- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-01
- Bylos Nr.
- I-634-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rūta Miliuvienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Advokatai
- Aleksandras Sizovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Rūtos Miliuvienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui P. M., jo atstovui advokatui Aleksandrui Sizovui, Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų atstovei Donatai Krugelytei, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovams Vilniaus 2 – iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
P. M. patikslintu skundu (b. l. 3-4) prašo panaikinti Vilniaus 2 - ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą pervesti jį 6 mėnesiams iš paprastosios grupės į drausminę grupę ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-1256 bei grąžinti pareiškėją į paprastąją grupę.
Paaiškino, kad Vilniaus 2 - ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarime nurodyta, jog jis kurstė kitus nuteistuosius prieš nuteistąjį R. D., naudojo psichinį smurtą bei pažeidė bausmės atlikimo reikalavimus. Tuo tarpu Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendime nurodyta, jog prieš R. D. tik naudojo psichinį smurtą ir grasino su juo fiziškai susidoroti. Tokia dviprasmybė, pareiškėjo teigimu, pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXIV skyriuje įtvirtintas nuostatas, kuriose numatyta, kad kiekvienas nuteistasis, prieš baudžiant jį, turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta.
Įvykis Vilniaus 2 - uose pataisos namuose buvo ištirtas per labai trumpą laikotarpį – per 24 valandas. Mano, jog per minėtą laiką tinkamai ir visapusiškai ištirti faktines įvykio aplinkybes yra neįmanoma. Jo atžvilgiu priimtas sprendimas yra skubotas, šališkas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Tyrimą atliko Vilniaus 2 - ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) R. U.. Tyrimo metu minėtas pareigūnas buvo šališkas jo atžvilgiu. Nuo pat tyrimo pradžios jis visomis priemonėmis ir būdais stengėsi apkaltinti pareiškėją dėl savo asmeninių ambicijų, tikslu sutrukdyti siekti išėjimo anksčiau laiko į laisvę. Pareigūnas buvo šališkas ir dėl to, nes dar iki minėto įvykio atsisakė vykdyti jo neteisėtus reikalavimus bei bendradarbiauti dėl jo savanaudiškų paskatų. Pareigūnas iki šiol pyksta, nes prieš jį liudijo teisme dėl P. M. įvykdyto sunkaus nusikaltimo. Dėl šios priežasties R. U. buvo priverstas palikti užimamas pareigas Vilniaus miesto kalėjime bei pakeisti darbovietę.
Konfliktuoti su R. D. neturėjo jokio pagrindo ir tikslo. Jų tarpusavio santykiai visada buvo normalūs, nekonfliktiški. Tai gali patvirtinti ne tik kiti nuteistieji, bet ir pats R. D..
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-41).
Paaiškino, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas Vilniaus 2 - ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) A. V. ir Ž. Z. tarnybinis pranešimas Nr. 35-20, kuriame teigiama, jog 2006 m. rugpjūčio 23 d. apie 4 val. 20 min. buvo gautas pranešimas iš KPP-4, kad antrame lokaliniame sektoriuje, tualete, vyksta muštynės. Nubėgus patikrinti tualete nieko nebuvo, tik ant koridoriaus grindų buvo žymūs kraujo pėdsakai. Kraujo žymės vedė į 02-30-17 gyvenamąją sekciją. Sekcijoje buvo aptiktas R. D. su kirstine kraujuojančia žaizda galvoje. Dėl tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių Vidaus tyrimų tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį tyrimą. Atliekant tarnybinį tyrimą dėl R. D. sužalojimo, buvo nustatyta, kad P. M. naudojo R. D. atžvilgiu psichinį smurtą. Tarnybinio tyrimo metu antro lokalinio sektoriaus nuteistieji paaiškino, kad prieš kelias dienas (tikslios dienos nuteistieji neatsimena) P. M. pareikalavo iš R. D., kad šis atsisakytų bausmę atlikinėti nuteistųjų antrame lokaliniame sektoriuje. Jam atsisakius paklusti, P. M. pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu, t. y. sumušti. Antro lokalinio sektoriaus nuteistieji taip pat paaiškino, kad P. M. po šio įvykio nuolat kursto kitus nuteistuosius sumušti R. D.. Pats P. M. aukščiau išdėstytas aplinkybes neigė bei tvirtino, kad nežino, kas sumušė R. D.. Šis pasiaiškinti raštu atsisakė. Dėl atsisakymo pasiaiškinti raštu Vidaus tyrimų tarnybos viršininkas R. U. bei (duomenys neskelbtini) L. K. 2006 m. rugpjūčio 23 d. surašė protokolą. Pareigūnams, surašiusiems minėtą protokolą, R. D. žodžiu paaiškino, kad P. M. reikalavo, kad jis išeitų iš lokalinio sektoriaus; atsisakius tai padaryti, grasino sumušti. Neatpažino tų, kurie ji užpuolė, bet praeidamas pro 4 – ą būrį, pamatė pro atviras 24A sekcijos duris 30 – os brigados nuteistąjį D. K.. R. D. teigė, kad jo sumušimą suorganizavo ir jį sumušti sukurstė P. M..
Akcentuoja, kad metinėje charakteristikoje P. M. apibūdinamas kaip labai aikštingo charakterio, turintis autoritetą tarp kitų nuteistųjų, galintis daryti jiems neigiamą įtaką. Metinės charakteristikos išvadoje pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai. Jis yra padaręs 11 režimo reikalavimų pažeidimų, šiuo metu turi 7 galiojančias drausmines nuobaudas.
Šalies argumentai
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21-22).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad P. M. nepaisė įstatyme numatytų reikalavimų, kurstė kitus nuteistuosius, prieš R. D. naudojo psichinį smurtą. Mano, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. 2S-1256 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimams, todėl naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
Atsakovų atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. apie 4 val. 20 min. Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje Nr. 02-30-17 pastebėjo nuteistąjį R. D. su kraujuojančia žaizda galvos srityje (b. l. 28-29). Atlikto tarnybinio tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad P. M. savo veiksmais, t. y. grasinimu sužaloti ir kurstymu kitus nuteistuosius sužaloti R. D., pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 8 p (b. l. 45). Vilniaus 2 - ųjų pataisos namų direktorius 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 29-911 pareiškėjui skyrė nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę šešiems mėnesiams (b. l. 50). P. M. su jam paskirta nuobauda nesutiko, padavė skundą Kalėjimų departamentui. Šios institucijos direktoriaus pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimu P. M. skundas iš esmės buvo atmestas.
Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 8 p. draudžia nuteistiesiems reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.
Vilniaus 2 –ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos viršininkas R. U. 2006 m. rugpjūčio 23 d. protokole paminėjo, kad R. D. jam žodžiu paaiškino, kad P. M. reikalavo, kad jis išeitų iš lokalinio sektoriaus, grasino sumušti; neatpažino tų, kurie jį užpuolė. R. U. protokole taip pat nurodė, kad R. D. teigė, kad jo sumušimą suorganizavo ir jį sumušti sukurstė P. M. (b. l. 47). Analogiškas aplinkybes R. U. dėstė ir teisminio nagrinėjimo metu (teismo posėdžio protokolas, b. l. 69-72). Byloje yra dviejų nuteistųjų rašytiniai paaiškinimai apie tai, kad jie girdėjo, jog P. M. grasino R. D., jei šis neišeis iš lokalinio sektoriaus (b. l. 33, 34).
Tačiau tokios minėtų asmenų nurodomos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Liudytojas R. D. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad niekas jo neužpuolė ir nesumušė. Galvą susižalojo parkritęs. Taigi, jis paneigė, kad P. M. naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu jis patvirtino, kad santykiai su pareiškėju “yra normalūs”, kas paneigia ir psichinio smurto naudojimo faktą. P. M. 2006 m. rugsėjo 5 d. vykusios apklausos metu taip pat buvo nurodęs, kad susižalojo pats, kai parkrito ant grindų. Jokio konflikto su kitais nuteistaisiais nebuvo (b. l. 93-94).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios neigė sužalojęs R. D., paaiškinime Vilniaus 2 - ųjų pataisos namų direktoriui tvirtindamas, kad tuo laiku miegojo (b. l. 31). Teismo posėdžio metu jis tvirtino, kad tarp jo ir R. D. per dvejus metus jokių konfliktų nebuvo. Liudytojas D. K. teismo posėdyje parodė, kad V. U. vertė jį rašyti paaiškinimą prieš P. M.. Negirdėjo, kad pareiškėjas pyktųsi su R. D..
Taigi, įvertinus įrodymų byloje visetą, matyti, kad nukentėjusiuoju asmeniu pripažintas R. D. iš esmės paneigė, kad P. M. jo atžvilgiu naudojo fizinį ar psichinį smurtą. Būtent pats R. D. geriausiai galėjo jausti, ar jo atžvilgiu P. M. naudoja ar nenaudoja neteisėtus veiksmus. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, P. M. nepagrįstai buvo apkaltintas Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 8 p. pažeidimu. Konstatuotina, kad Vilniaus 2 - ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. 2S-1256 yra nepagrįsti, todėl yra pagrindas juos naikinti. Kadangi pareiškėjas nepagrįstai buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, jo teisės turi būti ginamos - Vilniaus 2 - ųjų pataisos namų direktorius įpareigojamas grąžinti P. M. į paprastąją grupę
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo P. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus 2 - ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 29-911, kuriuo P. M. skirta nuobauda - perkėlimas šešiems mėnesiams iš paprastosios grupės į drausmės grupę, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-1256 bei įpareigoti Vilniaus 2 - ųjų pataisos namų direktorių grąžinti P. M. į paprastąją grupę.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.