Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažinta kalta padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteista:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. liepos 2 d. įvykdyto svetimo turto pagrobimo) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio 3 d. įvykdyto svetimo turto pagrobimo) - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. bei 2019 m. rugpjūčio 23 d. įvykdyto svetimo turto pagrobimo) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 40 (keturiasdešimties) parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. lapkričio 20 d. įvykdyto svetimo turto pagrobimo) – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prieš tai paskirtą švelnesnę (arešto) bausmę keičiant griežtesne (laisvės atėmimo) bausme, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir M. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu

paskirtomis galutinėmis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant minėtais nuosprendžiais skirtas švelnesnes bausmes, ir M. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į M. R. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2019 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

M. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista, o, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinės ieškovės UAB „D“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš M. R. priteista 325 Eur (tris šimtai dvidešimt penki eurai) ir 1 027,95 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt septyni eurai ir devyniasdešimt penki centai) turtinės žalos atlyginimui.

Civilinės ieškovės UAB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. R. priteista 3 080 Eur (tris tūkstančiai aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Civilinės ieškovės UAB „E.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. R. priteista 152,57 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt du eurai ir penkiasdešimt septyni centai) turtinės žalos atlyginimui.

Civilinės ieškovės APB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. R. priteista 599,94 Eur (penki šimtai devyniasdešimt devyni eurai ir devyniasdešimt keturi centai) turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji 2019 m. liepos 2 d., apie 20 val. 48 min., iš UAB „D.“ priklausančios parduotuvės „D.“, esančios prekybos centre „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė vyriškus kvepalus „Chanel Allure Sport Colog EDT“ 100 ml, 101 Eur vertės, vyriškus kvepalus „Chanel Allure Sport Colog EDT“ 150 ml, 122 Eur vertės, ir vyriškus kvepalus „GA Eau De Nuit EDT“ 100 ml, 102 Eur vertės, padarydama UAB „D.“ 325 Eur turtinę žalą.

2. Taip pat, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį M. R. nuteista už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 18 val. 20 min., iš UAB „D.“ priklausančios parduotuvės „D.“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė dvi 100 ml pakuotes kvepalų „Tom Ford Neroli Portofino Forte EDP“, bendros 754 Eur vertės, 50 ml pakuotę kvepalų „Gucci Guilty Absolute“, 100 Eur vertės, 50 ml pakuotę kvepalų „Gucci Guilty Intense EDP“, 100 Eur vertės, 30 ml pakuotę kvepalų „Gucci Guilty Intense EDP“, 73,95 Eur vertės, padarydama UAB „D.“ 1 027,95 Eur turtinę žalą.

3. Taip pat, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį M. R. nuteista už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 20 val. 27 min., bei tęsdama nusikalstamą veiką 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 19 val. 29 min., iš UAB „A.“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), per du kartus pagrobė tris vienetus kvepalų „Laurent Mazzone BLACK OUT“ 100 ml, bendros 660 Eur vertės, du vienetus kvepalų „Laurent Mazzone SOLEIL INFIDELE“ 100 ml, bendros 440 Eur vertės, du vienetus kvepalų „Laurent Mazzone ARSENIC OSMAN“ 100 ml, bendros 440 Eur vertės, tris vienetus kvepalų „Laurent Mazzone SENSUAL ORCHID“ 100 ml, bendros 660 Eur vertės, kvepalus „Laurent Mazzone ULTIMATE SEDUCTION“ 100 ml, 220 Eur vertės, kvepalus „Laurent Mazzone SCANDINAVIAM CRIME“ 100 ml, 220 Eur vertės, kvepalus „Laurent Mazzone RADIKAL LOTUS“ 100 ml, 220 Eurų vertės ir kvepalus „Laurent Mazzone RADIKAL WATER LILY“ 100 ml, 220 Eur vertės, padarydama UAB „A.“ 3 080 Eur turtinę žalą.

4. Be to, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį M. R. nuteista už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 19 val. 53 min., iš UAB „E.“ priklausančios vaistinės, kurios filialo Nr. x, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 50 ml drėkinamąjį veido kremą „Filorga Hydra filler MAT“, 51,99 Eur vertės ir du vienetus 50 ml intensyvaus drėkinamojo veido kremo „Filorga Hydra filler“, bendros 100,58 Eur vertės, tuo padarydama UAB „E.“ 152,57 Eur turtinę žalą.

5. Be to, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį M. R. nuteista už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 20 d., apie 17 val. 14 min., iš APB „A.“ priklausančios parduotuvės „M.“, esančios prekybos centre „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė šešis vienetus kašmyro megztukų, kurių vieno vertė – 99,99 Eur, tuo padarydama APB „A.“ 599,94 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistosios M. R. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistosios skundu nėra ginčijama jos kaltė ir jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. M. R. nesutinka tik su paskirta bausme, prašydama ją sušvelninti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas nuteistosios M. R. apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

10. Sprendžiant klausimą dėl M. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

10.1. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, parinkdamas jos rūšis (laisvės atėmimas ir areštas), apylinkės teismas įvertino M. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltės formą, t. y. tai, kad M. R. įvykdė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių keturios, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir viena, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje, pagal nusikalstamų veikų rūšis laikoma baudžiamuoju nusižengimu (BK 10 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), visos nusikalstamos veikos įvykdytos tiesiogine tyčia, baigtos. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė ir į M. R. asmenybę, konstatuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimus nuosavybei ji yra teisiama ne pirmą kartą (bylos nagrinėjimo metu M. R. atžvilgu priimta 11 apkaltinamųjų nuosprendžių), nedirba, o nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jos gyvenimo būdu, tokiu būdu ji siekė gauti lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į vieną M. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste (BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas M. R. skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir areštą (BK 178 straipsnio 4 dalį). Bausmės dydžius, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalį, nustatydamas ženkliai mažesnius nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (griežčiausia bausmė - vieneri metai ir du mėnesiai, kai tuo tarpu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo vidurkis – vieneri metai ir septyni su puse mėnesio), o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – griežtesnę nei bausmės vidurkis. Taip pat, įvertinęs tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į M. R. prisipažinimą, apylinkės teismas paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Bendrindamas nuteistajai paskirtas bausmes teismas taip pat taikė jai palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir paskirtas bausmes iš dalies sudėjo. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtomis bausmių rūšimis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, M. R. bei jos padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

12. Kaip nustatyta bylos duomenimis, nors nuteistoji yra jauno amžiaus, tačiau šis teistumas M. R. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiškų veikų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymą ji jau buvo teista ne kartą. Siekiant koreguoti jos elgesį tinkama linkme, už šių veikų padarymą praeityje jai buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo ji nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydama analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė netrukus po to, kai buvo paleista atlikusi laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės ne tik rodo, kad nuteistoji nevertino teismo jai parodyto pasitikėjimo, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistosios nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad M. R. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

13. Be to, praeityje M. R. buvo ne tik ne kartą teista, bet ir už įvairių administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, tame tarpe ir analogiško pobūdžio – smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu, padarymą buvo bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 53-80). Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ji niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas, įvertinus jos įvykdytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikaltimų darymas ir iš jų gaunamos pajamos yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, jog nuteistoji savo elgesio nekoreguoja, jokių išvadų nedaro, nesistengia pasitaisyti, kas kelia pagrįstas abejones, kad ji nori keisti savo gyvenimo būdą. Nors nuteistoji skunde teigia, kad ji ketina mokytis ir dirbti, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, jų nepateikė nuteistoji ir prie apeliacinio skundo.

14. Pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu M. R. paskirtas bausmės rūšis ir/ar trukmę nesudaro ir jos apeliacinio skundo motyvai, susiję su jos mažametės dukros priežiūra. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimu neterminuotai buvo apribota M. R. kaip motinos valdžia, o nepilnamečio vaiko nuolatine globėja paskirta M. R. motina. Tokiu būdu, įvertinus M. R. elgesį po vaiko gimimo, neabejotina, jog ši aplinkybė jokios įtakos nuteistosios elgesiui neturėjo, todėl pagrįstai abejotina, jog socialinių ryšių palaikymas ar siekis įgyvendinti motinos pareigas veikia kaip apsauginis faktorius nuo M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio.

15. Netenkinant nuteistosios apeliacinio skundo įvertintina ir tai, kad M. R., bylos duomenimis, vartoja narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, kurių pavartojusi ar siekdamas jų įgyti, nuolat nusikalsta. Analogišku neteisėtu elgesiu M. R. pasižymėjo ir praeityje. Nors faktą, jog didelę įtaką jos nusikalstamam elgesiui daro narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimas, nuteistoji pripažino ir apeliaciniame skunde, tačiau jokių realių pastangų siekdama eliminuoti šį jos elgesį neigiamai charakterizuojantį požymį, tokiu būdu, išvengiant pakartotinio neteisėto elgesio, iki jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo M. R. nedėjo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 14 metų vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, nuo 2015 m. ji įrašyta į priežiūros grupę dėl opioidų vartojimo, tačiau tik nuo 2019 m. spalio 1 d. jai skirtas gydymas. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog M. R. kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir jokių pastangų jo korekcijai praeityje nedėjo, todėl švelninti jos teisinę padėtį remiantis jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistosios teiginiais, jog šiuo metu ji keičia savo elgesį, pagrindo nėra. Svarbu tai, kad pataisos namuose nuteistiems, turintiems priklausomybę narkotinėms ir/ar psichotropinėms medžiagoms, yra teikiama visokeriopa pagalba šios priklausomybės eliminavimui. Šia galimybe, atlikdama laisvės atėmimo bausmę ir siekdama įrodyti savo pakitusį elgesį, nuteistoji galės pasinaudoti.

16. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistosios M. R. asmenybę bei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, M. R. paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas – nėra jokio pagrindo. Paskirtos bausmės neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. R. paskirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apeliantės asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jos teisinę padėtį, šioje byloje taip pat nenustatyta.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendį nuteistosios M. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.