atžvilgiu bei dėl mokytojo S. B. darbo metu vartojamų alkoholinių gėrimų pripažintas nepagrįstu (4 t., b. l. 125-129).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, yra, kad kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, teistumas dėl baudžiamuoju įsakymu nurodytų veikų (BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.) yra išnykęs, tačiau kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos Nyderlanduose atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra baustas administracine tvarka už pažeidimų, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, padarymą, charakterizuojamas ne itin patenkinamai, kas rodo, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, tačiau nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas neteistu, šiuo metu daugiau jokių ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nevyksta, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, susitaikė su vienu iš nukentėjusiųjų, pastarasis pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmes, jų dydžius nustatant nežymiai mažesnius, nei šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2009-06-29 iki 2009-07-01 (1 t., b. l. 129, 141) bei nuo 2013-08-01 iki 2014-01-28.

Civiliniam ieškovui E. K. (6 t., b. l. 81, 84) neatvykus į bylos nagrinėjimą, nukentėjusiosios L. K. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 252 str.).

Siekiant byloje užtikrinti civilinį ieškinį, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo E. M. turtą – 83,77 eurus (6 t., b. l. 78), tačiau civilinei ieškovei neatvykus į bylos nagrinėjimą bei teismui paliekant civilinį ieškinį nenagrinėtu, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo E. M. turtą – 83,77 eurus panaikintinas.

Byloje Policijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos patyrė 4283 Lt išlaidas dėl E. M. pargabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką (6 t., b. l. 53, 54, 56-60), kurios pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p.), bei, vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., išieškotinos iš E. M..

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal BK 178 str. 2 d. – 1 (vienerių) m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų,

- pagal BK 284 str. 1 d. – 10 (dešimties) mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų,

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2009-06-29 iki 2009-07-01 bei nuo 2013-08-01 iki 2014-01-28.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir E. M. paleisti teismo salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civiliniam ieškovui E. K. neatvykus į bylos nagrinėjimą, nukentėjusiosios L. K. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Išieškoti iš E. M. proceso išlaidas – 4283Lt (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt tris Lt) E. M. ekstradicijos išlaidų Policijos Departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).

Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo E. M. turtą – 83,77 eurus, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: sportinį džemperį, E. M. mokinio pažymėjimą, Kauno m. viešojo transporto terminuotąjį bilietą, du raktus su pakabuku, grąžintus L. M., palikti L. M. (1 t., b. l. 19); rankinę, užrašų knygutę, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kremą, laikrodį, įdėklą, įdėklą su vizitinėmis kortelėmis, įdėklą su vaistais, piniginę, LR asmens tapatybės kortelę, nuolaidų korteles, dvi „SEB“ banko korteles, AB „Hansabankas“ korteles, LR piliečio pasą, kosmetinę, įdėklą su automobilio dokumentais (techninės apžiūros talonu, registracijos liudijimu, vairuotojo pažymėjimu), grąžintus nukentėjusiajai L. K., palikti L. K.; CD su 2009-06-29 vaizdo įrašu, esantį byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.