Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-628-337-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-31
Bylos Nr.
1A-628-337-2012
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00249-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis, Pranas Šimkus
Nukentėjusysis
O. M., Panevėžio apygardos prokuratūros Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros
Advokatai
Vytautas Sketeris, Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Teisėja Nijolė Bražiūnienė Baudž. byla Nr. 1A-628-337/2012
Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00249-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant V. U.,dalyvaujant: prokurorei Irenai Pšalgauskienei,gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui,nukentėjusios atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios O. M. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. birželio mėn. 26 d., apie 16 val., Rokiškio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., V. B. priklausančios sodybos name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajai pasisakius savo amžių, t.y., iš jos žinodamas, kad O. M. yra nepilnametė, prieš jos valią, palauždamas pasipriešinimą, panaudodamas fizinį smurtą, prievarta nurengdamas, laikydamas ir neleisdamas pabėgti, padarydamas poodines kraujosruvas kairiajame žaste, dešinėje šlaunyje, tuo atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nepilnamete O. M., gim. (duomenys neskelbtini), t.y., ją išžagino.

Nukentėjusioji O. M. skundžia 2012-05-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį – R. B. pripažinti kaltu pagal BK 149 str. 3 d., civilinį ieškinį tenkinti.

Nukentėjusioji nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Nurodo, kad nors teismas nurodė, jog visų liudytojų, išskyrus policijos pareigūnų R. K. ir A. S. parodymai, duoti gavus informaciją iš pačios nukentėjusiosios, tačiau tai neleido atmesti visų kitų įrodymų byloje ir kaltinamąjį išteisinti. Apeliantė nurodo, kad ne visais išžaginimo atvejais turi būti liudytojai betarpiškai matę nusikalstamą veiką. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įžvelgė jos parodymuose prieštaravimus dėl lytinio akto baigimo. Paaiškina, jog pasakydama, jog R. B. lytinio akto nebaigė, turėjo omenyje tai, kad jis spermą išliejo šalia. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog kadangi specialisto išvada nenustatyta jos panagėse buvus R. B. odos dalelių, todėl nėra įrodymų, kad ji gynėsi. Pažymi, kad ši klaidinga teismo išvada yra paremta prielaida. Teismo išvada, jog odos dalelių turėjo likti, yra niekuo nepagrįsta. Pažymi, kad ji niekada netvirtino, jog ji draskė R. B.. Nurodė, kad jį nuo savęs stūmė ir muistėsi rankomis ir kojomis, dėl ko liko žymės ant jos rankų ir kojų. Apeliantė nurodo, kad specialisto išvadoje nenurodyta, kad jai nustatyti sužalojimai yra nebūdingi sužalojimams padaromiems išžaginimo metu. Nurodo, kad teismas daro tik prielaidą, jog sužalojimai yra daugiau būdingi atsitrenkimui į kokius nors daiktus. Teigia, kad D. B. kaltę įrodo bylos įrodymų visuma – ji tą pačią dieną nurodė, kad R. B. ją išžagino, liudytojai matė ją nuliūdusią, girdėjo ją šaukiant ant R. B., taip pat policijos pareigūnų R. K. ir A. S. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada.

Panevėžio apygardos prokuratūros Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia 2012-05-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-05-23 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, R. B. pripažinti kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir jį nuteisti 6 metų laisvės atėmimo bausme, tenkinti nukentėjusiosios O. M. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. B. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad teismo išvada, kad R. B. pagal BK 149 str. 3 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl R. B. yra išteisintas nepagrįstai.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad R. K. ir A. S. parodė, jog tarnybiniame automobilyje R. B. sakė, kad O. M. sutiko su juo lytiškai santykiauti, tai vyko su jos sutikimu, jis kalbėjo, apie įvykusį faktą, teigė jos atsiprašęs, jam pasakius apie atsakomybę už išžaginimą, jis atsakė – „jeigu taip, tai tegul dabar įrodo“. Teigia, iš šių liudytojų parodymų darytina išvada, kad R. B. prisipažino lytiškai santykiavęs su O. M., tačiau to teismas nelaikė patikimu įrodymu byloje, visas abejones vertino R. B. naudai.

Prokuroras nurodo, kad R. B. 2011-06-26 nustatytas 2 promilių girtumas, jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, jog norėjo lytiškai santykiauti su nukentėjusia, jai tą siūlė, buvo nusirengęs ir atsigulęs šalia jos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino tai, kad visų liudytojų, išskyrus policijos pareigūnų R. K. ir A. S., parodymai duodami, gavus informaciją apie išžaginimą iš pačios nukentėjusiosios. Pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji teigė, kad ji apie tai pasisakė liudytojams, jie matė ją verkiančią. Iš kitur liudytojai ir negalėjo gauti informacijos.

Tiek liudytojai, tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis paaiškino, kad garsiai grojo muzika, todėl būnant kitame kambaryje, kas vyksta kitoje patalpoje, negalima buvo girdėti. Nors teismas konstatavo, kad pačios nukentėjusiosios parodymai apie įvykį šiek tiek skiriasi, tačiau tai nėra esminiai skirtumai. Jeigu nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje teigė, jog kaltinamasis su ja atliko lytinį aktą, kitoje apklausoje teigė, jog lytinio akto nebaigė, tai yra jos supratimas ir aiškinimas. Ji ir teigė, jog kaltinamasis įvedęs varpą į jos lytinius organus, atliko tam tikrus judesius, pasiekė kulminaciją ir spermą nuleido kažkur šone. Nukentėjusioji nestebėjo, kur būtent kaltinamasis nuleido spermą, dėl ko ant paklodės galėjo ir nelikti pėdsakų. Teismas nurodė, jog nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu ji neigė įvykio vietoje turėjusi santykius su kitais asmenimis, tačiau atsižvelgiant į jos jauną amžių, ji nenorėjo pasakoti apie kitus asmenis su kuriais ji savanoriškai lytiškai santykiavo.

Teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog, atliekant R. B. kūno apžiūrą, jokių sužalojimų nenustatyta, o jeigu nukentėjusioji priešindamasi su juo grūmėsi, turėjo likti R. B. odos dalelių jos panagėse. Nukentėjusioji nurodė, kad ji kaltinamąjį rankomis ir kojomis stūmė nuo savęs, ji neteigė, kad kaltinamąjį draskė, todėl mikrodalelių panagėse galėjo ir nelikti. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis teistas, padarė baigtą, tyčinį, sunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, R. B. turėtų būti skiriama 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinius skundu tenkinti, gynėjas - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad skundžiamas 2012-05-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo konstatuota, kad R. B. nepadarė veikos, turinčios BK 149 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymių, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismo išvada išteisinti R. B. pagrįsta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teisingai atliktu bylos įrodymų įvertinimu nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad R. B. pareikšto kaltinimo, jog jis 2011 m. birželio mėn. 26 d., apie 16 val., Rokiškio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., V. B. priklausančios sodybos name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išžagino nepilnametę O. M., nepatvirtina byloje esantys įrodymai, todėl jis iš kaltinimo pagal BK 149 str. 3 d., kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos, išteisintas pagrįstai.

Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad O. M. parodymai nelaikytini nenuosekliais, o R. B. kaltę išžaginus O. M. patvirtina liudytojų R. K. ir A. S. parodymai apie tai, jog tarnybiniame automobilyje R. B. pasakė - „jeigu taip, tai tegul dabar įrodo“, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šio kaltinamojo pasakyto teiginio negalima laikyti patikimu įrodymu bei kaltės pripažinimu. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad O. M. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes byloje yra nenuoseklūs. Apygardos teismas pažymi, kad O. M. parodymų nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, tuo tarpu R. B. nurodytos aplinkybės, jog jis su O. M. lytiškai nesantykiavo, lytinio akto nepradėjo, nes sužinojo, kad ji yra nepilnametė, nepaneigtos.

Teisiamojo posėdžio metu O. M. paaiškino, kad jai būnant vienai kambaryje, lovoje, atėjo R. B., paklausė, ar ji nori mylėtis ir kiek jai metų, ji atsakė, kad nenori, tačiau jis ją nurengė, smurto nevartojo, užspaudė jai rankas ir atliko lytinį aktą, atlikęs lytinį aktą, R. B. spermą nuleido šalia. Taip pat O. M. paaiškino, kad prieš tai ji du kartus toje pačioje vietoje lytiškai santykiavo su kitais asmenimis ( t. 3., b. l. 101-109). O. M. nurodytų aplinkybių apie jos išžaginimą, išskyrus tai, kad ji galėjo lytiškai santykiauti su kitais asmenimis, nepatvirtina bylos įrodymai. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadų Nr. S263/11 (01) ir Nr. S390/11(01) matyti, kad nustatyta, jog dvejuose tepinėliuose su O. M. makšties turiniu ant O. M. džinsinių kelnių, kelnaičių rasta sperma, atlikus DNR tyrimą gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris nesutampa su R. B. DNR profiliu. Atlikus spermos, rastos ant įvykio vietoje paimtos paklodės, DNR tyrimą gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su DNR profiliu gautu dviejuose tepinėliuose su O. M. makšties turiniu, ant O. M. džinsinių kelnių, kelnaičių, tačiau nesutampa su R. B. DNR profiliu ( t. 1., b. l. 56-57, 61-63). Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad R. B. atliko su nepilnamete O. M. lytinį aktą, ypatingai pažymint aplinkybę, kad O. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1., b. l. 41-43 ), tiek teisme nurodė, kad R. B. lytinį aktą baigė, spermą nuleido šalia, lovoje. Pagrindo išvadai, jog R. B. lytiškai santykiavo su O. M. neduoda ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G680/11(05), iš kurios matyti, kad nors O. M. ir buvo nustatyta kraujosruva kairiame žaste, kas patvirtintų jos teigimą, kad G. B. laikė jai rankas, tačiau O. M. nustatyta ir daugiau padarytų kraujosruvų – šlaunyse ( t. 1, b. l. 52). Tuo tarpu pati O. M. paaiškino, kad R. B. jos atžvilgiu fizinio smurto nevartojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. M. nustatytų sužalojimų, atsižvelgiant į jų pobūdį, nevertino kaip būdingų sužalojimams, atsirandantiems po vartojamo smurto nukentėjusiosios pasipriešinimui palaužti. Apygardos teismas pastebi, kad iš bylos duomenų matyti, jog O. M. tiek iki atvykimo į V. B. priklausantį namą, tiek jame vartojo alkoholinius gėrimus. Iš liudytojos L. J., buvusios su O. M. iki birželio 26 d., t. y. iš vakaro, parodymų matyti, jog O. M. tuomet taip pat buvo neblaivi, buvo išėjusį į lauką su D. L., kuriuos liudytoja kartu rado automobilyje ir po ko liudytoja parvedė O. M. į namą, bei kad O. M. ėjo į lovą miegoti su N. K.. Todėl vertinant šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių, abejonių nekelia.

Teigdama, kad su R. B. lytiškai santykiauti nesutiko, O. M. nurodė, kad ji rėkė. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad name garsiai grojo muzika, kas akcentuojama ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodant, jog kiti name buvę asmenys dėl name garsiai grojusios muzikos galėjo ir negirdėti, kas vyksta kitame kambaryje. Tačiau ši byloje nustatyta aplinkybė kaip tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įrodymų nepakankamumo dėl R. B. kaltės, nes byloje apklausti liudytojai ne tik nurodė garsiai grojus muziką, bet ir nenurodė, kad būtų girdėję O. M., buvusią kitame kambaryje, šaukiančią pagalbos. Buvus įvykį nepatvirtina ir nustatytos aplinkybės apie R. B. kūno sužalojimų nebuvimą bei specialisto išvada Nr. S390/11(01) (t. 1., b. l. 61-63), iš kurios matyti, kad atlikus DNR tyrimą O. M. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su nukentėjusios DNR profiliu su 99,999999999999 procentų tikimybe, kas sudaro pagrindą O. M. parodymus byloje, jog ji nuo R. B. gynėsi rankomis ir kojomis, vertinti kritiškai ( t.1., b. l. 41-43).

Aptarti įrodymai nepaneigia R. B. paaiškinimų, jog jis su O. M. lytiškai nesantykiavo ( t. 3., b. l. 64). Be to, iš pačios O. M. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji nurodė, kad R. B. jos nemušė ir klausė, ar ji nori lytiškai santykiauti bei kiek jai yra metų ( t. 3., b. l. 101-109). Tai patvirtina R. B. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes dėl pasiūlymo lytiškai santykiauti ir atsisakymo nuo to priežastis. Tuo tarpu lytinio akto atlikimo su nepilnamete O. M. bylos įrodymai nepatvirtina. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai nurodė, kad R. B. jo sulaikymo metu teigė, jog jis nukentėjusiosios nežagino ir viskas vyko abipusiu sutarimu, tačiau nurodė ir tai, kad R. B. tvirtino, jog su O. M. lytiškai nesantykiavo ( t. 3., b. l. 73). Todėl atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas, teismo išvadas apie kaltinamojo kaltumą pagrindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai. Kadangi byloje esančių O. M. paaiškinimų nepatvirtina bylos medžiaga, vien tik liudytojų policijos pareigūnų R. K. ir A. S. parodymai apie aplinkybes R. B. sulaikymo metu bei liudytojų, nurodžiusių, kad jiems O. M. pasisakė apie jos išžaginimą, parodymai neleidžia daryti išvados apie R. B. kaltę ir BK 149 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Teismas konstatuoja, kad tenkinti apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

O. M. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasAlgirdas GaputisPranas Šimkus