Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-26 · Byla Nr. ATP-197-290/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-859-443/2011Nutartis · 2011-11-15Marijampolės apylinkės teismas
  2. ATP-197-290/2012Nutartis · 2012-03-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
ATP-197-290/2012
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00653-2011-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-197-290/2012Proceso Nr. 4-40-3-00653-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.,79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šakiuose, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) patrulis 2011-11-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 5 d. apie 21 val. Vasario 16-osios gatvėje, Šakiuose vairavo nuosavą automobilį „Mazda MX-6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,46 promilių.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. nutarimu pripažino M. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir skyrė jam 2500 Lt. baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

M. M. skundu prašo rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog nutartis yra nepagrįsta, apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra subjektyvios. Nurodo, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Apeliantas teigia, kad nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Teisme policijos pareigūnai R. K., G. B. ir A. V. nurodė, kad jis sėdėjo automobilyje, kuris stovėjo ir nejudėjo. Tačiau teismas rėmėsi liudytojo S. S. parodymais, kurie yra prieštaringi, nelogiški, jais remtis teismas negalėjo, nes jis, turėdamas psichinių trūkumų, nesugebėjo teisingai suvokti turinčių reikšmes bylai aplinkybių ir duoti teisingų parodymų. Teismas, neįvertinęs šio liudytojo psichikos būklės, tikėjo jo parodymais ir laikė įrodymu. Policijos pareigūnas, pažeisdamas instrukciją, parodymų nefiksavo, įrašų nedarė, kas neleidžia patikrinti duomenų rinkimo teisingumo ir objektyvumo. Apeliantas nurodo, kad protokolas dėl ATPK 126 str. 4 d. pažeidimo jam buvo rašomas dar neišsiblaivius, policijos pareigūnas nesuteikė galimybės ir laiko pasiruošti gynybai, pareigūnas, pasinaudodamas profesionalumu, pasielgė neteisingai ir nesąžiningai jo atžvilgiu, apkaltindamas sunkaus administracinio pažeidimo padarymu, o jis save apkalbėjo nesuprasdamas automobilio vairavimo sąvokos, ir tuo klausimu suformuotos LVAT praktikos. Teismų praktika patvirtina, kad ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą logiškumą atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus, galima tinkamai įvertinti ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti. Teismas, savo priimtame nutarime, tiktai konstatavo, kad yra prieštaraujančių vienų kitiems liudytojų ir jo parodymų, bet jų neanalizavo, nevertino ir kuriais rėmėsi ir kurias aplinkybes grindė, nepasisakė. Prašo atsižvelgti į tai, kad darbe charakterizuojamas teigiamai, neteistas ir nebaustas administracine tvarka.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir kad jo veika kvalifikuota tinkamai.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su apelianto dėstomais teiginiais nesutinka ir pripažįsta, kad jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis.

Teismas visiškai pagrįstai pažeidėjo M. M. teisme duotų parodymų nelaikė teisingais, o jo išsakytą įvykio versiją vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. Pasak M. M., jis, atvykęs į aikštelę prie kavinės, pasistatė automobilį, kuris nuriedėjo ir atsitrenkė į sieną, jis išlipo iš jo ir, palikęs užvedimo raktelius spynelėje, nuėjo į kavinę. Šios aplinkybės, suprantama, nėra pažeidėjo kaltės įrodymas, tačiau tai, jog, kaip reikia suprasti, į aikštelę M. M. atvyko blaivus, toks asmens elgesys savo turto atžvilgiu mažų mažiausiai atrodo keistas. Be to, M. M. nurodyta aplinkybė, jog prie tvorelės yra nuolydis, dėl ko automobilis pats savaime ir nuriedėjo, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Prie apeliacinio skundo pareiktos aikštelės fotonuotraukos ( b.l. 51) šio fakto nepatvirtina, atvirkščiai – iš nuotraukose užfiksuotų automobilių, vertinant vizualiai, galima daryti prielaidą, kad prie sienelės yra ne nuolydis, o pakilimas, be to, šios nuotraukos įrodomosios galios neturi ir dėl to, jog jos darytos aikštelėje jau esant sniego dangai, o įvykusio metu sniego ant asfalto nebuvo ( b.l. 9,10). Taip pat kritiškai vertintinas ir M. M. paaiškinimas dėl jo prisipažinimo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliantas teigia, jog, rašydamas paaiškinimą, jis dar nebuvo blaivus ir negalėjo suvokti savo veiksmų, nors tuo pačiu aiškina, kad raktelio buvimą užvedimo spynelėje jis suprato kaip vairavimą ir todėl prisipažino padaręs inkriminuotą pažeidimą.

Liudytojas R. K. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas M. M. buvo surašytas jam išblaivėjus, kad jis pats parašė paaiškinimą, kuriame prisipažino, jog vairavo neblaivus. Netikėti šio liudytojo parodymais teismui nebuvo pagrindo, nes iš M. M. paaiškinimo matyti, kad jis savo ranka, aiškia rašysena, logiškai išdėstė savo veiksmų eigą, ir ši aplinkybė duoda pagrindą teigti M. M. paaiškinimo rašymo metu nebuvus tiek neblaiviam, kad negalėtų suvokti savo rašyto paaiškinimo turinio. Taigi, paties pažeidėjo iškelta versija, jog jis paaiškinimą rašė dar būdamas girtas, kad rašė tai, ką diktavo pareigūnas, kad buvo apgautas, vėlgi nėra pagrindo tikėti dėl paties M. M. parodymų prieštaringumo ir nenuoseklumo, bei dėl tokių jo parodymų prieštaravimo kitiems bylos duomenimis.

Teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti liudytojo S. S. parodymais, nes jo parodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs. Paaiškinime jis parodė, kad matė neblaivų vyrą, įsėdantį į automobilį ir bandantį jį užvesti, tačiau bekuriant, automobilis atsitrenkė į aikštelės sieną. Teisme jis davė analogiškus parodymus, taip pat teigdamas, kad nematė, ar vyras vairavo automobilį, tačiau tik girdėjo užvedamo automobilio garsą. Taigi, aptartų duomenų visuma neginčijamai patvirtina, kad M. M., būdamas neblaivus, sėdo į automobilį, jį užvedė ir važiavo, tačiau nesuvaldęs atsitrenkė į sienelę.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn asmuo patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota teisingai, kad jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Jurgis Kiškis