Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, susipažinusi su A. B. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2012-06-14 pateikė skundą, kuriame prašo: 1) pradėti teisminį procesą J. G. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 ir 300 straipsnius dėl savanaudiškų paskatų (suklastojus dokumentus), pasinaudojus sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigomis, neteisėtai/apgaule savo ir kitų naudai įsigijusių svetimą turtą ir turtinę teisę; 2) pradėti teisminį procesą J. G. galimų bendrininkų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų) atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 228, 229 ir 300 straipsnius dėl neteisėtai atlikus kadastrinius matavimus pareiškėjui nežinant savavališkai pakeisto sklypo (duomenys neskelbtini) pirminio privatizavimo plano ir neteisėtų (suklastotų) dokumentų patvirtinimo bei įregistravimo; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-16 įsakymą Nr. 2.3-14966-(41), kaip priimtą pagal suklastotus dokumentus; 4) grąžinti jam priklausančio ir užimto sodo sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (0,0011 ha); 5) iš J. G. priteisti pareiškėjo turėtas advokato paslaugų bei būsimas teismo išlaidas, užimto ir negrąžinto sklypo (duomenys neskelbtini) dalies nuomos mokestį, o taip pat patirtą moralinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje.

Pirmaisiais dviem skundo reikalavimais pareiškėjas siekia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl fizinio, juridinio asmenų bei valstybės institucijos veiksmų. Šie reikalavimai nėra ginčai viešojo ar vidaus administravimo srityje, todėl skundą šioje dalyje atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą (Baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnis, 166 straipsnio 3 dalis). Iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad A. B. šia teise pasinaudojo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau jis nėra baigtas.

Pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-16 įsakymą Nr. 2.3-14966-(41). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Iš prie A. B. skundo pridėto jo 2011-10-14 skundo Vilniaus agygardos prokuratūrai matyti, kad jau kreipiantis į Vilniaus apygardos prokuratūrą, t. y. 2011-10-14, pareiškėjui buvo žinoma apie Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-16 įsakymą Nr. 2.3-14966-(41). Taigi paduodamas skundą teismui 2012-06-14, jis buvo praleidęs tokio sprendimo apskundimo terminą. A. B. termino atnaujinti neprašo, aplinkybių, kodėl į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo kreipėsi tik 2012-06-14, nenurodo. Kadangi pareiškėjas skundą dėl šio reikalavimo padavė praleidęs terminą ir neprašo jo atnaujinti, skundą šioje dalyje atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Ketvirtuoju skundo reikalavimu bei penktojo reikalavimo dalimi A. B. prašo grąžinti jam priklausančio ir užimto sodo sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (0,0011 ha) bei iš J. G. priteisti užimto ir negrąžinto sklypo (duomenys neskelbtini) dalies nuomos mokestį. Šie reikalavimas nėra ginčai viešojo ar vidaus administravimo srityje, todėl skundą šioje dalyje taip pat atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjas kelia ginčą, susijusį su nuosavybės teisėmis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, o jo keliamas reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Su ieškiniu dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą bei negrąžinto sklypo dalies nuomos mokesčio A. B. turėtų kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Pareiškėjas taip pat prašo iš J. G. priteisti patirtą moralinę žalą. Pažymėtina, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi pareiškėjas prašo atlyginti žalą iš fizinio asmens, toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjo skundą dalyje dėl šio reikalavimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl fizinio asmens padarytos neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 , 8 punktais, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Atsisakyti priimti A. B. skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti A. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.