- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- ATP-339-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00271-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Kauno apskr. VPK KPV AVS) viršininko apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 2 d., 12.32 val., vairuodamas automobilį „Porshe Panamera 4S“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, (duomenys neskelbtini) km (kairė pusė), esant nustatytam leistinam 110 kilometrų per valandą greičiui, važiavo 177 kilometrų per valandą greičiu. Leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 67 kilometrais per valandą, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 139 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno apskr. VPK KPV AVS viršininkas prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimą ir D. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirti – 1300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
Skunde nurodo, kad su Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu nesutinka, nes mano, kad teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir dėl to pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį D. S. paskyrė per švelnią nuobaudą. Teismas nutarė taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį atsižvelgdamas į tai, jog pažeidimas padarytas saugiomis eismo sąlygomis (automagistralėje), pažeidėjas pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Apelianto nuomone, tai, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus pažeidimo padarymo metu D. S. neturėjo galiojančių nuobaudų, o kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailisi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant darbines funkcijas nėra išimtinės aplinkybės, suteikiančios galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį skirti švelnesnę nei minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Mano, kad D. S. švelnesnės nei įstatyme numatytos nuobaudos skyrimas prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, taip pat teisingumo ir proporcingumo principams. Byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl galimybės pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Pažymi, kad D. S. yra nuolat traukiamas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, praeityje taip pat baustas už analogiškus nusižengimus, t. y. už greičio viršijimą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad už tokį teisės pažeidimą baudžiamas 7 kartą ir kaskart pažeidžiant ATPK 124 straipsnio normas, neleistino greičio rodiklis buvo didelis: 2008 m. gegužės 19 d. daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą; 2009 m. balandžio 22 d. daugiau kaip 10, be ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą; 2011 m. lapkričio 6 d. daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą; 2012 m. sausio 15 d. daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą; 2012 m. lapkričio 13 d. daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą; 2013 m. sausio 30 d. daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą. Tarp minėtų D. S. padarytų KET pažeidimų, susijusių su greičio viršijimu, išskirtini atvejai, kai jis leistiną greitį viršijo miesto ribose, t. y. savo priešingu teisei pavojingu veikimu jis kėlė grėsmę ne tik eismo, bet ir jo dalyvių saugumui, viešai tvarkai. Kaip antai 2012 m. lapkričio 8 d. vairuodamas automobilį ir artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš ją kai ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė sustojo praleisti į pėsčiųjų perėją įėjusio pėsčiojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo ėjusio jo važiavimo krypties eismo juostoje ir jo nepraleido, tuo pat metu viršydamas leistiną greitį daugiau kaip 30, be ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą. Taip pat pažymėtini tokie D. S. KET pažeidimai kaip transporto priemonės vairavimas naudojantis mobilaus ryšio telefonu, už kuriuos jis baustas 5 kartus. Per visą teisės vairuoti transporto priemones turėjimo laiką, D. S. už KET pažeidimus baustas 16 kartų, tai apelianto vertinimu, suponuoja išvadą, jog D. S. yra potencialus teisės pažeidėjas.
Mano, kad šiuo atveju ne D. S. prisipažinimas ir deklaruojamas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, kaip konstatavo nutarime apylinkės teismas, bet pats pažeidimo pobūdis ir pažeidėjo požiūris į jį ir nuobaudą turi įtakos sprendžiant klausimą dėl ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo jo atžvilgiu. Apelianto vertinimu, sistemingas D. S. KET pažeidinėjimas liudija apie jo požiūrį į atsakomybę ir jo, kaip eismo dalyvio – vairuotojo, vienos iš pareigų akivaizdų ignoravimą, o būtent, kad vairuotojas kelyje visada turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudarytų kliūčių jų eismui (KET 28 punktas). Be to, toks D. S. teisei priešingas sistemingas veikimas leidžia prieiti prie išvados, kad jo atžvilgiu ATPK 20 straipsnyje įstatymų leidėjo įtvirtinti tikslai neįgyvendinami ir pažeidėjo neauklėja ateityje nenusižengti. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai individualizavo nuobaudą, t. y. neatsižvelgė į D. S. charakterizuojančių duomenų visumą ir nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pažeidimo pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams kelia administracinis teisės pažeidimas. Pažymi, jog remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos 2014 m. kovo 7 d. atliktais statistiniais vertinimais Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos apskrityse užfiksuota daugiausiai eismo įvykių, o eismo įvykių kaltininkais dažniausiai tampa vairuotojai. Aplinkybė, kad saugios eismo sąlygos yra būtent automagistralėje dienos metu, vertintina abejotinai. Eismas dienos metu šiuose kelio ruožuose intensyvus. Įstatymų leidėjas įvertindamas eismo bei jo dalyvių saugumą ir kitas tam reikšmingas aplinkybes, nustatė didesnį nei kituose Lietuvos tarpmiestiniuose keliuose greitį peržengdamas 90 kilometrų per valandą greičio ribą. Tačiau įtvirtindamas greičio ribą, įstatymų leidėjas apeliuoja į tai, jog leistino greičio nepaisymas ir jo viršijimas yra nesaugus, taigi kelia grėsmę eismui ir jo dalyviams, pažeidžia viešą tvarką. D. S. ignoruodamas įstatymo imperatyvias normas, šiurkščiai jas pažeidė, t. y. leistiną greitį viršijo net 67 kilometrais per valandą.
Apelianto nuomone, D. S. neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo nesustabdė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). D. S. padarytas administracinės teisės pažeidimas yra šiurkštus. Individualizuojant nuobaudą, reikalinga atsižvelgti ir preciziškai įvertinti D. S. asmenybę jo užimamų pareigų kontekste. Pažymi, kad D. S. yra advokatas, (duomenys neskelbtini) Respublikos Garbės Generalinis konsulas Vilniuje. Viena iš jo kaip Garbės konsulo pareigų – reprezentuoti šalį, paskyrusią jį garbės konsulu. Užimamos pareigos ne tik suteikia D. S. privilegijų, bet ir įpareigoja. Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekso, priimto 1988 m. spalio 28 d. CCBE plenarinėje sesijoje, vėliau keisto 1998 m. lapkričio 28 d. ir 2002 m. gruodžio 6 d. CCBE plenarinėse sesijose, preambulėje advokato vaidmuo visuomenėje, pagrįstoje pagarba teisinei valstybei, apibrėžiamas kaip ypatingas. Jo pareigos nesibaigia sąžiningu įstatymais nedraudžiamų nurodymų vykdymu. Advokatas turi tarnauti teisingumo interesams ir tiems, kurių teises ir laisves jam patikėta įgyvendinti ir ginti, ir jo pareiga yra ne tik vesti savo kliento bylą. Advokato funkcijos sukuria jam daugybę teisinio ir moralinio pobūdžio įpareigojimų visuomenei, kuriai laisvos ir nepriklausomos profesijos, įpareigojančios laikytis profesinių taisyklių, buvimas yra esminė žmogaus teisių ir kitų interesų apsaugos valstybėje ir visuomenėje priemonė. Bet kokia teisei priešinga veika, vykdant savo darbines funkcijas, neatleidžia asmens nuo atsakomybės. O advokatas neturi priimti kliento nurodymų, jeigu, atsižvelgdamas į kito darbo apimtis, negali jų įvykdyti laiku. Pasak apelianto, reziumuojant tai, darytina išvada, jog D. S. pareigos daugiau nei vienoje darbovietėje, įtemptas darbo grafikas, darbas skirtinguose Lietuvos miestuose, nėra ta priežastis, kuria būtų galima grįsti švelnesnės nei įstatymo numatytos jam nuobaudos skyrimą, nes kiekvienam privalu laikytis įstatyme nustatytų draudimų. Advokatas, būdamas teisinės sistemos dalis, ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir pats ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą. Advokatas, pažeidęs imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, negali teisintis nei įstatymo ar profesinės etikos taisyklių nežinojimu, nei nepakankamu įstatymo detalumu. Įstatymo ir profesinės etikos taisyklių nuostatas advokatas privalo žinoti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos advokatų taryba, byla Nr. 3K-3-584/1999).
Apelianto manymu, teismas D. S. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskyrė per švelnią nuobaudą, kadangi akivaizdu, jog iš praeityje taikytų poveikio priemonių (nuobaudų) už padarytus administracinės teisės pažeidimus jis nepasimokė ir sprendimo - nenusižengti ateityje - nepriėmė. Taikant prevencines priemones įstatymas visuomenės interesą iškelia aukščiau. Pažeidėjo nubaudimas yra viena iš priemonių, kuria siekiama nepriekaištingo teisės aktų laikymosi, visuomenės teisės į saugią aplinką užtikrinimo, o D. S., kaip teisinės bendruomenės nario, valstybę reprezentuojančio asmens atveju bet koks teisei priešingas jo veikimas neturėtų būti toleruojamas. Mano, kad švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimas neturėtų būti grindžiamas ir vertinamas išskirtinai teigiamai jo užimamų pareigų kontekste. Tačiau sistemingas asmens veikimas prieš įstatymą, visuomenėje priimtų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintų normų pažeidinėjimas apeliuoja į tai, jog vien minimalios nuobaudos skyrimas jau neįgyvendina įstatyme įtvirtintų nuobaudos tikslų ir neauklėja. Todėl mano, kad teismas, vertindamas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone individualizuodamas nuobaudos dydį D. S. turėtų skirti įstatyme numatytą nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
2014 m. birželio 20 d. Šiaulių apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. prašymas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jam nebuvo suteikta teisė susipažinti su apeliaciniu skundu, negalėjo pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą, t.y. tokiu būdu dalyvauti apeliaciniame procese.
ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisme gautas likus 2 darbo dienoms iki paskirtos bylos nagrinėjimo dienos, todėl nėra galimybių teismui tinkamai pranešti šalims apie teismo posėdį, dėl šių priežasčių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas. Teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pats būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, turi pareigą elgtis apdariai – domėtis jam rūpimu sprendimu, kas šiuo atveju reiškia, kad D. S. žinodamas, kad buvo pateiktas apeliacinis skundas, kad buvo sprendžiamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, į atskirąjį skundą pateikdamas atsiliepimą, turėjo teisę susipažinti su apeliaciniu skundu, pateikti atsiliepimus, tačiau tokiomis teisėmis nepasinaudojo.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad D. S. už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu skirta 1300 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas skirdamas D. S. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad pažeidimas padarytas saugiomis eismo sąlygomis, t. y. pažeidimas padarytas automagistralėje, kur eismas tokiu metu laiku nėra intensyvus, kad D. S. suprato padaryto pažeidimo pavojingumą, padarė išvadas ir remdamasis šiomis aplinkybėmis padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 124 straipsnyje numatyta atsakomybė už greičio viršijimą, šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, ar aplinkybių rodančių, kad paskirta nuobauda būtų neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad D. S. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Tai, kad D. S. viršijo nustatytą greitį net 67 kilometrais per valandą, kad D. S. praeityje daug kartų baustas už greičio viršijimą ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, rodo D. S. absoliučiai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą, galinčias kilti neatstatomas pasekmes, todėl daroma išvada, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė realų ir itin didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, dėl ko galėjo kilti itin skaudžių padarinių, ir tai leidžia teigti, jog pagal savo pobūdį D. S. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad D. S. praeityje už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 17 kartų, kad pažeidimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to kai pasibaigė nuobaudos galiojimas už greičio viršijimą tame pačiame kelyje, daro išvadą, kad D. S. yra nedrausmingas vairuotojas, kad jam skirtos nuobaudos turi tik trumpalaikį poveikį, todėl iš esmės nepasiekia joms keliamų tikslų. Aukštesnysis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pažeidimas buvo padarytas saugiomis sąlygomis, nes įstatymų leidėjas automagistralėje nustatė didesnį leistiną greitį nei kituose užmiesčio keliuose tik įvertinęs visumą aplinkybių, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiame kelyje taip pat nuolat įvyksta eismo įvykių, kuriuose žūsta ar yra sužalojami žmonės. Be to nėra pagrindo teigti, kad pažeidimo dieną – 2014 m. kovo 2 d. 12.32 val. eismas automagistralėje nebuvo intensyvus, dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad greičio viršijimas automagistralėje buvo saugus. Tai, kad D. S. yra praktikuojantis advokatas, vadovaujantysis advokatų kontoros partneris, (duomenys neskelbtini) mokslininkas, (duomenys neskelbtini) Respublikos Garbės Generalinis konsulas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra itin svarbi profesinei ir akademinei veiklai vykdyti, nelaikytinos ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Tai, kad D. S. rūpinasi sūnumi, jo nuvežimu į mokyklą, laisvalaikiu ir pan. taip pat nelaikytina ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis, kadangi tokiomis aplinkybėmis teismų praktikoje nepripažįstami nepatogumai patiriami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad D. S. už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas keičiamas. Teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nuobaudų tikslai bus pasiekti D. S. paskiriant ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos sankcijos vidurkį atitinkančią papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsnio 2 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimą pakeisti:
panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymą ir D. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.