Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant antstolei Astai Lukšienei, nedalyvaujant skolininkui A. V. ir išieškotojui AB DnB Nord bankui, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo vykdomojoje byloje Nr.0140/10/00297,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-08-22 teisme gautas antstolės pareiškimas dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo (b.l.1).

Skolininkui A. V. šaukimas į teismo posėdį įteiktas (b.l.5), į teismo posėdį šis asmuo neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.4).

Išieškotojui DnB Nord bankui šaukimas į teismo posėdį įteiktas (b.l.6), į teismo posėdį šis asmuo neatvyko, gautas jo atstovo prašymas bylą nagrinėti šiam asmeniui nedalyvaujant, aktą tvirtinti (b.l.9-11).

Byla nagrinėjama šiems asmenims nedalyvaujant (LR CPK 725 str. 3 d.).

Į posėdį atvykusi antstolė Asta Lukšienė prašo aktą tvirtinti. Nurodo, kad hipotekinis turtas skiriasi savo esme, todėl yra pardavinėjamas iš varžytynių tol, kol parduodamas. Paaiškino, kad pirminė parduodamo turto kaina buvo nustatyta tokia, kokią ją nurodė kreditorius, tačiau turtas nebuvo parduotas nei pirmose, nei antrose varžytynėse. Nepardavus turto iš dviejų varžytynių jis vėl buvo perkainuotas pagal išieškotojo nurodytą kainą, bet ir vėl iš varžytynių nebuvo parduotas. Tuomet tikrajai turto vertei nustatyti antstolė skyrė ekspertizę ir vėl paskelbė, jau ketvirtąsias varžytynes, tačiau ir šių metu turtas nebuvo parduotas. Po ketvirtųjų varžytynių turtą sutiko pasiimti išieškotojas. Nurodo, kad niekas tiksliai nežino kaip turi būti pardavinėjamas hipoteka apsunkintas turtas, todėl visas yra pardavinėjamas taip pat, kaip šis, t.y. tol, kol parduodamas.

Aktą tvirtinti atsisakytina.

Kreipimosi į teismą dėl akto patvirtintino metu galiojęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 725 str. 8 d. numatė, kad teisėjo patvirtintas aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. LR CPK 725 str. tvarka teisėjo rezoliucija buvo tvirtinamas taip pat ir turto perdavimo išieškotojui aktas. Pagal naujai įsigaliojusias LR CPK nuostatas tokia byla yra nenagrinėtina teisme, tačiau šitai taikytina tik tokiems pateiktiems procesiniams dokumentas, kurių priėmimo klausimas nebuvo išspręstas iki naujos LR CPK straipsnių redakcijos įsigaliojimo. Pradėtas procesas turi būti baigiamas priimant procesinį teismo sprendimą, juolab kad antstolių procesinės veiklos kontrolė ir toliau išliko teismo kompetencijoje, todėl vykdymo proceso pažeidimų konstatavimas yra teismo prerogatyva.

Teismas tvirtindamas antstolio pateiktą aktą, kuriuo yra vienokiu ar kitokiu būdu perleidžiamas skolininko turtas, turi nustatyti ar nėra padaryta esminių pažeidimų perleidžiant turtą, ar nėra pagrindų pripažinti tokį sandorį niekiniu, tame tarpe patikrinti ar perleidimo sandoris atitinka tokiam sandoriui keliamus reikalavimus. Iš bylos medžiagos seka, kad priverstine sprendimams vykdyti nustatyta tvarka iš viešųjų varžytynių buvo parduodamas skolininkui A. V. priklausantis turtas – 3 kambarių butas su rūsiu, esantis Marijampolės m. Draugystės g. 3-79. LR CPK 721 str. 1 d. nustato, kad jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Šis terminas suteikia galimybę visiems varžytynėmis suinteresuotiems asmenims tinkamai joms pasiruošti, užtikrina turto vertės nekitimą (kuris, priklausomai nuo rinkos sąlygų, gali nebūtinai pigti, tačiau ir brangti, todėl gali būti parduotas už ženkliai mažesnę kainą), vykdymo proceso šalių teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Teismų praktikoje visuotinai pripažinta, jog šio ir kitų vykdymo procese, imperatyvia įstatymo norma nustatytų, terminų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, dėl kurio gali būti susiaurinamas potencialių pirkėjų ratas ir dėl šio pažeidžiamos tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisės, kadangi turtas galimai parduodamas už mažesnę kainą, nei būtų parduotas laikantis įstatymo nustatytų terminų. Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų seka, kad antstolė 2010-04-07 vykdomojoje byloje surašė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių, o apie turto pardavimą iš antrųjų varžytynių tik paskelbė 2010-05-25, t.y. beveik dvigubai pažeisdama LR CPK 721 str. 1 d. nustatytą terminą. Tokį patį pažeidimą antstolė padarė ir pradėjusi antrą varžytynių ratą, t.y. 2010-12-14 surašiusi patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių sekančias varžytynes ji paskelbė tik 2011-05-27, t.y. praėjus beveik pusei metų, nuo akto apie neįvykusias varžytynes surašymo. Šiuo atveju situacijos negali keisti tai, jog antstolė varžytynių viduryje atliko turto perkainojimą. Nes toks veiksmas turėjo būti atliekamas prieš pradedant turto išvaržymo procedūras, o pastarosios privalėjo būti vykdomos įstatymo nustatytais terminais, taip užtikrinant visų vykdymo proceso šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Kiti vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad antstolė nepaisė LR CPK 723 str. 1 d. nustatyto imperatyvo nepardavus turtą iš antrųjų varžytynių grąžinti šį turtą išieškotojui. Antstolė nurodo, kad turtas yra apsunkintas hipoteka, todėl siekiant užtikrinti hipotekinio kreditoriaus interesų patenkinimą turi būti pardavinėjamas iš varžytynių tol, kol parduodamas. Teismas sprendžia, kad antstolė vykdydamas turto pardavimą iš varžytynių nesilaikydama bendrosios teisės normos LR CPK 723 str. ir specialiosios teisės normos LR CPK 558 str. 5 d. nuostatų, taip pat aukščiau minėtų LR CPK 721 str. nustatytų terminų, iš esmės pažeidė imperatyvių teisės normų nuostatas, dėl ko neproporcingai galėjo būti pažeistos skolininko teisės. Pagal LR CPK 723 str. 1 d. įtvirtintas bendrąsias nuostatas nepardavus turto iš antrųjų varžytynių ir išieškotojui atsisakius paimti perduodamą turtą pakartotinai į tą patį turtą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą išieškojimas gali būti nukreipiamas ne anksčiau kaip po metų nuo turto grąžinimo skolininkui. LR CPK 558 str. 5 d., reglamentuodama specialias hipoteka apsunkinto turto nepardavimo iš antrųjų varžytynių teisines pasekmes nustato, kad toks turtas hipotekos kreditoriaus prašymu gali būti jam perduotas administruoti ir kad tai neužkerta kelio hipotekos kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių LR CPK 558 str. tvarka. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) 2005-01-19 priimtoje nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-12/2005 nurodė, kad LR CK 4.192 straipsnio 1 dalies ir LR CPK 558 straipsnio 4 ir 5 dalių sisteminis aiškinimas leidžia padaryti išvadą, kad hipotekos kreditoriui numatytas aktyvus vaidmuo pasirenkant būdą, kuriuo siekti reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto, t. y. jį realizuoti varžytynėse ar perimti administruoti, pasirenka kreditorius. Kartu šis teismas nurodė, kad hipotekos kreditoriaus teisės prašyti perduoti turtą administruoti ar parduoti jį varžytynėse nėra viena kitą lemiančios, todėl nėra pagrindo netenkinti kreditoriaus prašymo dėl pasinaudojimo viena jų dėl to, kad jis dar nepasinaudojo kita teise. Be to speciali teisės norma (LR CPK 558 str. 5 d.), skirtingai nei bendroji (LR CPK 723 str. 3 d.), nenustato jokių teisės pakartotinai pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo įgyvendinimo terminų. Tai reiškia, jog LR CPK 558 str. 5 d. nėra numatytas imperatyvus veiksmų eiliškumas, kurių kreditorius turi laikytis, tačiau jis, pasirinkdamas savo teisių įgyvendinimo būdą negali pažeisti šioje teisės normoje nustatytos tvarkos. Tai yra, kreditorius, nusprendęs pasinaudoti LR CPK 558 straipsnio 5 dalies nuostata, šioje normoje nustatyta teise, privalo hipotekos skyriuje dar kartą pateikti pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o hipotekos teisėjas dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo priima naują nutartį, kuri yra pagrindas hipotekos kreditoriui gauti naują vykdomąjį dokumentą (LR CPK 558 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas). Antstolei vykdant turto realizavimą tik pagal išieškotojo prašymą, be šios normos nustatyta tvarka priimtos teismo nutarties reiškia, jog vykdymo veiksmai buvo atlikti neturint vykdomojo dokumento. Plėtodamas šios normos taikymo praktiką LAT taip pat nurodė, kad kreditoriaus apsisprendimas vykdyti pakartotinę turto pardavimo iš varžytynių procedūrą, remiantis LR CPK 3 str. 6 d. taikant įstatymo analogiją, pagal LR CPK 558 str. 3 d. turi būti priimtas dviejų mėnesių bėgyje. Šiam terminui pasibaigus hipotekos teisėjas naikina įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį iš turto arešto aktų registro. Todėl hipotekos kreditoriui kreipiantis pakartotinai į hipotekos teisėją praleidus šį terminą turi būti iš naujo atliekami visi LR CPK 558 str. 1 d. numatyti veiksmai. Antstolė nurodo, kad šių įstatymo normų ji nesilaikė. Naujai priimtos hipotekos teisėjos nutarties dėl turto pardavimo iš varžytynių procedūrų pradėjimo vykdyti iš naujo ji neturėjo, todėl toks turto realizavimas yra neteisėtas.

Nustačius, kad antstolė vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0140/10/00297, dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininko A. V. ir areštuoto turto realizavimą nesilaikė paskelbimo apie varžytynes terminų, imperatyviomis įstatymo nuostatomis nustatytos turto realizavimo tvarkos ir tuo padarė esminius įstatymo reikalavimų pažeidimus, turto perdavimo išieškotojui aktas netvirtintinas, o varžytynės pripažintinos neįvykusiomis (LR CPK 725 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 291 str., 292 str., 725 str. 4 d.,

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti 2011-08-17 turto perdavimo išieškotojui aktą vykdomojoje byloje Nr. 0140/10/00297 ir varžytynes pripažinti neįvykusiomis.

Nutartį per 3 darbo dienas išsiųsti neatvykusiems į teismo posėdį asmenims.

Nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.