Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-13 · Civilinė byla Nr. e2-1563-1098/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-13
Bylos Nr.
e2-1563-1098/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29854-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Visual & Softworks“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Innospark“
Advokatai
Nerijas Makauskas, Vilija Viešūnaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1563-1098/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29854-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.20.1; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Nerijui Makauskui,atsakovės atstovei vadovei V. M. ir advokatei Vilijai Viešūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visual & Softworks“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Innospark“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Visual & Softworks“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Innospark“ (toliau – atsakovė), prašydama: 1) nutraukti 2017 m. balandžio 3 d. sutartį Nr. 03/04/2017-03 atsakovei pažeidus esmines sutarties sąlygas; 2) anuliuoti darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 ir prie jo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija INSP Nr. 591; 3) taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 8 737,65 Eur sumą, sumokėtą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija INSP Nr. 591.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. balandžio 3 d. tarp šalių buvo pasirašyta sutartis Nr. 03/04/2017-03 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo sukurti originalų Mitybos įpročių formavimo žaidimo dizainą ir perduoti užsakovui (ieškovei) autorių turtines teises į kūrinį. Ieškovės teigimu, toks šalių susitarimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio nuostatas, tarp šalių susiklostę rangos teisiniai santykiai. Atlikus atsakovės pateiktų darbų analizę paaiškėjo, kad atlikto darbo kokybė yra prasta, aiškiai matomos projektavimo proceso eigos klaidos. Ieškovės teigimu, projektuojant tokio tipo stalo žaidimą žmonių su negalia auditorijai, būtina atlikti tipologinę analizę, tiksliai išsiaiškinti žmonių fiziologinę ir psichologinę problematiką, tačiau atsakovė to neatliko. Pateiktiems darbams trūksta esminių dizaino sprendimų, projektuojant tiek turinius, tiek grafinius dalykus. Grafikos stilius nesukurtas, o nukopijuotas pagal rinkoje esančius pavyzdžius. Atsakovės darbai yra ne tik su trūkumais, bet ir nėra originalūs, nukopijuoti nuo kitam asmeniui priklausančio kūrinio. Tokiais nesąžiningais veiksmais atsakovė pažeidė sutarties 2 dalies 2 punktą. Atsakovė nesąžiningais veiksmais perduodama ieškovei ne originalų kūrinį, o jo plagiatą pažeidė ir trečiųjų asmenų turtines ir neturtines teises, todėl esant šioms aplinkybėms negali perduoti ieškovei autorių turtinių ir neturtinių teisių į kūrinį, taip pažeisdama tarp šalių pasirašytos sutarties 6 dalies 6.1. punktą. Esant tokiam pažeidimui yra pagrindas nutraukti sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, nes ieškovė negauna iš esmės to, ko tikėjosi iš sutarties. Ieškovė, vykdydama sutartį bei atsakovei perdavus darbus pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą Serija INSP Nr. 591 sumokėjo atsakovei 8 737,65 Eur sumą. Atsakovei netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, t. y. pažeidus esmines sutarties sąlygas, būtina taikyti restituciją šalis grąžinant į prieš tai buvusią padėtį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal 2017 m. balandžio 3 d. sutartį savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, ką patvirtina 2018 m. sausio 5 d. bei 2018 m. sausio 8 d. darbų perdavimo-priėmimo aktai Nr. 2 ir Nr. 3 bei PVM sąskaitos-faktūros Serija INSP Nr. 593 ir Nr. 594 bendrai 8 919,88 Eur sumai, kuriuos ieškovė gera valia pasirašė ir pažadėjo savo prievolę įvykdyti iki 2018 m. sausio mėnesio pabaigos. Ieškovė ne kartą žodžiu ir raštu buvo raginama atsiskaityti, tačiau visi minėti atsakovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Ieškovė iki 2018 m. vasario 23 d. jokių pretenzijų atsakovei dėl sutarties vykdymo terminų bei atliktų darbų kokybės nereiškė. Sprendžiant iš pateikto šalių susirašinėjimo, būtent ieškovė nesilaikė sutarties sąlygų, t.y. laiku neatsiskaitė už atliktus darbus, pažeidė esminę sutarties sąlygą atsiskaityti su atsakove. Atsakovė 2018 m. vasario 22 d. sudarė pavedimo sutartį Nr.2018/02/22-01, kuria pavedė skolų išieškojimo kompanijai UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“ išieškoti iš ieškovės skolą ikiteisminiu būdu. UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“ ieškovei 2018 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl skolos, kilusios iš sutarties ir jos pagrindu pasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų bei PVM sąskaitų-faktūrų padengimo. Atsakovė 2018 m. vasario 23 d. gavo ieškovės pretenziją, kaip atsakymą į UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“ siųstą ieškovei pranešimą dėl prievolės įvykdymo. Pretenzija buvo surašyta neaiškiai, joje nebuvo detalių argumentų, kaip konkrečiai atlikti darbai neatitiko ieškovės nurodymų ir reikalavimų. Atsakovės teigimu, ieškinyje nekonkretizuota kokie darbai atlikti nekokybiškai ir nedetalizuoti jų trūkumai; atsakovė atliko darbus pagal ieškovės reikalavimus, išsakytus elektroninės komunikacijos būdu ir pagal ieškovės ir atsakovės 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą sutarties vykdymo etapų priedą prie pagrindinės sutarties, todėl atsakomybę už neva nekokybiškai atliktus darbus turi prisiimti pati ieškovė. Atsakovė paaiškino, kad pagal sutartį autorinės teisės yra perduodamos be jokių išlygų ir be papildomo mokesčio po to, kai yra atsiskaityta už atliktus darbus. Kadangi ieškovė savo prievolės atsiskaityti su atsakove neįvykdė iki šiol, tai teisės į kūrinį negali būti jai perduotos. Atsakovė, pasisakydama dėl restitucijos taikymo, laikosi nuomonės, kad jokio teisinio pagrindo taikyti restituciją nėra, kadangi sandoris tarp šalių nėra pripažintas negaliojančiu.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į ieškinį ir kituose atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 3 d. ieškovė UAB „Visual & Softworks“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „Innospark“ (vykdytoja) sudarė sutartį Nr. 03/04/2017-03, pagal kurią vykdytoja (atsakovė) įsipareigojo užsakovei (ieškovei) sukurti Mitybos įpročių formavimo žaidimo dizainą (toliau – kūrinys) ir perduoti užsakovei (ieškovei) autorių turtines teises į kūrinį, o užsakovė (ieškovė) įsipareigojo sumokėti vykdytojai (atsakovei) atlyginimą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1. punktas). Sutarties 1.2. punkte šalys susitarė, kad kūrinys turi atitikti reikalavimus, įvardintus paslaugos techninėje specifikacijoje Priede Nr. 1. Remiantis sutarties 4 punktu, vykdytoja įsipareigojo užtikrinti, kad kūrinys bus originalus ir nepažeis jokių tretiesiems asmenims priklausančių turtinių ar asmeninių neturtinių teisių. Tuo tarpu užsakovė įsipareigojo suteikti vykdytojai visą turimą informaciją, būtiną sutarčiai įvykdyti; laiku pateikti visą turimą medžiagą, reikalingą sutarties vykdymui (sutarties 3.1., 3.2. punktai). Sutarties 6.1. punkte šalys susitarė, kad vykdytoja išimtinai ir visam laikui (neterminuotai) perduoda užsakovei visas autorių turtines ir neturtines teises į kūrinį ir jo atskiras dalis Lietuvos Respublikos ir visų kitų valstybių teritorijose, taip pat nuosavybės teises į materialųjį objektą, kuriuo kūrinys išreikštas (turtines teises), įskaitant, bet neapsiribojant teises, numatytas sutarties 6.1.1.-6.1.5. punktuose (el. b. l. 8). 2017 m. balandžio 3 d. sudarytame sutarties priede Nr. 1 – techninėje specifikacijoje šalys susitarė, kad mitybos įpročių formavimo žaidimo dizaino elementus sudaro: 1) žaidimo stilistikos sukūrimas; 2) žaidimo dėžutės formos, informacijos pateikimo ir grafinio dizaino sukūrimas; 3) dvipusės žaidimo lentos dizainas, medžiagų parinkimas, lentos dydis – 35/50 cm (dydis pritaikytas vyresnio amžiaus žmonių, silpnaregių ir kt. Neįgaliųjų grupių poreikiams); 4) 3D žaidėjų figūrėlių maketas ir medžiagų bei gamybos technologijos parinkimas, 8 vnt., dizaino vizualizavimas 3D formate; 5) pagalbinių žaidimo elementų dizainas (smėlio laikrodis, kauliukai ar pan.) medžiagų parinkimas, vizualizavimas 3D formate; 6) žaidimo kortos (nuo 80 vnt. iliustracijų ir apipavidalinimo sukūrimas); 7) vizualizuota ir lengvai suprantama (jaunesnio amžiaus vaikams ar specialiuosius poreikius turintiems žaidėjams) instrukcijų knygelė; 8) dizaino vizualizavimas, paruošimas gamybai (el. b. l. 9). 2017 m. gruodžio 21 d. šalys sudarė sutarties pakeitimą, kuriuo pakeitė sudarytą priedą Nr. 1 – techninę specifikaciją išdėstė taip: 1) nepakeitė; 2) nepakeitė; 3) nepakeitė; 4) iki 80 vnt. 3D figūrėlių maketas ir medžiagų bei gamybos technologijos parinkimas, dizaino vizualizavimas 3D formate; 5) pagalbinių žaidimo elementų dizainas, medžiagų parinkimas, vizualizavimas 3D formate, žaidimo kauliuko (kubo) su skirtingų spalvų briaunomis dizainas ir medžiagos parinkimas; 6) žaidimo kortų su užduotimis (nuo 84 vnt., 6 spalvinių variantų), iliustracijų ir apipavidalinimo sukūrimas; 7) nepakeista; 8) panaikintas (el. b. l. 10). 2017 m. gruodžio 21 d. šalys pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, pagal kurį vykdytoja (atsakovė) perdavė užsakovei (ieškovei), o užsakovė (ieškovė) priėmė šiuos darbus: žaidimo stilistikos sukūrimą, žaidimo kortas su užduotimis (nuo 84 vnt., 6 spalvinių variantų), iliustracijų ir apipavidalinimo sukūrimą; užsakovė patvirtino, kad neturi vykdytojai pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės, už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti vykdytojai 8 737,65 Eur (el. b. l. 11). Šiai sumai atsakovė 2017 m. gruodžio 21 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą, kurią ieškovė 2017 m. gruodžio 27 d. apmokėjo (el. b. l. 12, 13). Šalys 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 8 d. pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktus Nr. 2 ir Nr. 3, pagal kuriuos vykdytoja (atsakovė) perdavė užsakovei (ieškovei), o užsakovė (ieškovė) priėmė likusius darbus (kūrinio elementus), jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės taip pat vykdytojai nepareiškė (el. b. l. 199).

8. Bylos nagrinėjimo metu kilus klausimus dėl vykdytojos sukurto kūrinio atitikties originalumo reikalavimui, teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi byloje buvo paskirta ir atlikta kūrinio dizaino originalumo nustatymo ekspertizė. Pirminę ekspertizę atlikęs ekspertas Marius Bartkus pateikė išvadas, kad: 1) žaidimo dizainas, kurį sukūrė atsakovė, nėra originalus; 2) žaidimo dizainas, kaip visuma, nėra originalus kūrybinės veiklos rezultatas; 3) atskiri žaidimo dizaino elementai daugumoje atvejų nėra originalūs (bylos popierinio priedo l. 7-17). Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo paskirta ir atlikta pakartotinė kūrinio dizaino originalumo nustatymo ekspertizė. Atlikus pakartotinę ekspertizę, ekspertė Miglė Kibildienė pateikė priešingas pirminėje ekspertizėje pateiktoms išvadoms išvadas, kad atsakovės sukurto kūrinio ir atskirų jo sudedamųjų dalių dizainas gali būti laikytinas originaliu; atskirų kūrinio dalių dizainas nėra originalaus dizaino, tačiau šios dalys nėra dominuojančios/pagrindinės kūrinyje, atlieka pagalbinę funkciją, todėl turėtų būti vertintinos kaip bendros visumos dalis (bylos popierinio priedo l. 33-34, 38-47). Pateikti ekspertizės aktai priimti, prijungti prie bylos kaip tinkami įrodymai, kurie vertinami kitų byloje esančių įrodymų viseto kontekste (CPK 92, 65 straipsniai).

9. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovės atlikti darbai yra su trūkumais, nėra originalūs, nukopijuoti, kas, ieškovės nuomone, turėtų būti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą sutartį nutraukti. Pažymėtina, kad laikydamasi tokios pozicijos ieškovė nekonkretizavo, kokie konkretūs atsakovės darbai, kokie kūrinio elementai buvo atlikti netinkamai. Atsakovė laikėsi priešingos pozicijos, kad pagal sutartį sukurtas kūrinys atitinka sutarties reikalavimus, yra originalus.

10. Būtinoji sąlyga kūriniui autorių teisių objektu pripažinti – kūrinio originalumas (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 2 straipsnio 29 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Atitinkamas kūrinys laikytinas originaliu, kaip originalumas turi būti suprantamas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, jeigu toks kūrinys yra asmens individualios kūrybinės veiklos rezultatas, kuriame atsispindi jo (autoriaus) subjektyvus (emocinis, vertybinis ar kitoks) ryšys su pačiu kūriniu. Kūriniui, kaip autorių teisių objektui, nėra keliamas konkretus originalumo laipsnis. Be to, kūriniui, kaip tokiam, nėra keliami ir konkretūs meninės vertės, išraiškos būdo bei formos reikalavimai (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, 4 straipsnio 1 dalis).

11. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalį kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis).

12. Originalumo samprata yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas, kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato kriterijus, leidžiančius vieną darbo rezultatą laikyti originaliu, o kitą – ne. Taikomosios dailės kūriniams nėra keliamas meniškumo reikalavimas, subjektyvusis originalumo reikalavimas, tačiau būtina, kad kūrinys būtų savarankiškos kūrybinės veiklos rezultatas, turintis savitumo.

13. Taigi, tam, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: objektyvaus originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos.

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės sukurtas kūrinys atitinka sutartyje nustatytus reikalavimus, t. y. originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos kriterijus, jo dizainas, kaip visuma, gali būti laikomas originaliu, nors atskiros sudedamosios dalys ir nėra originalaus dizaino arba yra originalios tik iš dalies. Padarydamas tokią išvadą teismas kitų byloje esančių įrodymų kontekste remiasi pakartotinę ekspertizę atlikusios ekspertės išvadomis, kurios yra nuoseklios, padarytos tinkamai įvertinus visus kūrinio elementus, jo atskiras dalis. Ekspertė Miglė Kibildienė turi reikiamų žinių atlikti kūrinio originalumo nustatymo ekspertizę. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti dėl šios ekspertės šališkumo.

15. Pažymėtina, kad net ir nustačius, jog atsakovės kūrinio dizaine buvo panaudota dalis trečiųjų asmenų dizaino elementų (neoriginalių), tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog sukurto kūrinio, kaip visumos, dizainas nėra originalus. Teismas pasisakydamas dėl šių ieškovės argumentų pažymi, kad ATGTĮ įtvirtintas dalies kūrinio kopijavimo draudimas negali būti aiškinamas kaip draudžiantis kitam asmeniui naudoti tuos kūrinio, kaip visumos, elementus, kurie patys savaime nėra autorių teisių saugomi objektai. Neteisėtu dalies kūrinio kopijavimu gali būti pripažinti tik tie atvejai, kai nukopijuota kūrinio dalis pati savaime yra originali ir gali būti aiškiai priskirta konkrečiam kūriniui. Priešingas aiškinimas nepagrįstai apribotų trečiųjų asmenų teises naudotis autorių teisių nesaugomais objektais, jei šie objektai buvo panaudoti kito asmens kūrinyje, kuris, kaip visuma, atitinka originalumo kriterijų. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė, kūrinyje panaudodama atitinkamų trečiųjų asmenų sukurtus kūrinio elementus (paveikslėlius), turėjo ir turi tam atlikti atitinkamas licencijas iš www.shutterstock.com, www.clipartxtras.com ir kitų elektroninių paveikslėlių parduotuvių, kurios suteikia jai teisę naudoti trečiųjų asmenų sukurtus paveikslėlius kuriant naujo kūrinio dizainą (el. b. l. 66-69, 151-156).

16. Teismo vertinimu, byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 14 d. antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepagrindžia nei atsakovės sukurto kūrinio neoriginalumo, nei ieškovės aplinkybių, jog sukurtas kūrinys nėra pritaikytas specialiuosius poreikius turintiems asmenims. Šiame dokumente vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuota procedūra, kaip protinę negalią turintiems asmenims su specialiaisiais poreikiais buvo pasiūlyta atpažinti sveiką maistą pagal atsakovės sukurtą žaidimą (el. b. l. 14-17). Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis buvo atrinkti tyrime dalyvavę asmenys, ar jie turi specialiuosius poreikius ir kokius, ar iki tyrimo minėti asmenys nebuvo susipažinę su atsakovės sukurtu žaidimu ir pan. Taigi, vien tai, kad neaiškiomis aplinkybėmis atrinki tyrimo dalyviai atpažino 17 elementų, dalinai atpažino 18 elementų ir neatpažino 38 elementų, nesudaro pagrindo vertinti atsakovės sukurto kūrinio kaip neatitinkančio originalumo reikalavimo, ar kaip neatitinkančio sutarties sąlygų, kurios pasirašant sutartį buvo aiškiai aptartos bei sutarties vykdymo metu nebuvo pakeistos (išskyrus techninės specifikacijos reikalavimų).

17. Byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis patvirtina, kad atsakovė, kurdama kūrinį, teikė ieškovei išsamius duomenis apie atskirus kūrinio elementus, jų dizainą, atitinkamų darbų atlikimo terminus ir pan., tačiau ieškovė neteikė atsakovei jokių pastabų dėl atitinkamų kūrinio elementų, jų skaičiaus, papildomos informacijos, būtinos kūrinio dizaino kūrimui, nors sutartyje tokia pareiga ieškovei, kaip užsakovei, ir buvo numatyta (el. b. l. 76-83). Teismo vertinimu, šalių bendradarbiavimo trūkumas apsunkino sutarties įgyvendinimą bei galėjo turėti įtakos tam, kad buvo sukurtas originalumo kriterijų atitinkantis kūrinys, bet faktiškai dėl aiškiai neapibrėžtų priežasčių ieškovei netinkantis.

18. Byloje esantys duomenys iš Lietuvos verslo paramos agentūros patvirtina, kad ieškovės atsiskaitymas už įgyvendintą projektą “Mitybos įpročių formavimo žaidimo dizaino kūrimas” buvo vykdytas pagal kelių ūkio subjektų pateiktus išlaidų pagrindimo dokumentus, tame tarpe ir UAB “Innospark” (el. b. l. 200). UAB “SINTESI CONSULTING” 2019 m. sausio 77 d. atsakyme taip pat patvirtintas faktas, kad ieškovė, įgyvendindama minėtą projektą, pateikė UAB „Innospark“ sąskaitą INSP Nr. 591 (el. b. t. 2, l. 30). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės vykdytas projektas baigtas, tinkamai įvykdytas, jo įgyvendinimui buvo panaudotas atsakovės sukurtas kūrinys, kuris kompetentingų institucijų taip pat buvo pripažintas kaip originalus.

19. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, pagal priėmimo-perdavimo aktus priėmusi atsakovės sukurtą kūrinį, atskirus jo elementus, bei įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepareiškusi atsakovei prieštaravimų dėl atsakovės atliktų darbų kokybės, neįrodė, kad atsakovės sukurtas kūrinys neatitinka originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos kriterijų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė pažeidė esmines sutarties sąlygas. Kadangi ieškovė neįrodė, kad buvo pažeistos jos nurodomos teisės, todėl nėra pagrindo ieškovės materialiniams subjektiniams reikalavimams, kurie pareikšti šioms teisėms apginti, tenkinti.

20. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė prašydama nutraukti sutartį, prašo anuliuoti tik vieną iš trijų šalių pasirašytų darbų priėmimo-perdavimų aktų, kas faktiškai nėra įmanoma, nes ginčijamas viso kūrinio (visų sudedamųjų elementų) dizaino originalumas.

21. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl dėl jų nepasisako.

22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė patyrė 3 672,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 311,61 Eur advokato atstovavimo išlaidos ir 361,00 Eur kitos būtinos išlaidos. Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinantys įrodymai pateikti į bylą. Atmetus ieškinį, šias bylinėjimosi išlaidas atsakovei turi atlyginti ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visual & Softworks“ (juridinio asmens kodas 302827044) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Innospark“ (juridinio asmens kodas 302807771) 3 672,61 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė